- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- 1-289-720/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41386-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas tris kartus:
1) 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta bausmė - 60 MGL, tai yra 3000 eurų dydžio, bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, konfiskuotas automobilis „Mitsubishi Shogun", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas, V. M. gražinti automobilyje „Mitsubishi Shogun“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomame UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune, esantys keturi automobilio ratai, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2020 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 8 d., 20.20 val., iki 2020 m. vasario 10 d., 13.45 val., dvi paras, laikyta, kad kaltinamasis atliko 4 (keturias) paras laisvės apribojimo bausmės, bausmė atlikta 2020 m. gruodžio 14 d.;
3) 2020 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis V. M. 2020 m. spalio 15 d., apie 16.30 val., namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti buvusią sutuoktinę J. M., tiesiogiai sakydamas, kad padegs namą, bei nuėjęs į katilinę kūreno kietojo kuro katilą, pastoviai į jį mesdamas malkas, neleido nukentėjusiajai atidaryti lango, išvėdinti susikaupusių dūmų ir dujų kvapo, šalia kieto kuro katilo buvo pasistatęs talpą su benzinu, bei būdamas agresyvus nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, ir, grasindamas padegti, baugino nukentėjusiąją J. M..
Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis su sutuoktine J. M. yra išsituokę, jis visą turtą paliko šeimai, pats jokios nuosavybės neturi, gyvena šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) šiame name gyvena ir J. M. motina R. P., jis su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį. Parodė, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 15.00 val. jis sugrįžo iš darbo į namus, buvo išgėręs. Namuose jis susiginčijo su buvusia sutuoktine J. M., jos motina R. P. ir jo paties seserimi A. K.. Susiginčijo dėl to, kad visi jį moko kaip gyventi, jie visi gyvena teisingai, o jis neteisingai, ginčijosi su J. M. dėl darbo, dėl pinigų, dėl buities. Jo sesuo A. K. yra agresyvi, kaip ir jis pats, jai nustatytas invalidumas. Pagrindinė konflikto priežastis yra jo jausmai buvusiai žmonai ir turtas. Konfliktą pradėjo jis, vėliau visi išėjo į lauką, kur konfliktas tęsėsi. Po to, jis nuėjo į katilinę pasidžiauti rūbų, įmesti malkų į pakurą. Jo buvusi sutuoktinė J. M. atėjo iš paskos į katilinę, ten pridėta visokių kanistriukų. Jis dėjo į pečių malkas, tuo metu konfliktas tarp jo ir buvusios sutuoktinės tęsėsi. Konflikto metu jis sudavė J. M. per veidą. Jis buvo girtas, ne viską atsimena, galėjo būti, kad jis neleido išvėdinti katilinės, jis sudeginti namo nenorėjo, tiesiog vyko konfliktas, jis tos dienos neatsimena, po tų įvykių gulėjo Žiegždrių ligoninėje, tą dieną jis ištrynė iš atminties. Jis turi viltį, kad nesipyks ir susitaikys su buvusia sutuoktine, pagrindinis faktorius yra jausmai, o kitų kišimasis į santykius yra šalutiniai faktoriai. Jis alkoholinius gėrimus geria 3 – 4 kartus per mėnesį, gydytis sutiktų, į alkoholio vartojimą pastumia stresas ir draugai. Kaltinamasis nukentėjusiosios J. M. atsiprašė, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji gyvena, kartu su savo buvusiu sutuoktiniu V. M. ir mama R. P.. Su V. jie išsiskyrė 2019 metais. Namas, kuriame gyvena liko jai, tačiau ji šiam leido gyventi. Jos sutuoktiniui liko jų įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Parodė, kad 2020 m. spalio 14 d., apie 13.00 val., pas juos į svečius atvyko V. sesuo A. K.. Atvykusi V. sesuo su šiuo nepasisveikino, o tai pastarąjį labai supykdė. Vakaro metu ji, A. ir jos mama pavakarieniavo ir nuėjo į antrą aukštą. Mano kol jos valgė, V. vartojo alkoholį, nes joms nuėjus į viršų šis atbėgo iš paskos, matė, kad šis buvo stipriai neblaivus, pastarasis konfliktavo, reikalavo jog jie pasikalbėtų, plūdo jas necenzūriniais žodžiais. Neapsikentusi tokio V. elgesio apie 20.50 val. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė policijos pagalbos. Atvykus policijos pareigūnams, pastarieji su V. pasikalbėjo ir išvyko palikdami šį namuose. V. ir toliau nedavė ramybės, leido garsiai muziką, visaip bandė jas išprovokuoti. 2020-10-15 ryte, tikslaus laiko nežino, V. išėjo iš namų. Pastarasis grįžo tik apie 16.30 val. Matė, kad šis yra labai stipriai neblaivus. Jiedu kaip visada sukonfliktavo. Po kurio laiko prie jos priėjusi jos mama ir jai pasakė, kad V. grasina padegti namus ir kad šis jai nurodė, kad visos išeitų iš namų kol dar spėja, nes jis yra mirtininkas ir tuoj kažkas bus. Ji labai išsigando, kad V. grasinimai gali būti realūs, nes pastarasis neblaivus būna visiškai neprognozuojamas, todėl nubėgo į katilinę, katilinėje V. į užkurtą kietojo kuro katilą pradėjo mesti malkas, tol kol katilas pradėjo kūrentis labai stipriai, o katilinės patalpoje buvo dūmų ir dujų garų. Ji norėjo atidaryti langą, kad viskas išsivėdintų, tačiau šis jai to padaryti neleido. Jai tik atidarius langą, V. langą iškart vėl uždarydavo. Matė, kad šalia katilo stovi talpa su benzinu, kuris naudojamas žoliapjovei. Anksčiau minėta talpa stovėdavo garaže, kadangi prie katilo benzino laikyti negalima. Ji talpą paėmusi iškart išnešė ir padėjo garaže. Tikrai galvojo, kad V. gali sudeginti namus, kadangi prieš tai kaip ir minėjo šis buvo nurodęs, jog jos išeitų iš namo, kol dar gali, arba kitaip kažkas bus. Ji stengėsi V. nuvyti nuo minėto katilo, prašė ir gražiuoju ir šaukė, vis bandė atidaryti langą tačiau šis jos neklausė ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jiems konfliktuojant, ji rankomis V. suėmė už striukės ir bandė atitraukti nuo pečiaus. V. tai labai suerzino ir šis vieną kartą delnu jai sudavė į veidą, tai yra į kairį žandą, tokiais veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet ji labai stipriai išsigando, matė kad V. buvo įsiutęs. Ji išbėgusi iš katilinės patalpos iškart apie tai pranešė policijai. Tikrai bijo, kad vieną dieną V. gali padegti namus. Įvykio metu jos mama visą laiką buvo namuose, tačiau kaip V. jai sudavė, nematė, kadangi tuo metu buvo kieme. Tuo tarpu V. sesuo buvo kambaryje, namo antrajame aukšte. Po šio įvykio kai V. buvo paleistas iš areštinės, šis jai daugiau negrasino ir nieko nesakė (1 t., b. l. 56 - 59).
Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji yra J. M. mama su kuria ir šios buvusiu sutuoktiniu V. M. gyvena adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Namas kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso jos dukrai. Apskritai kiek jai tenka matyti J. su V. bendrauja tik dėl įmonės veiklos, arba dėl svarbių dalykų. V. dažnai vartoja alkoholį, pastoviai namuose būna neblaivus ir agresyvus, tampa neprognozuojamas, kabinėjasi tiek prie J., tiek prie jos ir pastoviai prieš jas naudoja psichologinį smurtą. Parodė, kad 2020 m. spalio 15 d., tikslaus laiko neprisimena, jai, J. ir V. sesei A. būnant namuose, pastarasis iš kažkur grįžo labai stipriai neblaivus. Jai būnant pirmame namo aukšte, išgirdo jog rūsyje kažkas šūkaują ir konfliktuoja. Girdėjo V. ir J. balsus. Ji laiptais nusileido į rūsį, tačiau rūsyje J. nematė. Rūsyje esančioje katilinės patalpoje buvo V., kuris ramiu balso tonu jai nurodė, jog ateitų nes reikia pasikalbėti. Jai priėjus prie šio, pastarasis pasakė, kad visi kas yra name iš namo išeitų, kadangi tuoj kažkas bus. Pastarasis taip pat nurodė, kad yra mirtininkas. Ji V. paklausė kas bus ir kodėl ji turi išeiti iš namo, tačiau šis tik pakartojo savo žodžius, kad jos turi išeiti. Ji iškart suprato , kad V. nori padegti namą, kadangi jautė katilinės patalpoje stiprų benzino kvapą. Ji iškart nubėgo pas J. ir viską papasakojo, o J. tuomet nuėjo į katilinę. Visą laiką girdėjo kaip šie konfliktavo. Po kelių minučių J. išbėgo iš rūsio, nubėgo į antrą aukštą, kuriame buvo V. sesuo A., šią pakvietė ir jos visos išėjo į lauką. Tuomet J. paskambino policijai. Kol atvyko pareigūnai, J. jai nurodė, kad V. katilinės patalpoje jai ranka sudavė per veidą. Ant J. veido, tai yra kairio žando matėsi paraudimo žymė. Ji tikrai galvojo, jog sudegins namą. Šio įvykio metu ji pati nenukentėjo, tiesiog patyrė labai didelį stresą ir šoką. Atvykus pareigūnams, V. savo kaltę iškart neigė. V. yra ne vieną kartą sakęs , kad padegs namus. Prieš maždaug du metus, V. buvo namo terasą apipylęs dyzeliu ir bandė padegti namą, tačiau dyzelis neužsidegė, o jos su dukra apie tai policijai nepranešė (1 t., b. l. 62 - 65).
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. M. yra jos brolis. V. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno r. Parodė, kad 2020 m. spalio 14 dieną ji nuvažiavo į Kauną, nes turėjo apsilankyti pas gydytojus Kauno klinikose. Kadangi brolis gyvena Kauno rajone, tai ji kelias dienas gyvena pas šį. Nori pasakyti, kad įvykio, kuris įvyko 2020–10–15 brolio namuose, t.y. paties konflikto tarp jos brolio V. ir šio žmonos J. M., ji nematė. Brolio visą dieną nebuvo namuose, šis grįžo tik prieš vakarą, galėjo būti po 16 valandos. Tuo metu ji buvo namo antrame aukšte, kambaryje žiūrėjo televizorių. Brolis su žmona buvo apačioje. Trumpai girdėjo nedidelį triukšmą, brolis su žmona kažko konfliktavo, bet viskas labai greitai baigėsi. Po kiek laiko jos brolio žmona J., iš apačios sušaukė, kad ji eitų kuo greičiau į lauką. Ji tada apsirengė ir išėjo į lauką. Kai išėjo į lauką tenai jau buvo J. mama, o netrukus atėjo ir pati J.. J. jai pasakė, kad paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir iškvietė policiją, nes V., kaip J. teigė, pradėjo grasinti padegti namus. Jos brolienė J. buvo išsigandusi, susirūpinusi. Taip pat J. pasakė, kad ją vyras pastūmė, tačiau jokių sužalojimų ant J. veido ar kūno ji nematė. Dieną, prieš įvykį, vakare, brolis būdamas neblaivus, taip pat namuose triukšmavo, žodžiais kabinėjosi prie J., neleido ramiai būti namuose. J. ir tą vakarą kvietė policiją (1 t., b. l. 68 - 71).
2020 m. spalio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad J. M. nurodė, kad ji ir jos buvęs vyras V. M. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Su V. yra išsituokę nuo 2018 m. vasario mėnesio. V. pastoviai ją užgaulioja dėl to, kad jie išsituokė ir ji nenori su šiuo gyventi. Būdamas neblaivus V. pasidaro agresyvus, konfliktiškas, nuolat reiškia jai pretenzijas dėl skyrybų metu padalinto turto, pastoviai užgaulioja ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, gąsdina, kad padegs minėtą namą ir taip nusižudys. Šis būna piktybiškas, neprognozuojamas, elgiasi neadekvačiai, todėl ji bijo, nėra tikra ar šis tik gąsdina, galbūt išties gali įgyvendinti grasinimus ir padegti jai priklausantį namą. Parodė, kad 2020 m. spalio 15 d., apie 16.30 val., V. grįžo namo girtas ir vėl pradėjo ją bei jos mamą R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri tuo metu buvo name keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, priekaištauti ir užgaulioti ją. Šis vėl pagrasino, kad padegs namą ir liepė joms išeiti iš namo kol dar spėja, o pats nuėjo į namo pusrūsyje esančią katilinę ir ten kūreno kietojo kuro katilą, pastoviai metė į malkas, neleido jai atidaryti lango, kad išvėdinti susidariusius dūmus ir juntamą dujų kvapą. Kadangi V. elgėsi agresyviai ir įtartinai, šalia kieto kuro katilo stovėjo talpa su benzinu, kuri ankščiau stovėdavo garaže, patalpoje jautėsi dujų kvapas, sklindantis iš dujų katilo, šalia kūrenosi kietojo kuro katilas ji pamanė, kad šis išties nori padegti namą. Ji bandė atidaryti langus ir V. vijo nuo katilo, tačiau V. toliau su ja konfliktavo ir vieną kartą delnu trenkė jai į veidą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Tuomet ji iškart iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai V. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Minėto įvykio metu ji patyrė didelį išgąstį ir stresą bei fizinį skausmą. Šio įvykio metu ji kūno sužalojimų nepatyrė, buvo sukeltas momentinis fizinis skausmas, todėl teismo medicininis tyrimas kūno sužalojimo masto nustatymui nereikalingas. Ji nuolatos gyvena psichologinėje įtampoje, kadangi nežino ar grįžusi ras nesudegusius namus. V. yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse dėl alkoholizmo ir suicidinių minčių (1 t., b. l. 9 - 15).
2020 m. spalio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad J. M. jos buvęs sutuoktinis V. M. konflikto metu vieną kartą rankos delnu sudavė į kairės pusės veido sritį, tai yra į skruostą, taip sukeldamas šiai fizinį skausmą. 2020 m. spalio 15 d., apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., gyvenamojo namo pagalbinėse patalpose įvykus konfliktui tarp buvusių sutuoktinių J. M. ir V. M., šis vieną kartą sudavė J. M. į kairės pusės veido sritį, tai yra į skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir sužalojimą. Įtariamasis V. M. dėl akivaizdaus girtumo situacijos adekvačiai, jis negalėjo paaiškinti, dėl šios priežasties iš jo paaiškinimas negautas. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai- patinimas ant kairiojo skruosto. Smurtą patyrusio asmens būsena- didelis sujaudinimas, akivaizdi baimė. Įtariamojo būklė – jis buvo neblaivus, nustatytas 3,27 promilių girtumas. Įvykio aplinka tvarkinga (1 t., b. l. 20 - 23).
2020 m. spalio 15 d. Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Ž. M. tarnybiniu pranešimu, dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad 2020 m. spalio 15 d. dirbant radijo šaukiniu „1425", Kauno mieste, kartu su tyrėju T. J., apie 17.20 val. iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., namuose buvęs vyras žada padegti namus, mušė rankomis. Nepilnamečių nėra. Vyras šiuo metu vaikšto prie pečiaus, pranešėja nežino ką jis ten daro. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuvykus į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), Kauno r., juos pasitiko J. M., gyvenanti minėtu adresu, kuri nurodė, kad jos buvęs vyras V. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi agresyviai bei konfliktavo, moteris išsigando vyro žodžių apie padegimą, todėl apie tai pranešė specialiosioms tarnyboms, tačiau priemonių pas V. M., kuriomis galėjo būti sukeltas gaisras ji nematė. J. M. teigimu konflikto metu V. M. trenkė vieną kartą rankos delnu jai į veido sritį, kairės pusės skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Paklausus J. M. ar prieš ją buvo panaudotas smurtas, moteris teigė, kad jai trenkė vieną kartą delnu, to pasekoje J. M. sukeldamas fizinį skausmą. Ant moters kairės pusės skruosto, veido srityje, matėsi paraudimas. Ji teigė, kad smūgio metu jautė fizinį skausmą, buvo išsigandusi, sunerimusi. Atvykusi medikų brigada apžiūrėjo J. M., tačiau ji medikų pagalbos atsisakė. Apžiūrėjus gyvenamąjį namą bei pagalbines patalpas ir šalia esantį kiemą su teritorija, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., nebuvo rasta jokių priemonių, kuriomis būtų galimybė padegti gyvenamąjį namą ar sukelti kitokį gaisrą. Taip pat atvykusi ugniagesių 5-toji Kauno brigada apžiūrėjo krosnį ir pagalbines patalpas, jokių priemonių galinčių sukelti gaisrą namuose nerado, pavojus gyvybei neužfiksuotas. V. M. už smurtą artimoje aplinkoje buvo faktiškai sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK areštinę. Areštinėje nustatytas 3.27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 24 - 25).
2020 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti vaizdo įrašai iš policijos pareigūno tarnybinės kūno kameros (Body-cam), atliktos stenogramos (1 t., b. l. 26 - 45).
2020 m. spalio 15 d. alkotesterio duomenys patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusioji J. M. buvo visiškai blaiva (1 t., b. l. 54).
2020 m. lapkričio 3 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte nurodyta, kad 2020 m. spalio 15 d., 16 val. 58 min. bendrojo pagalbos centro sistemoje užfiksuotas pranešimas apie įvykį, pateikta skaitmeninis garso įrašas, pateikta pranešimo stenograma, užfiksuota, kad J. M. pranešė, kad buvęs vyras grasina padegti namus (1 t., b. l. 78 – 82).
2020 m. spalio 15 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4820 nurodyta, kad V. M. 2020 m. spalio 15 d., 18.11.29 val. nustatyta 3,27 promilių girtumas (1 t., b. l. 114).
2020 m. spalio 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1219/2020 nurodyta, kad jog V. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje pateiktoje medžiagoje nėra, V. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 121).
2020 m. lapkričio 27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1368/2020 nurodyta, kad duomenų, jog V. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje pateiktoje medžiagoje nėra, V. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 131).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už artimam giminaičiui ar šeimos nariui padarytą fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo V. M. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiosios J. M., kuri yra buvusi kaltinamojo V. M. sutuoktinė ir su kuriuo gyvena vienoje valdoje ir veda bendrą ūkį, bei liudytojų R. P. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie kaltinamojo V. M. konfliktavimą ir smurtą ir grasinimą padegti namus, pateiktais ir aprašytais garso ir vaizdo įrašais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. M. 2020 m. spalio 15 d., apie 16.30 val., namuose, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti buvusią sutuoktinę J. M., tiesiogiai sakydamas, kad padegs namą, bei nuėjęs į katilinę kūreno kietojo kuro katilą, pastoviai į jį mesdamas malkas, neleido nukentėjusiajai atidaryti lango, išvėdinti susikaupusių dūmų ir dujų kvapo, šalia kieto kuro katilo buvo pasistatęs talpą su benzinu, bei būdamas agresyvus nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, ir, grasindamas padegti, baugino nukentėjusiąją J. M..
Kaltinamojo V. M. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas ketvirtą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, į tai, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis būdamas pripažintas kaltu ir nuteistas už smurtą prieš buvusią sutuoktinę, vėl smurtauja ir terorizuoja buvusią sutuoktinę, grasindamas padegti namus, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinos įstatymų sankcijoje numatytos artimo jų vidurkiui dydžio laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. dirba, nukentėjusiosios atsiprašė, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, pažada daugiau nenusikalsti, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamajam pirmą kartą skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo norą ir sutikimą gydytis nuo polinkio vartoti alkoholinius gėrimus, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant teismo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo teismo priteisti iš kaltinamojo V. M. 84,06 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, suteikimo išlaidas valstybės naudai.
Kaltinamasis V. M. nuo 2015 metų keletą kartų buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, paskutinį kartą buvo gydomas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., jam nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, Kauno apylinkės teismo 2021 n. sausio 6 d. nutartimi teismas nutarė pripažinti, kad kaltinamajam V. M. būtinas gynėjo dalyvavimas ir paskirti kaltinamajam V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktą gynėją, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Kadangi kaltinamojo V. M. gynėjas buvo paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. M. valstybės naudai nepriteistinos ir prašymas priteisti išlaidas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais, 312 straipsniu, teismas
nusprendė:
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. M. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti V. M. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 3, 5, 8 bei 10 punktais, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. M. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu ir 75 straipsnio 7 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti V. M. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą priteisti iš kaltinamojo V. M. 84,06 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus ir 06 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.