Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-233-600/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-01
Bylos Nr.
2-233-600/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
UAB „Mitrada“
Trečiasis asmuo
R. P.
(S)VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Mitrada“, trečiajam asmeniui R. P., dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1820,10 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-01-05 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 7131523, kuria buvo apdrausta automobilio „Man TGX 18.440“. v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2009-02-04 Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Peugeot 306“, v/n X983URT. Remiantis įvykio deklaracija, kaltu dėl eismo įvykio pripažintas R. P.. Dėl autoįvykio 2009-10-08 buvo paskaičiuota ir išmokėta 9100,48 Lt dydžio draudimo išmoka (2009-10-14 mokėjimo pavedimas Nr. 3801). Ieškovas, remdamasis automobilio Peugoet vairuotojo parodymais, daro išvadą, jog atsakovo automobilio valdytojas R. P. turėjo galimybę išvengti antro susidūrimo su automobiliu Peugeot, tačiau dėl savo aplaidaus ir neatidaus vairavimo to neatliko ir žalą tik padidino. Vadovaujantis CK 6.270 str. 1, 2 d.d., 6.280 str. 1 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 p., ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti 20 proc. draudimo išmokos, t.y. 1820,10 Lt (9100,48 x 20 proc.). Dublike papildomai pažymėjo, kad apie 2009-02-04 įvykusį eismo įvykį nei atsakovas, nei tretysis asmuo laiku nepranešė, ieškovui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, dėl ko ieškovas turėjo pats rinkti visus su eismo įvykiu susijusius įrodymus, aiškintis eismo įvykio kilimo priežastis, eismo įvykio kaltininką ir t.t. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovo vairuotojas turėjo galimybę išvengti antro susidūrimo su automobiliu Pegeout, tačiau to dėl savo aplaidus ir neatidaus vairavimo neatliko (b.l. 64-65).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, kad su reikalavimu nesutinka (b.l. 30-32). Nurodė, kad pareiga pranešti apie autoįvykį atsirado vairuotojui R. P.. Vienok, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatyta pareiga draudėjui per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį nėra absoliuti ir ji gali būti nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Ieškovo nurodyto Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 63 p. numatyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes bei į nustatytą tokių išmokų mokėjimo tvarką. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių abejoti draudiko gautos informacijos apie eismo įvykį patikimumu, ar įrodymų, kad transporto priemonės valdytojo savalaikis pranešimas apie autoįvykį kaip nors būtų įtakojęs draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką, ar būtų keitęs jos dydį. Triptiku atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad autoįvykiu padaryta žala nėra didelė, ieškovas gavo visą detalią informaciją apie draudimo įvykį (b.l. 69-74). Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl nepranešimo ieškovas patyrė papildomų išlaidų, dėl ko padidėjo atlygintinos žalos dydis. Ieškovas teiginys, jog antrojo susidūrimo trečiuoju asmeniu įtrauktas R. P. galėjo išvengti, nepagrįstas jokiais įrodymais, nes po smūgio automobilis Pegeout tapo nevaldomas, todėl jo judėjimas tapo neprognozuojamas.

Tretysis asmuo R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo atstovui ir trečiajam asmeniui, yra gautas atsakovo atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 77, 78), tretysis asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b.l. 83) (LR CPK 123, 246, 247 str. str.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškinį palaiko ieškinys išdėstytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad 2009-02-04 autoįvykyje dalyvavusio atsakovo automobilio MAN TGX18.440, valstybinis Nr. 906, valdytojo civilinę atsakomybę, ieškovas buvo apdraudęs, draudimo laikotarpis 2009-01-07 – 2010-01-06 (b.l. 9). Kaltu dėl autoįvykio buvo pripažintas atsakovo vairuotojas – trečiuoju asmeniu įtrauktas R. P., dėl ko ieškovas už autoįvykio metu padarytą žalą automobiliui „Pegeout 306“, valstybinis Nr. X983URT, išmokėjo 9100,48 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 10-15, 16-17, 18-21, 22, 23).

Ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. (toliau – Įstatymo) bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 p., prašo priteisti iš atsakovo 20 proc. draudimo išmokos, t.y. 1820,10 Lt (9100,48 x 20 proc.). Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas laiku nepranešė apie 2009-02-04 autoįvykį, ieškovui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl draudikas prašo priteisti maksimalią galimą prašyti priteisti išmokos dalį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Iš ieškovo pateiktų ieškinio priedų matyti, kad visą reikalingą informaciją apie autoįvykį ieškovas (draudikas) gavo iš kito autoįvykyje dalyvavusio automobilio valdytojo draudiko. Įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl papildomo tyrimo atlikimo bei būtinumo tai atlikti, aiškinantis eismo įvykio kaltininką bei eismo įvykio kilimo priežastis ir t.t., teismui ieškovas nepateikė. Ieškinio priedai patvirtina, kad 2009-09-24 ieškovas gavo pranešimą iš kito draudiko, kuriuo buvo informuotas apie draudimo išmokos išmokėjimą, pažymint, kad žala visiškai atlyginta (b.l. 10-11), iš sąskaitos faktūros Nr. 0045585-0909 žinoma, kad tyrimo išlaidų nebuvo, o draudimo išmoką sudaro prekinės vertės netekimas (2353,29 EUR) ir 282,39 EUR mokestis (b.l. 14-15), 2009-10-07 buvo patvirtinta draudimo išmokos mokėjimo pažyma (b.l. 22) ir 2009-10-14 ieškovas draudimo išmoką išmokėjo (b.l. 23). Duomenų bei įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias maksimalios (t.y. 20 proc.) draudimo išmokos dalies reikalavimo pagrįstumą, teismui nebuvo pateikta, o ginčo dėl autoįvykio kaltininko pagal pateiktą eismo įvykio schemą bei jos aprašymą ir Pegeout vairuotojo paaiškinimą nebuvo (CPK 177, 197 str. str.). Todėl teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, kad informacijos apie autoįvykį gavimas iš kito autoįvykyje dalyvavusio eismo dalyvio draudiko pateiktų įrodymų visumoje kaip nors įtakojo draudiko išmokėtinos draudimo išmokos dydį, o Įstatymo 22 str. 2 dalyje yra nurodyta, kad draudiko reikalautinos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad jos turi būti ne tik nurodytos ir pagrįstos patvirtinančiais leistinais įrodymais byloje (LR CPK 178, 180 str.str.). Taip pat teismas laiko neįrodytu ieškovo teiginį, jog atsakovo vairuotojas turėjo galimybę išvengti antrojo susidūrimo su automobiliu Pegeout, tačiau to dėl savo aplaidaus ir neatidaus vairavimo neatliko ir tokiu būdu padidino žalą, nes nebuvo pateikta tokią ieškovo išvadą patvirtinančių įrodymų, o tuo tikslu ekspertizės skirti, atsakovui pateikus priešingus argumentus, ieškovas neprašė (CPK 12, 178, 177-197 str. str.).

Ieškinį atmestus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1000 Lt, įvertinus teismui teiktų atsakovo paruošiamųjų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį ir tai, kad byla nėra sudėtinga, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti maksimalias advokato paslaugoms atlyginti leidžiamas sumas (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.3 p.p., 93, 98 str. str.).

Ieškinį atmetus, teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su teismo pranešimų, šaukimų siuntimu, priteistinos iš ieškovo, viso 30,52 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „DK „PZU Lietuva“ atsakovo UAB „Mitrada“ naudai 1000 Lt advokato išlaidų byloje

Priteisti iš ieškovo UAB „DK „PZU Lietuva“ į valstybės biudžetą 30,52 Lt teismo patirtų pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Renata Kasimovienė