- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1083-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02659-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Skolininkas
- J. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1083-538/2011
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-02659-2011-7)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. birželio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. V. ir įkeistų daiktų savininkės Z. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas daiktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius AB bankas Snoras 2011-01-14 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkas J. V. negrąžino skolos pagal 2007-01-31 paskolos sutartį Nr. 031-93300 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), sudarytą tarp AB bankas Snoras ir J. V., kuria bankas suteikė skolininkui 1 790 000 Lt kreditą, kuris papildomu susitarimu buvo padidintas iki 1898974,22 Lt iki 2012-01-10, kredito sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kreditorius AB bankas Snoras nurodo, kad sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal Paskolos sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodo, kad J. V. skola AB bankas Snoras pagal minėtą paskolos sutartį yra 1898974,22 Lt negrąžinto kredito, 107498,95 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 187440,21 Lt iki 2011-01-07 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 17074,47 Lt iki 2011-01-07 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas ir 12 Lt nesumokėto komisinio mokesčio, iš viso 2210999,85 Lt ir kreditoriaus sumokėtas 133 Lt žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-09 nutartimi areštavo įkeistą daiktą: pastatą –sandėlį, plane pažymėtą 3F1 g, bendro 911,42 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Bendras įkeistų daiktų įkainojimas 480000,00 Lt (hipotekos lakšto 4 punkte), bei įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
J. V. ir Z. V. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, juo nesutinka su prašoma kreditoriaus išieškoti suma bei nutartyje nurodytais delspinigiais. Nurodo, kad pats kreditorius nesiėmė operatyvių priemonių nuostoliams mažinti ir savo nepagristu bei nepateisinamu neveikimu prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, dėl to prašoma delspinigių suma, atsižvelgiant į paties kreditoriaus kaltę, turi būti sumažinta iki protingumo kriterijus atitinkančios ir teismų praktikoje suformuoto delspinigių dydžio, t. y. 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB bankas Snoras prašo atskirąjį skundą atmesti, 2011-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad patys skolininkai, žinodami apie skaičiuojamas netesybas už įsipareigojimų nevykdymą ir siekdami išvengti priverstinio skolos išieškojimo neigiamų padarinių, nesąžiningai pradėjo ir vedė derybas dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo, dėl galimybių suteikimo realizuoti kitą (kreditoriui neįkeistą) turtą ir iš jo pardavimo gautomis lėšomis dengti skolą kreditoriui. Vėliau skolininkai prašė suteikti laiko patiems surasti pirkėjų įkeistam turtui parduoti arba suteikti galimybių suderinti ir patvirtinti įkeisto žemės sklypo detalųjį planą, nes pritaikytas įkeisto turto areštas taps neįveikiama kliūtimi detaliajam planui patvirtinti, o toks planas ženkliai padidintų įkeisto žemės sklypo vertę. Tai reiškia, jog patys skolininkai nesąžiningai inicijavo ir tęsė derybas dėl priverstinio skolos išieškojimo atidėjimo, todėl jie patys prisiėmė delspinigių išieškojimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantai nesutinka su hipotekos teisėjo priimta nutartimi, kuria, hipotekos kreditoriams kreipusis, areštuotas skolininko ir įkeisto daikto savininko įkeistas nekilnojamasis turtas. Teigia, kad reikalavimas priteisti nurodytas sumas yra nepagrįstas, taip pat sutartyje numatytas delspinigių dydis turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais.
Hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Nagrinėjamu atveju kreditoriui AB bankas Snoras 2011-01-14 kreipusis į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeistų daiktų savininkų J. V. ir Z. V., hipotekos teisėjas patikrino kreditoriaus pateiktus įrodymus apie tai, jog hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo tinkamai vykdoma – skolininkas laiku negrąžinus paskolos, kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Teismui patikrinus, jog skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą nevykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, priėmė nutartį areštuoti įkeistą daiktą, o skolininkas ir įkeisto daikto savininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog skolininkas tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėjo nutartis priimta laikantis minėtų teisės normų reikalavimų.
Atmestinas apeliantų teiginys, jog kreditorius nepagrįstai nurodė negrąžintas sumas, kadangi nepagrįstas delspinigių dydis. Konstatuotina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.
Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad hipotekos teisėjos priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas, keisti ar naikinti jį apeliantų skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.