- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- N-502-1762-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gagys
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Institucija) vyresnysis inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K., kuriame nurodė, kad 2009 m. balandžio 15 d. nustatyta, jog privačiame sklype, priklausančiame A. K., nukirsta keturiolika žalių pušų, kas sudaro 12,57 ktm. medienos. 2009 m. balandžio 17 d. į Instituciją atvykęs sklypo savininkas paaiškino, kad minėtas pušis jis nukirto 2008 m. žiemą ir pateikė leidimą miškui kirsti Nr. 001925. Dėl A. K. priklausančios lentpjūvės teritorijoje žalių pušinių rąstų atsiradimo fakto paaiškino, kad šią medieną įsigijo iš nepažįstamo asmens ir turi reikiamus dokumentus, tačiau negali pateikti, nes su savimi jų neturi. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu A. K. už ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 000 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog A. K. buvo įspėtas, jog nepristačius lentpjūvėje aptiktų žalių pušies rąstų įsigijimo dokumentų bus laikoma, kad minėtą savavališką kirtimą įvykdė būtent jis arba su jo žinia kiti asmenys (jo pasamdyti asmenys arba asmuo), A. K. skirtina administracinė nuobauda. Pažymėta, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad 2008 m. pušis iškirto teisėtai, pagal miškotvarkos projektą, o lentpjūvėje aptikti rąstai buvo teisėtai įgyti iš I. V. bei dalis iškirsta 2008 m. pagal minėtą miškotvarkos projektą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu A. K. skundą tenkino – Institucijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas surašyti nenurodant pažeidimo padarymo laiko. Nustatė, kad protokolą surašęs inspektorius teismo posėdyje tvirtino, jog kirtimas, dėl kurio surašytas protokolas, buvo įvykdytas maždaug prieš tris mėnesius iki protokolo surašymo, kas atitiktų 2009 metų sausio vidurį. Konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kirtimas, dėl kurio A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn, būtų atliktas paties A. K. ar su jo žinia. Iš skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno parodymų teisme sprendė, kad A. K. neinkriminuojama veika dėl kirtimo, galimai atlikto 2008 metų žiemą. Pabrėžęs, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog A. K. vykdė jam priklausančio miško kirtimus, o prielaidomis ir abejonėmis paremtais įrodymais administracinėn atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Teigia, kad institucija galėtų ištaisyti klaidas ir surinkti papildomus įrodymus, susijusius su padaryto administracinio teisės pažeidimo išaiškinimu – apklausti apie padarytą pažeidimą pranešusį asmenį, apžiūrėti kirtavietę, siekiant konkretizuoti pažeidimo padarymo laiką ir kt. Pažymi, kad A. K. išduotas leidimas kirsti Nr. 001925 galiojo iki 2007 m. birželio 31 d., o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde pirmosios instancijos teismui pripažino kirtęs mišką 2008 m.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. K. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad institucijos nurodytos galimybės ištaisyti klaidas negali būti pagrindu naikinti priimtą nutarimą, institucijos atstovas įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl 2008 m. vykdytų kirtimų pažymi, jog administracinė nuobauda pagal ATPK 35 straipsnį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.
Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis sau priklausančiame sklype nukirto keturiolika žalių pušų, kas sudaro 12,57 ktm. medienos, bei dėl to, kad jam priklausančioje lentpjūvėje rasta pušinių rastų, kurių įsigijimo dokumentų A. K. nepateikė, todėl laikyta, kad mediena gauta A. K. atlikus savavališką medžių kirtimą (b. l. 34).
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog tai, kad A. K. sau priklausančiame sklype savavališkai, t. y. neturėdamas leidimo nukirto keturiolika žalių pušų (12,57 ktm. medienos), įrodyta neabejotinai. Tiek iš A. K. skundo pirmosios instancijos teismui, tiek iš pirmosios instancijos teisme duotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės paaiškinimų matyti, jog A. K. neneigė savo sklype nukirtęs keturiolika žalių pušų ir tvirtino, jog medžiai kirsti 2008 m. (b. l. 2-3, 69). Tačiau pateiktas leidimas kirsti mišką Nr. 001925 galiojo tik iki 2007 m. birželio 31 d. (b. l. 37). Tuo tarpu byloje esantis Miškotvarkos projektas 2006-2015 metams nesuteikia teisės vykdyti kirtimus (b. l. 5-20), o yra dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai (Miškų įstatymo 14 str. 1 d.).
Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis ATPK 260 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, turi būti nurodytas pažeidimo padarymo laikas. Protokole nenurodžius galimai padaryto pažeidimo padarymo laiko, sudėtinga nuspręsti, kokios teisės normos byloje turi būti taikomos ir kaip turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Sprendžiant, ar pažeidimo laiko nenurodymas protokole laikytinas esminiu trūkumu, turi būti įvertinama ir bylos medžiaga, t. y. ar galima spręsti iš byloje pateiktų įrodymų apie konkretų pažeidimo padarymo laiką. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog medžius kirto 2008 m., o institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, jog kirtimai buvo trijų mėnesių senumo (b. l. 69). Taigi byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, kada A. K. iškirto keturiolika žalių pušų.
Šios priežastys leidžia daryti išvadą, kad nustatytas protokolo trūkumas yra esminis, jo pašalinti teisme nėra galimybių, todėl byla turi būti grąžinama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pažeidimo padarymo laiko nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole nesudaro pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 250 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).
Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių, jog A. K. priklausančioje lentpjūvėje rasta pušinių rastų, kurių įsigijimo dokumentų asmuo nepateikė, pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, koks kiekis medžių rastas lentpjūvėje, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent A. K. nukirto minėtus medžius ir kad jis tai darė savavališkai, t. y. neturėdamas leidimo.
Esant aukščiau aptartiems procesiniams trūkumams, nei Institucija, priėmusi 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti šios bylos. To padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas. Tad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, kad šie trūkumai būtų pašalinti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas. Byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Nutartis neskundžiama.