- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-10479-654/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovei advokatei D. Puzirauskienei, nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui G. A. Peredniui, išnagrinėjęs J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. 2013-03-08, 11.07 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 279, vairuodamas automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (2012-11-28 nutarimo Nr. 1436 redakcija, Žin., 2012, Nr. 140-7186, toliau - KET) 106 p. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 125 p. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, keisdamas važiavimo kryptį, pasukęs vairą į kairę kliudė priešais atvažiuojantį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino šį automobilį. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 234 p. Tokiais savo veiksmais J. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
J. P. apklaustas teisme pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2013-03-08, apie 11.00 val., automobiliu „Fiat Ducato“, pakrautu lentomis, išvažiavo iš Obelų gatvės. Buvo slidu, žiema. Jam reikėjo iš Obelų gatvės pasukti į gatvelę, einančią lygiagrečiai Kalvarijų gatvei ir kuri jungia Obelų ir Kalvarijų gatves. Šios gatvelės dešinėje pusėje stovėjo automobiliai. Jis juos lenkė, o pravažiavus apie 30 metrų ir likus aplenkti tik kelis likusius automobilius, iš Kalvarijų gatvės atvažiavo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“. Nukentėjusysis jo nepraleido, todėl jis įjungęs atbulinę pavarą, prisiglaudė prie dešinio krašto ir laukė, kol nukentėjusysis pravažiuos. Jam pradėjus judėti, nukentėjusiojo automobilis suktelėjo link jo, o A. K., atidaręs langą, reiškė jam priekaištus. Pro atsiradusį tarpą jis nuvažiavo. Po poros valandų jį iškvietė policijos pareigūnai, sakė, kad nubrozdino veidrodėlį ir durų briauną. Apžiūrėjęs veidrodėlį jis nubrozdinimų ant jo nematė, visi durų kantai buvo vienodi. Ant jo automobilio rado porą raudonų dažų taškelių, kurie galėjo atsirasti, kai jam išvažiuojant nukentėjusysis atidarė savo dureles. Veidrodėlis vizualiai atrodė nesulūžęs, gal kada ir buvo liestas. Teigė, kad buvo blaivus, automobilis draustas, todėl nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos.
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. K. parodė, kad važiavo Kalvarijų gatve, buvo slidu, turėjo sukti į Obelų gatvę. Važiuojant Kalvarijų ir Obelų gatves jungiančia gatvele pamatė, kaip automobilis „Fiat“ įsuko į jo važiavimo eismo juostą, nors automobilio „Fiat“ vairuotojo judėjimo pusė ne visa buvo užstatyta automobiliais, buvo vietos, kur J. P. galėjo įsukti ir jį praleisti. Jiems sustojus J. P. gestais rodė važiuoti atgal. Jis trauktis nesutiko ir laukė, kol J. P. pasitrauks. J. P. pavažiavo kiek atgal palikdamas mažą tarpą pravažiavimui, o jam pravažiuojant pasuko į jo pusę ir pavažiavo bei kliudė veidrodėlį. Sustojęs sakė, kad jis yra jaunas, vairuot nemoka, o J. P. su lentom važiuoja. Jis atidarė dureles ir norėjo išlipti, tačiau J. P. pradėjo važiuoti, jį užblokavo ir prispaudė ranką.
Policijos pareigūnas M. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-03-08, apie 11.07 val., buvo gautas pranešimas, kad Kalvarijų g. 279, Vilniuje, iš eismo įvykio pasišalino automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinęs automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi A. K., kuris nurodė, kad važiavo Kalvarijų g. link Obelų g., kai iš Obelų g. išsuko automobilis „Fiat Ducato“. Jis sustojo laukdamas, kol jį automobilio „Fiat“ vairuotojas praleis, nes jis važiavo savo krypties eismo juosta. „Fiat“ vairuotojas pasitraukė praleisti ir kuomet automobilis „VW“ buvo greta pradėjęs važiuoti kliudė jo automobilio kairės pusės veidrodėlį. Abiems vairuotojams sustojus tarp jų įvyko konfliktas. Vėliau A. K. atidarė dureles norėdamas pasikalbėti su J. P., tačiau J. P. pradėjo važiuoti ir apgadino priekines kairės pusės dureles ir užspaudė A. K. ranką. J. P. iš įvykio vietos išvažiavo. Susisiekus su J. P. jis grįžo į įvykio vietą ir nurodė, kad užkabino veidrodėlį, jiems pradėjus konfliktuoti, A. K. atidarė dureles, o jis nuvažiavo. Vėliau J. P. pripažino eismo įvykį, bandė susitarti su A. K., tačiau pasakius, kad įvykis bus forminamas, pradėjo neigti savo kaltę. Apžiūrėjus automobilį „Fiat“ nustatyta, kad ant jo kairiojo šono buvo rastos raudonos spalvos žymės, atitinkančios automobilio „VW“ apgadinimus (b.l. 3-4).
Iš eismo įvykio schemos matyti, kad Kalvarijų ir Obelų gatves jungiančioje gatvėje stovi automobilis „VW“, priekiu kiek pasisukęs į kairę pusę (b.l. 10).
Duomenų apie eismo įvykį pažymoje nurodyta, kad sugadintos automobilio „Fiat“ priekinės kairės pusės durys, automobilio „VW“ sugadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodis, priekinės kairės pusės durys (b.l. 11).
Iš fotolentelėse esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „VW“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sugadinimų aukštis iš esmės atitinka automobilio „Fiat“ priekinio rato arkos aukštį (b.l. 25) ir automobilio „VW“ priekinių durelių sugadinimo aukštis (82-89 cm) iš esmės atitinka automobilio „Fiat“ kairio borto, ant kurio rasti slystantis pėdsakas ir raudonų dažų likučiai, aukštį (81-92 cm) (b.l. 18-27).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio „Fiat“ apgadinimai: kairio borto apatinėje briaunoje 81-83 cm aukštyje rasti slystančio kontakto apgadinimai, kurių horizontalus ilgis yra 30 cm, su likusių raudonų dažų pėdsakais (b.l. 28).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti automobilio „VW“ apgadinimai: 93-101 cm aukštyje apgadintas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio korpusas, 82-89 cm aukštyje ant dešinio krašto briaunos nubrozdintos priekinės kairės pusės durelės (b.l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos teismas daro išvadą, kad J. P. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Nors apklaustas teisme J. P. neigė dalyvavęs eismo įvykyje ir tuo labiau pabėgęs iš eismo įvykio vietos, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis pažeidė KET, šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą ir jo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
Ištirti įrodymai rodo, kad eismo įvykio vietoje gatvės plotis leidžia dviems automobiliams prasilenkti, tačiau įvykio metu J. P. judėjimo eismo juostoje dešinėje pusėje stovėjo palikti automobiliai, kurie trukdė J. P. pravažiuoti savo krypties eismo juosta ir tam, kad jis galėtų pravažiuoti, jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tuo metu priešpriešine eismo juosta prie įvykio vietos privažiavo nukentėjusysis. Nukentėjusiojo judėjimo kryptyje eismo juosta buvo laisva, kiti automobiliai jam judėti netrukdė, tik J. P. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į jo judėjimo krypties eismo juostą. Šioje situacijoje A. K. laukė, kol J. P. patrauks savo vairuojamą automobilį ir leis jam pravažiuoti, o J. P. rankų judesiais rodė A. K., kad šis pavažiuotų atgal ir leistų J. P. pravažiuoti. A. K. nevažiuojant atgal, J. P. pavažiavo atgal, o A. K. pradėjus važiuoti, J. P. staiga pradėjo judėti ir savo vairuojamo automobilio priekinio rato kairės pusės arka nubraukė A. K. automobilio veidrodėlį, po ko sustojo. A. K. sustojus ir bandant atidaryti dureles, J. P. vėl pradėjo važiuoti ir savo automobilio kairės pusės bortu nubraukė A. K. vairuoto automobilio priekinių kairės pusės durelių briauną.
Judėjimo keliais tvarką nustato KET, todėl visose, ir šioje, situacijose vairuotojai privalo vadovautis KET. KET 106 p. nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 125 p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir teismas konstatuoja, kad J. P. turėjo vadovautis šiomis KET nuostatomis. Be to, šioje situacijoje svarbus KET 144 p. kuriame nurodyta, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Lyginant KET nuostatas su įvykio situacija akivaizdu, kad J. P., negalėdamas pravažiuoti dešine kelio puse ir esant jo važiavimo kryptyje kliūčiai išvažiuodamas į kairės pusės eismo juostą, pažeidė KET 106 p. ir 125 p. reikalavimus. J. P. išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, kurioje buvo A. K. vairuojamas automobilis, tarp automobilių įvyko kontaktas – J. P. vairuojamo automobilio „Fiat“ priekinio kairės pusės rato arka lietė A. K. vairuojamo automobilio „VW“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir nubraukė jo korpusą, o J. P. vairuojamo automobilio „Fiat“ kairės pusės bortas lietė A. K. vairuojamo automobilio „VW“ priekinių durelių briauną ir ją nubraukė. Akivaizdu, kad jeigu J. P. būtų laikęsis KET reikalavimų, lenktų jo važiavimo kryptyje esančią kliūtį tik nesant priešpriešais atvažiuojančių automobilių, A. K. būtų saugiai pravažiavęs įvykio vietą ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Pažymėtina, kad šioje situacijoje J. P. motyvas, kad jo automobilis buvo pakrautas yra teisiškai nereikšmingas, akivaizdu, kad tai yra mažas krovininis automobilis, o ne sunkiasvoris vilkikas su priekaba, todėl jis negalėjo būti ir nebuvo tiek pakrautas, kad negalėtų pavažiuoti atgal. Be to, krovinio vežimas neatleidžia jo vairuotojo nuo KET laikymosi. Dėl automobilių dalių kontakto ant A. K. automobilio atsirado sugadinimai, kurių iki įvykio nebuvo, kurie mažina automobilio vertę ir sudaro jo savininkui nepatogumus rūpinantis automobilio taisymu. Taigi, šiais motyvais nustatyta, kad J. P. pažeidė KET ir šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą.
J. P. surašytas protokolas ir dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. KET XXX skyrius nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Taisyklių 231-232 punktai įpareigoja eismo įvykio dalyvį po eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, nedelsiant sustoti ir likti eismo įvykio vietoje iki bus nustatytos jo aplinkybės, taip pat suteikia teisę eismo įvykio dalyviams patiems susitarti dėl įvykio aplinkybių ir nustato, kad jei eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių, turi būti kviečiama policija. Šioje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. P. šio reikalavimo nesilaikė, dėl įvykio aplinkybių su nukentėjusiuoju nesitarė, nors tokią galimybę turėjo ir iš įvykio vietos išvažiavo, taip pažeisdamas KET 234 p. nuostatą. Taip jis pasielgė tyčia, žinodamas, kad pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos. J. P. aiškinimas, kad jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, yra paneigti nukentėjusiojo parodymais ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, iš kurių aišku, kad nukentėjusiajam pravažiuojant pro jį, J. P. pats tyčia pradėjo važiuoti siekdamas sukelti pavojų, matė, kad nukentėjusysis sustojo ir lipa iš automobilio, su nukentėjusiuoju kalbėjo. Be to, pirmas kontaktas tarp automobilių įvyko J. P. matymo zonoje, t.y. ties jo vairuojamo automobilio priekiniu kairiu ratu.
Šie ištirti įrodymai ir nurodyti motyvai patvirtina, kad J. P. pažeidė kelių eismo taisykles ir vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino kitą transporto priemonę bei taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., o po to pasitraukė iš įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas, -
nutaria:
J. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt dydžio baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti 3500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, skirti J. P. subendrintą galutinę nuobaudą – 3500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.