Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo ir atsakovo L. M. atstovo pagal įstatymą Telšių vaikų globos namų atstovui Ž. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams T. M., L. M., Telšių vaikų globos namams dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Ieškovė su Telšių apskrities VPK 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Sutartį, pagal kurią įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Iš administracinėje byloje ROIK0116000605151 esančios medžiagos matyti, kad Telšių apskrities VPK 2016 m. spalio 27 d. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), į medį atsitrenkusį automobilį, kurio vairuotojas pasišalino. Nustačius įvykio aplinkybes, 2016 m. spalio 27 d. pranešimu L. M. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, o automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta priverstinai nuvežti į ieškovės aikštelę. Pagal Sutartį ieškovė atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir nuvežė transporto priemonę Subaru Legacy į saugojimo aikštelę. Pažymėtina, jog sprendimą dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo priėmė ne ieškovė, ji tik vykdo savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir policijos pareigūnų priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.

Sutarties 2, 2.1, 10 punktuose numatyta, kad nuvežimo ir saugojimo paslaugos teikiamos, taikant Sutarties priede Nr. 1 nurodytus įkainius, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad nuvežimo kaina yra 72 Eur, o vienos paros saugojimo įkainis – 11,85 Eur. Bylos duomenimis nustatyta ir šalys neginčija aplinkybės, jog 2016 m. spalio 27 d. transporto priemonė Subaru Legacy buvo priverstinai nuvežta į uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ aikštelę ir nuo tada yra joje saugoma. Ieškovė tinkamai vykdė sutartimi dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą. Pagal Sutartimi patvirtintus įkainius įsiskolinimas už transporto priemonės Subaru Legacy priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2018 m. vasario 9 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) sudaro 5653,35 Eur. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šios paskaičiuotos įsiskolinimo sumos, tačiau atsakovas Telšių vaikų globos namai ginčija atsakovo L. M. atsakomybę už susidariusį įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, privalantys solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas.

Pagal Sutarties priedu Nr. 3 nustatytos transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos 12 punktą, ieškovė du kartus per mėnesį pateikia Telšių apskrities VPK atsakingiems darbuotojams aikštelėje saugomų transporto priemonių sąrašą, kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar transporto priemonė grąžintina savininkui ir/ar valdytojui, ar vyksta teisminiai procesai, ar išduotas leidimas grąžinti transporto priemonę ir t.t. Gavusi informaciją apie transporto priemonių procesinį statusą, ne vėliau kaip per 7 dienas įmonė savo lėšomis siunčia registruotus pranešimus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietą ir atsiskaitymą už transporto priemonių transportavimą bei saugojimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė Telšių apskrities VPK užklausimą apie transporto priemonių statusus pateikė 2017 m. sausio 12 d., o 2017 m. sausio 20 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. Š.. Taip pat atsakyme nurodyta, jog „pažeidimo neradau“, grafoje apie asmenį, nubaustą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant transporto priemonę, jokie duomenys nenurodyti. Vykdydama Sutarties priedu Nr. 3 nustatytos transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos reikalavimus, ieškovė 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. birželio 7 d. V. Š. išsiuntė pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. 2017 m. birželio 14 d. iš V. Š. gauta informacija apie automobilio pardavimą ir 2016 m. balandžio 27 d., 15 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. Š. pardavė automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. M.. 2017 m. birželio 19 d. ieškovė V. M. išsiuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą, o šis ieškovei pateikė 2016 m. balandžio 27 d., 16 val. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią minėtas automobilis parduotas T. M.. 2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. gruodžio 20 d. T. M. išsiųsti pranešimai dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad transporto priemonės Subaru Legacy savininko identifikavimas užtruko nes Telšių apskrities VPK ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nurodyti duomenys neatitiko faktinės situacijos.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. M. pripažino, jog automobilis įvykio metu nuosavybės teise priklausė jam pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir už įsigytą automobilį pardavėjui buvo sumokėjęs visą sumą, tačiau nebuvo spėjęs automobilio įregistruoti savo vardu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK), nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas yra aiškus, įvykio metu transporto priemonė Subaru Legacy nuosavybės teise priklausė ir iki šiol tebepriklauso atsakovui T. M.. Būtent atsakovui T. M., jo paties teigimu, praėjus maždaug dviems mėnesiams po įvykio, Telšių apskrities VPK buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, tačiau jis šia galimybe iki šiol nepasinaudojo, savo transporto priemonės neatsiėmė. Nustačius šias aplinkybes, galima vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas T. M., kaip transporto priemonės savininkas yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą ieškovei.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Nagrinėjamu atveju, atsakovas Telšių vaikų globos namai ginčija aplinkybę, jog atsakovas L. M. įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas ir yra solidariai atsakingas už susidariusį įsiskolinimą, kartu ginčijama ir Telšių vaikų globos namų subsidiari atsakomybė už nepilnamečio globotinio L. M. skolą.

Administracinėje byloje ROIK0116000605151 esanti medžiaga patvirtina, kad Telšių apskrities VPK 2016 m. spalio 27 d. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), į medį atsitrenkusį automobilį, kurio vairuotojas pasišalino. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 27 d., 14.53 val. Telšių r., Pasvaigės k., Micaičių g. 3, automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkęs į medį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pasišalinęs automobilis rastas (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjo L. M., kuriam alkotesteriu nustatytas 0,74 promilių girtumas. L. M. policijos pareigūnams teigė, kad vairavo minėtą automobilį ir jo nesuvaldęs atsitrenkė į medį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat rašytiniame paaiškinime L. M. nurodė, kad automobilis Subaru Legacy priklauso jam, nusipirko iš nepažįstamo asmens. Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir Telšių apskrities VPK 2016 m. lapkričio 7 d. nutarime, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nes asmeniui (L. M.), padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų.

Nors šiame nutarime nurodyta, kad atsakovas L. M. 2016 m. spalio 27 d., 14.53 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkęs į medį iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau šios aplinkybės realiai nustatytos vien tik remiantis L. M. parodymais. Pažymėtina, jog administracinėje byloje ROIK0116000605151 jokių kitų duomenų apie eismo įvykį ir automobilio vairuotoją, išskyrus L. M. parodymus, nėra. Konkretus L. M. vairavimo faktas nustatytas nebuvo, asmenų, mačiusių automobilį vairuojantį L. M. nenustatyta, pasišalinęs automobilis rastas(duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjęs L. M. policijos pareigūnams teigė, kad vairavo minėtą automobilį ir jo nesuvaldęs atsitrenkė į medį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Jokie kiti asmenys, taip pat pranešėjas, Telšių apskrities VPK pareigūnams pranešęs apie incidentą ir galbūt galintis paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, apklausti nebuvo. Teismo vertinimu, vien tik iš L. M. parodymų nustatytos aplinkybės, kategoriškai nepatvirtina, jog jis eismo įvykio metu valdė transporto priemonę. Teismo posėdžio metu atsakovas L. M. iš viso neprisiminė įvykio aplinkybių, teigė savavališkai pasiėmęs automobilį, net nežinodamas kam šis priklauso, ir išvykęs prie ežero, tačiau detaliai nurodyti eismo įvykio aplinkybių negalėjo. Teismui pagrindą abejoti L. M. policijos pareigūnams duotais parodymais kelia ir tai, jog 2016 m. spalio 27 d. rašytiniame paaiškinime L. M. nurodė, kad automobilis Subaru Legacy priklauso jam, nusipirko iš nepažįstamo asmens. Ši L. M. nurodyta aplinkybė yra melaginga ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas sutinka su atsakovo Telšių vaikų globos namų versija, kad galbūt ne L. M. vairavo automobilį, o kitas asmuo, kuriam administracinės atsakomybės padėjo išvengti susiklosčiusi palanki situacija, kuomet nepilnametis ir neturintis amžiaus, nuo kurio traukiama administracinėn atsakomybėn, L. M., prisiėmė atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, jog atsakovas L. M. buvo priverstinai nuvežto į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir čia saugoto automobilio valdytojas, nes 2017 m. sausio 20 d. Telšių apskrities VPK atsakyme jokie duomenys apie Kelių eismo taisykles pažeidusį asmenį nurodyti nebuvo, o vėliau gauti duomenys ir administracinėje byloje ROIK0116000605151 nustatytos aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl L. M. vairavimo fakto.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodyti duomenys apie atsakovo Telšių vaikų globos namų pasyvų elgesį, neapdairumą ir neoperatyvius veiksmus, neatitinka realios situacijos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Telšių apskrities VPK 2016 m. lapkričio 7 d. nutarime duomenys apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę nurodyti nebuvo. Nors ieškovė teigia, kad L. M. 2017 m. birželio 7 d. Telšių vaikų globos namų adresu buvo išsiųstas pranešimas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą, todėl Telšių vaikų globos namai turėjo žinoti šią situaciją, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirminis pranešimas L. M. buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini). Tik 2017 m. gruodžio 20 d. pranešimas L. M. išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (Telšių vaikų globos namai) ir iš karto po šio pranešimo gavimo atsakovas Telšių vaikų globos namai ėmėsi aktyvių veiksmų, pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, jau 2018 m. sausio 4 d. pateikė užklausimus Telšių apskrities VPK ir ieškovei.

Teismui nenustačius, kad L. M. buvo transporto priemonės valdytojas, jam nekyla solidari atsakomybė už susidariusį įsiskolinimą ieškovei, todėl nespręstina dėl atsakovo Telšių vaikų globos namų subsidiarios atsakomybės ir nevertintinos byloje nurodytos aplinkybės apie tai, jog eismo įvykis kilo L. M. atostogų metu, kuomet už jį galimai buvo atsakingas ne globėjas, o močiutė.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartimi dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo prisiimtus įsipareigojimus, todėl turi teisę iš transporto priemonės savininko T. M. reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą. Transporto priemonės valdytojas byloje nenustatytas, todėl 5653,35 Eur suma ieškovei priteistina iš atsakovo T. M. (LR CK 6.840, 6.850 straipsniai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas T. M. laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, todėl iš jo priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies tik dėl to, jog nenustatyta solidari atsakovų T. M., L. M. ir subsidiari atsakovo Telšių vaikų globos namų atsakomybė, o visa ieškovės reikalauja suma priteistina iš vieno atsakovo T. M., todėl ieškovei iš atsakovo T. M. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 64 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti skolą 5653,35 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris Eur 35 ct), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 64 Eur (šešiasdešimt keturis Eur) uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, kodas 302308932.

Ieškinį L. M. ir Telšių vaikų globos namų atžvilgiu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.