- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-116-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00477-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- P. Ž.
- Kategorijos
- 2.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiojo P. Ž. atstovės Jelenos Koltakovos skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria tenkintas Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo - bendro stebėjimo sąlygomis Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi A. G., padariusiam įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis – buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis – buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Ši priverčiamoji medicinos priemonė iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo tęsiama.
Šalies argumentai
VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė A. G. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir A. G. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusiojo P. Ž. atstovė Jelena Koltakova prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą tenkinti iš dalies, pratęsti A. G. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, likusioje dalyje – priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti, kol bus gautas siuntimas A. G. gyventi socialinės globos namuose atmesti. Skunde nurodoma, jog teismo nutartis yra dviprasmiška, kadangi teismas pratęsė priverčiamąją medicinos priemonę, bet nenustatė priemonės taikymo laiko, o tai sudaro ligoninei įstatymu nepagrįstą galimybę, nesikreipiant į teismą ir gavus siuntimą, apgyvendinti sergantį sunkia psichine liga ir pavojingą visuomenei asmenį globos namuose. Skunde analizuojama VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, Komisijos išvada, su jais nesutinkama ir teigiama, kad A. G. pilnai nesuvokus apie jo įvykdytą sunkų nusikaltimą, nėra pagrindo teikti rekomendaciją su sąlyga, kad priverstinį gydymą tęsti bendro stebėjimo sąlygomis iki bus gautas siuntimas apgyvendinti globos namuose. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Komisijos išvados nepagrįstumo apgyvendinti A. G. globos namuose.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai A. G. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą. Skundo šioje dalyje iš esmės nėra, tačiau skundu prašoma nutartį keisti ir atmesti Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo dalį - priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti, kol bus gautas siuntimas A. G. gyventi socialinės globos namuose.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs A. G. psichinę sveikatą bei su juo susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. BPK 405 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, jog taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Advokatės argumentai, jog skundžiamoje nutartyje nenurodytas taikomos priemonės terminas yra visiškai nepagrįsti, kadangi įstatymas aiškiai reglamentuoja priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą.
Nustatyta, jog A. G. stacionare stebimas nuo 2009 m. gegužės 5 d. ir gydytojų psichiatrų komisija 2017 m. vasario 9 d. Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 71 rekomendavo tęsti gydymą stacionare – bendro stebėjimo sąlygomis, kol bus gautas siuntimas gyventi socialinės globos namuose. Teikimu buvo prašoma priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti ir teismas tokį teikimą tenkino pilnai. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamos abejonės apie priverčiamųjų medicinos priemonių panaikinimą nesikreipiant į teismą. Aukštesnysis teismas dar kartą pabrėžia, jog minėtų priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai.
Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priima vieną iš šių nutarčių – 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, - jeigu asmens sveikatos būklės nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, - jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį taip, kaip ir numato įstatymas, tenkino teikimą ir A. G. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęsė, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ir šio įstatymo nuostatų nepažeidė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo P. Ž. atstovės Jelenos Koltakovos skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.