Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

2022-09-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-4027-939/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
e2YT-4027-939/2022
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00591-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Laima Lubauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, " Turto bankas "
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4027-939/2022Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00591-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 13 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo motinos M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina M. S., po kurios mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl jos palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, todėl paveldėjimo byla neužvesta. M. S. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymą: jai, M. S., priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat vis kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur bebus, iš ko besusidės, ir kada beatsiras, ji paliko pareiškėjui J. K.. VĮ Registrų centre M. S. vardu neregistruota nekilnojamojo turto, tačiau yra įregistruotas M. K. (pavardė po pirmosios santuokos) nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)). Minėti pastatai yra valstybinėje žemėje. Šiuos pastatus pareiškėjo mama pasistatė viena, nes jo tėvas J. K. po karo į namus negrįžo, slapstėsi miškuose, o 1947 m. buvo nušautas. Su J. S. jo mama susituokė (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, ūkio pastatai pastatyti 1945 m., remontai atlikti 1985-1988 m., po J. S. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)).

Iš karto po motinos mirties jis pradėjo motinos turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdamas ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, kadangi jam buvo žinoma motinos valia visa turtą palikti jam. M. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), kadangi ji norėjo veiklos, norėjo būti su savo bendraamžiais, dalyvauti įvairiuose renginiuose, kurie buvo organizuojami senelių namuose. Tačiau, vasaromis bei dažną savaitgalį ji gyvendavo savo namuose. Mamai priklausantis gyvenamasis namas su ūkio bei kiemo statiniais yra šalia pareiškėjui priklausančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), todėl, motinai persikėlus gyventi į senelių globos namus, pareiškėjas bendrai rūpinosi tiek savo, tiek mamos gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad, mirus M. S., visi šios asmeniniai daiktai, užgyventi baldai, buities ir namų apyvokos reikmenys liko jos namuose, kuriuos pareiškėjas paveldėjo bei pradėjo naudotis kaip savo nuosavybe. Dalį motinos baldų, namų apyvokos daiktų iš pastarosios gyvenamojo namo persinešė į savo gyvenamąjį namą bei naudojosi kaip savo. Visus mamos asmeninius daiktus, kaip jam brangius prisiminimus, iš senelių globos namų taip pat persivežė į savo namus: knygas, maldaknygę, kelis jos papuošalus, rožančių, laikrodį. Faktiškai valdyti motinos palikimą pradėjo iš karto po pastarosios mirties, kadangi jam buvo žinoma, kad ši testamentu visą savo turtą patiko jam. Pareiškėjas nurodo vienas organizavęs motinos laidotuves, sutvarkė kapavietę, kurią prižiūri iki šiol. Po M. S. mirties, jis, kaip vienintelis testamentinis įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti motinos turtą kaip savo. Niekas iš įstatyminių įpėdinių, t. y. jo broliai A. K. ir S. K. dėl jo šių veiksmų neprieštaravo, pretenzijų nereiškė, nes jiems buvo žinoma mamos valia visą jai priklausantį turtą palikti pareiškėjui.

M. S. palikimą jis faktiškai pradėjo valdyti iš karto po šios mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Jis iki šiol prižiūri gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, namuose krosninis šildymas, jis rūpinasi šio namo kūrenimu šaltuoju metų sezonu, kad neperšaltų sienos, neįsimestų į namą pelėsis ir pan. Tik jo mano pastangų dėka visi mamai priklausantys pastatai yra išlikę iki šios dienos. (duomenys neskelbtini) jis pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Dėl saugumo elektros tiekimas į gyvenamąjį namą buvo išjungtas iš karto po motinos mirties, daugiau jokių mokesčių mokėti nereikėjo, kadangi vanduo buvo naudojamas iš šulinio, vandentiekio, nuotekų šalinimo bei dujų gyvenamajame name nėra.?

M. S. su pirmu sutuoktiniu J. K. susilaukė trijų vaikų: A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, broliai A. ir S. pretenzijų, kad faktiškai paveldėjo visą mamos turtą, jam nereiškė, patys jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko, todėl jų vaikai į bylą suinteresuotais asmenimis netrauktini.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 55-56) prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 41-43) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (elektroninės bylos apyrašo b. l. 49-51) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad duomenų, jog mirusios M. S. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, palieka teismui vertinti, ar pareiškėjo J. K. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9). M. S. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini), mirė būdama našle, sutuoktinis – J. S. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai: A. K. (mirė (duomenys neskelbtini)), J. K. ir S. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10). M. S. pirma santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) su J. K., galiojo iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki J. K. mirties (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12-13). M. S. santuoka su J. S. įregistruota (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14). Prieš mirdama M. S. paliko 2002 m. gegužės 9 d. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo savo mirties atveju visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, ji paliko pareiškėjui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30-31). Pareiškėjo pateiktas VĮ Registrų centro raštas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16) patvirtina, kad jo motinos M. S. vardu VĮ Registrų centre neregistruota nekilnojamojo turto, tačiau yra įregistruotas M. K. (pavardė po pirmosios santuokos) nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus numeri (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini)(ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 17-19). Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure M. S. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 32). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 16 (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34-35). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. K. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 33). Iš pareiškėjo pateiktų sąskaitų ir mokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėjui buvo pateiktos apmokėti sąskaitos už komunalinių atliekų surinkimą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurias pareiškėjas apmokėjo 2021 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 36-38).

Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į M. S. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjo pareiškimo, suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą ir bylos medžiagos matyti, kad J. K. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos M. S. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti: M. S. nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau, vasaromis bei dažną savaitgalį ji gyvendavo savo namuose, kurie yra šalia pareiškėjui priklausančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), todėl, motinai persikėlus gyventi į senelių globos namus, pareiškėjas bendrai rūpinosi tiek savo, tiek mamos gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais, kuriais rūpinosi ir tebesirūpina ir mirus motinai M. S., jis rūpinasi šio namo kūrenimu šaltuoju metų sezonu, kad neperšaltų sienos, neįsimestų į namą pelėsis ir pan., jo pastangų dėka visi palikėjai priklausantys pastatai yra išlikę iki šios dienos. Be to, pareiškėjas (duomenys neskelbtini)pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, mokėjo mokesčius už atliekų surinkimą – tai patvirtina pareiškėjo pateiktos aukščiau minėtos sąskaitos ir mokėjimo nurodymas, (duomenys neskelbtini) deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 23-29). Kaip nurodo pats pareiškėjas, po savo motinos mirties jis dalį motinos baldų, namų apyvokos daiktų iš pastarosios gyvenamojo namo persinešė į savo gyvenamąjį namą bei naudojosi kaip savo, taip pat iš senelių globos namų persivežė į savo namus visus mamos asmeninius daiktus, kaip jam brangius prisiminimus: knygas, maldaknygę, kelis jos papuošalus, rožančių, laikrodį. Faktiškai valdyti motinos palikimą pradėjo iš karto po pastarosios mirties, kadangi jam buvo žinoma, kad ši testamentu visą savo turtą patiko jam. Pareiškėjas nurodo vienas organizavęs motinos laidotuves, sutvarkė kapavietę, kurią prižiūri iki šiol. Po M. S. mirties, jis, kaip vienintelis testamentinis įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti motinos turtą kaip savo. Niekas iš įstatyminių įpėdinių, t. y. jo broliai A. K. ir S. K. dėl jo šių veiksmų neprieštaravo, pretenzijų nereiškė, nes jiems buvo žinoma mamos valia visą jai priklausantį turtą palikti pareiškėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šių aplinkybių ginčo nekilo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėjas save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Taigi, nors J. K. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad J. K. faktiškai priėmė M. S. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. tuoj po savo motinos M. S. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti palikėjos M. S. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl M. S. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė