Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos rajono sporto klubo „Plikiai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos rajono sporto klubo „Plikiai“ ieškinį atsakovei Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijai dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo šaukti pakartotinį visuotinį susirinkimą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Klaipėdos rajono sporto klubas „Plikiai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos (toliau – ir Federacija, Asociacija) 2021 m. liepos 1 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo 5–uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „anuliuoti iš Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos visuotinio susirinkimo darbotvarkės Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos narių išreikštą nepasitikėjimą prezidentu R. Ž.“; 2) įpareigoti atsakovę šaukti pakartotinį visuotinį susirinkimą Federacijos narių išreikšto nepasitikėjimo Federacijos prezidentu R. Ž. klausimui svarstyti slaptame balsavime; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė Federacija ir trečiasis asmuo R. Ž., atstovaujami advokato A. Š., pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą ir nutraukti civilinės bylos Nr. e2-8429-1030/2021 nagrinėjimą arba ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo visas atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, nesilaikė atsakovės įstatuose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, pagal kurią visi ginčai, kylantys tarp Federacijos ir jos narių gali būti sprendžiami tik nepriklausomame ir nešališkame arbitraže. Šiuo atveju nėra jokių įstatymuose nustatytų apribojimų pagal ieškovo pareikštus reikalavimus kilusį ginčą nagrinėti arbitraže, todėl ieškovo pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėjo, jog atsakovė nesutinka, kad ginčas būtų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

3. Ieškovė teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodė, jog tiek senieji, tiek naujieji atsakovės įstatai numatė ir numato, kad įsipareigojimas laikytis Lietuvos futbolo federacijos (toliau – ir LFF) nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos turi būti įformintas atskiru dokumentu, tačiau tokio dokumento ieškovas niekada nepildė ir aiškios suderintos valios dėl ginčo perdavimo nagrinėti arbitražui rašytine forma neteikė, todėl tarp ginčo šalių arbitražinis susitarimas nėra sudarytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo Klaipėdos rajono sporto klubo „Plikiai“ ieškinys (su jo patikslinimu) atsakovei Klaipėdos apskrities ir miesto klubo federacijai dėl 2021 m. liepos 1 d. įvykusio Federacijos visuotinio susirinkimo sprendimo galiojimo bei Federacijos įpareigojimo šaukti naują susirinkimą paliktas nenagrinėtas. Priteista atsakovei iš ieškovo 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Byloje kilo ginčas tarp Federacijos bei jos nario dėl 2021 m. liepos 1 d. įvykusio Federacijos visuotinio susirinkimo sprendimo galiojimo bei Federacijos įpareigojimo šaukti naują susirinkimą.

4.2 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Pagal CPK 296 straipsnio 9 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

4.3 Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju arbitražinis susitarimas tarp šalių kyla iš Federacijos įstatų ir Lietuvos futbolo federacijos įstatų. Federacijos įstatų (2009 m. gegužės 7 d. redakcija) 14.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ginčai, kylantys tarp Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos ir jos narių ar su jais susijusių asmenų, sprendžiami LFF įstatuose nustatyta tvarka. Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos įstatų (2009 m. gegužės 7 d. redakcija) 14.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad ginčai, kylantys tarp Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos ir jos narių ar su jais susijusių asmenų ir kurie yra susiję su nacionaliniais reikalais (Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos ir LFF įstatais, taisyklėmis, nutarimais, sprendimais) gali būti sprendžiami paskutinėje instancijoje tik nepriklausomame ir nešališkame arbitraže, kaip yra nustatyta LFF įstatuose, kuriame ginčai sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip. Teismas atkreipė dėmesį, jog tapačios ginčų sprendimo taisyklės yra numatytos ir naujos 2017 m. gruodžio 20 d. redakcijos Federacijos įstatų 13.1 ir 13.2 punktuose. Teismas pažymėjo, jog LFF įstatų 61–63 straipsniuose daroma nuoroda į ginčų sprendimą Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS), esančiame Lausanne mieste, Šveicarijoje. Teismas pažymėjo ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017 vertindamas, ar LFF įstatai atitinka rašytinės formos reikalavimą, keliamą arbitražiniams susitarimams, nurodė, kad įstatai atitinka rašytinės formos reikalavimą. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek Federacijos įstatuose, tiek Lietuvos futbolo federacijos įstatuose įtvirtintas arbitražinis susitarimas atitinka tokiam susitarimui keliamą rašytinės formos reikalavimą, tad nėra pagrindo teigti, kad jis nėra sudarytas.

4.4 Dėl ieškovo argumentų, kad jis nėra pasirašęs atskiro įstatuose numatyto dokumento, kuriuo būtų sutikęs su ginčų sprendimu arbitraže, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio Klaipėdos rajono sporto klubo „Plikiai“ 2009 m. balandžio 27 d. prašymo ir Federacijos 2009 m. balandžio 27 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, jog 2009 m. balandžio 27 d. ieškovas raštu pateikė prašymą įstoti į Federaciją pagal naujus šios Federacijos įstatus ir tos pačios dienos visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas į Federacijos narius. 2009 m. balandžio 27 d. visuotiniame Federacijos narių susirinkime buvo pakeisti ir Federacijos įstatai, išdėstant juos nauja redakcija. Ta pati nauja įstatų redakcija buvo tvirtinama 2009 m. gegužės 7 d. visuotiniame Federacijos narių susirinkime, kuriame dalyvaujant ir naujajam Federacijos nariui –Klaipėdos rajono sporto klubui „Plikiai“ bei nariams balsuojant vienbalsiai buvo patvirtinti Federacijos įstatai.

4.5 Teismas sutiko, kad ieškovo pasirašyto dokumento, numatyto Federacijos įstatų (2009 m. gegužės 7 d., 2017 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 3.2.5 punkte, t. y. įsipareigojimo laikytis LFF nustatytos ginčų sprendimo tvarkos ir pripažinti Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo jurisdikciją į bylą nepateikta. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Federacijos įstatų (2009 m. gegužės 7 d., 2017 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 3.2 punkte yra įtvirtinti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti šios Federacijos nariais. Ieškovas Federacijos nariu tapo prieš patvirtinant šiuos įstatus, pats už juos balsavo ir raštu pateiktame prašyme tapti Federacijos nariu įsipareigojo jų laikytis (nurodė, kad stoja pagal naujus įstatus). Teismo vertinimu, būtų nepagrįsta manyti, kad, nesant atskiro rašytinio dokumento, kurios nors Federacijos įstatų nuostatos, tarp jų numatančios ginčų nagrinėjimą pagal LFF nustatytą ginčų sprendimo tvarką arbitraže, ieškovui, kaip Federacijos nariui, galėtų būti netaikomos.

4.6 Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo atveju šalys yra saistomos arbitražinio susitarimo, todėl jų ginčas negali būti nagrinėjamas teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos rajono sporto klubo „Plikiai” ieškinį (su jo patikslinimu) perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1 Ieškovo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp šalių galioja arbitražinis susitarimas.

5.2 Pažymi, jog atsakovės 2009 m. balandžio 27 d. visuotiniame narių susirinkime 3.2. punktu buvo priimtas sprendimas „nustatyti, kad nuo naujų Federacijos įstatų įregistravimo dienos Federacijos nariais tampa visi juridiniai asmenys, atitinkantys naujuose Federacijos įstatuose nustatytus kriterijus bei iki įstatų įregistravimo dienos pateikę prašymą dėl narystės Federacijoje”. Taigi ieškovas Federacijos nariu pagal 2009 m. balandžio 27 d. visuotinio narių susirinkimo 3.2 sprendimą tapo nuo naujų įstatų įregistravimo dienos. Atsakovės 2009 m. gegužės 7 d. redakcijos įstatai buvo įregistruoti 2009 m. liepos 1 d., todėl nuo šios dienos ieškovas tapo atsakovės nariu, o ne nuo 2009 m balandžio 27 d. 2009 m. balandžio 27 d. ir 2009 m. gegužės 7 d. visuotiniuose narių susirinkimuose ieškovas buvo tik susirinkimo dalyvis be jokios balsavimo teisės.

5.3 Pažymi, jog atsakovė pateikė teismui ieškovo 2009 m. balandžio 27 d. prašymą priimti jį į Federacijos narius pagal atsakovės naujų įstatų registravimą, tačiau nepateikė atsakovės įstatų 3.2.3 ir 3.2.5 punktuose numatytų priedų, kurie turėjo būti teikiami kartu su ieškovo prašymu tapti Federacijos nariu. Nurodo, jog nėra ieškovo aiškiai išreikštos valios ir įsipareigojimo laikytis LFF nustatytos ginčų sprendimo tvarkos. Atsakovo įstatų (2009 m. gegužės 7 d., 2017 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 3.2.5 punktas numatė, jog įsipareigojimas laikytis LFF nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos turėjo būti įformintas atskiru ieškovo pasirašytu dokumentu, tačiau tokio rašytinio dokumento ir prašymo ieškovas atsakovei niekada nepateikė ir aiškios suderintos šalių valios nebuvo.

5.4 Keičiant įstatus iš 2009 m. gegužės 7 d. į 2017 m. gruodžio 20 d. redakciją atsakovė taip pat nereikalavo ir neprašė ieškovo pateikti Federacijos įstatų 3.1.8 ir 3.2 punktuose numatytų įsipareigojimų.

5.5 Nagrinėjamu atveju tarp šalių jokių derybų ir diskusijų, kur ir kaip turi būti nagrinėjami šalių ginčai, niekada nebuvo. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių arbitražinis susitarimas nėra sudarytas, kadangi ieškovo laisvai išreikštos valios, kuri pagal įstatus turėjo būti įforminta ieškovo rašytiniu dokumentu su įsipareigojimu laikytis LFF nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, nėra ir niekada nebuvo.

5.6 Pažymi ir tai, jog teismas, skundžiamoje nutartyje remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. ?3K-3-238-686/2017, neatsižvelgė į tai, kad minėtoje byloje buvo nustatyta, jog Pakruojo futbolo klubas 2014 m. lapkričio 30 d. patvirtinime licencijos davėjui dėl įsipareigojimų laikytis licencijavimo sistemos reikalavimų, adresuotame LFF Licencijavimo skyriui, garantavo, jog įsipareigoja laikytis FIFA, UEFA, LFF ir (jei yra) nacionalinės lygos įstatų, taisyklių ir sprendimų ir pripažinti Sporto Arbitražo Teismo (Lozana) jurisdikciją, kaip numatyta UEFA įstatų 59–63 straipsniuose; laikytis FIFA, UEFA ir LFF įstatuose (statutuose), LFF futbolo klubų licencijavimo taisyklėse nustatytos ginčų sprendimo tvarkos. Kasacinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog iš nurodytų dokumentų turinio darytina išvada, kad ginčo šalys išreiškė aiškią valią visus kilusius ginčus spręsti arbitraže. Tuo tarpu ieškovas įsipareigojimo laikytis LFF nustatytos ginčų sprendimo tvarkos (aiškios šalių suderintos valios) niekada ir niekur neišreiškė.

5.7 Be to, teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas ieškovo poziciją neįvertino fakto, jog atsakovės įstatų 3.1 punktas (2009 m. gegužės 7 d. redakcija) ir 3.1.8 punktas (2017 m. gruodžio 20 d. redakcija) numatė, kad asociacijos nariu gali tapti tik asmuo, įsipareigojęs laikytis asociacijos, LFF, FIFA ir UEFA įstatų (statutų) bei taisyklių, LFF nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos. Rašytinio įsipareigojimo laikytis LFF nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos ieškovas niekada neteikė.

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacija ir trečiasis asmuo R. Ž. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą argumentai:

6.1 2009 m. balandžio 27 d. atsakovės visuotinio susirinkimo sprendimu ieškovas buvo priimtas į Federacijos narius pagal jo pateiktą prašymą. Šiame visuotiniame narių susirinkime taip pat buvo keičiami įstatai. 2009 m. gegužės 7 d. atsakovės visuotiniame narių susirinkime buvo priimta nauja įstatų redakcija. Naujos įstatų redakcijos 3.5.1. punktu ieškovas įsipareigojo laikytis atsakovės įstatų, be kita ko, ir įstatų 14.1, 14.2, 14.3 punktų, kuriuose numatytas ginčų sprendimas Tarptautiniame Sporto Arbitraže.

6.2 2017 m. gruodžio 20 d. įvyko atsakovės visuotinis narių susirinkimas, šio susirinkimo metu ieškovas buvo atsakovės narys, buvo priimti šiuo metu galiojantys atsakovės įstatai. Pagal šių Federacijos įstatų 3.5.6 punktą ieškovas yra įsipareigojęs laikytis Federacijos įstatų, kilusius ginčus spręsti LFF nustatyta tvarka ir pripažinti Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo jurisdikciją. Dalyvaudamas Federacijos visuotiniame narių susirinkime ir balsuodamas už naujos redakcijos Federacijos įstatus, tokiu būdu ieškovas įsipareigojo laikytis šiuo metu galiojančių įstatų 13.1., 13.2., 13.3 punktų, kuriuose nustatyta, kad ginčai tarp Federacijos ir jos narių yra sprendžiami LFF įstatuose nustatyta tvarka, t. y. nepriklausomame ir nešališkame arbitraže, kuriame ginčai sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą.

6.3 Pažymi, jog ieškovas 2017 m. gruodžio 20 d. buvo Federacijos narys ir jam nereikėjo papildomai pateikti Federacijos įstatų 3.2 punktuose numatytų dokumentų (be kita ko, įsipareigojimo laikytis arbitražinės išlygos, 3.2.5 punktas), nes šis punktas taikomas tik asmenims, siekiantiems tapti Federacijos nariais, t. y. naujai stojantiems nariams.

6.4 Mano, jog ieškovas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, akivaizdžiai nesilaikė atsakovės įstatuose nustatytos ginčų sprendimo tvarkos, pagal kurią visi ginčai, kylantys tarp Federacijos ir jos narių, ir kurie yra susiję su nacionaliniais reikalais, gali būti sprendžiami tik nepriklausomame ir nešališkame arbitraže, kaip yra nustatyta LFF įstatuose.

6.5 Pažymi, jog atsakovės įstatai niekada nebuvo ieškovo ginčijami, yra galiojantys ir privalomi kiekvienam nariui. Sprendimas, jog su Federacija susiję ginčai yra nagrinėjami arbitraže, neprieštarauja jokiai imperatyviai įstatymų nuostatai.

6.6 Ieškovas nepagrįstai tvirtindamas, jog jam tam tikros įstatų nuostatos negalioja, nes joms niekada nebuvo pritaręs, akivaizdžiai siekia sukurti sau išskirtines sąlygas ir turėti daugiau teisių nei kiti Federacijos nariai.

6.7 Atsakovės nuomone, ieškovas aiškiai pritarė nustatytai ginčų nagrinėjimo tvarkai įstodamas į atsakovės narius, dalyvaudamas susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiama ir dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos, juose balsuodamas. Ieškovas neturėjo pareigos pateikti atskirą įsipareigojimą dėl sutikimo laikytis arbitražinės išlygos, kadangi nustatant ginčų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią su Federacija susiję ginčai yra nagrinėjami arbitraže, ieškovas jau buvo Federacijos narys.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl šalių susitarimo perduoti ginčus spręsti arbitražui

9. Remiantis bylos duomenimis, t. y. 2009 m. balandžio 27 d. ieškovo prašymu priimti jį į Federacijos narius, 2009 m. balandžio 27 d. Federacijos visuotinio narių susirinkimo protokolu, 2009 m. gegužės 7 d. Federacijos visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. 2, taip pat Federacijos 2009 m. gegužės 7 d. įstatais, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2009 m. liepos 1 d., nustatyta, jog ieškovas yra atsakovės Federacijos narys nuo 2009 m. liepos 1 d. (t. y. nuo minėtų Federacijos įstatų įregistravimo dienos). Tai savo atskirajame skunde pripažįsta ir ieškovas, nurodydamas, kad ieškovas Federacijos nariu pagal 2009 m. balandžio 27 d. visuotinio narių susirinkimo 3.2 sprendimą tapo nuo įstatų įregistravimo dienos, atsakovės 2009 m. gegužės 7 d. redakcijos įstatai buvo įregistruoti 2009 m. liepos 1 d., todėl nuo šios dienos ieškovas tapo atsakovės nariu.

10. Ieškovas, kaip Federacijos narys, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Federacijos 2021 m. liepos 1 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo 5–uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą ir įpareigoti atsakovę šaukti pakartotinį visuotinį susirinkimą Federacijos narių išreikšto nepasitikėjimo Federacijos prezidentu klausimui svarstyti slaptame balsavime.

11. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovės pozicijai, kad tarp šalių yra sudarytas susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo arbitraže, ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, laikosi pozicijos, jog tarp šalių negalioja arbitražinis susitarimas, nes jis niekada neišreiškė, kaip to reikalauja Federacijos įstatai, aiškios rašytinės valios laikytis LFF nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos.

12. Taigi vienas iš pagrindinių ieškovo argumentų, kuriuo remdamasis jis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, yra tai, jog nėra jo aiškiai išreikštos valios ir įsipareigojimo laikytis LFF nustatytos ginčų sprendimo tvarkos. Pažymi, jog atsakovės įstatų (2009 m. gegužės 7 d., 2017 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 3.2.5 punktas numatė, jog įsipareigojimas laikytis LFF nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos turėjo būti įformintas atskiru ieškovo pasirašytu dokumentu, tačiau tokio rašytinio dokumento ieškovas atsakovei niekada nepateikė ir aiškios suderintos šalių valios nebuvo. Pažymi, jog keičiant įstatus 2017 m. atsakovė taip pat nereikalavo ieškovo pateikti Federacijos įstatų 3.1.8 ir 3.2 punktuose nustatytų įsipareigojimų.

13. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas pripažįsta esantis atsakovės narys nuo 2009 m. liepos 1 d. Atsakovė taip pat nekvestionuoja ieškovo narystės Federacijoje. Pažymėtina ir tai, jog 2009 m. balandžio 27 d. Federacijos visuotinio narių susirinkimo protokolo 3.2 punktu buvo nuspręsta, kad nuo naujų Federacijos įstatų įregistravimo dienos Federacijos nariais tampa visi juridiniai asmenys, atitinkantys naujuose Federacijos įstatuose nustatytus kriterijus bei iki įstatų įregistravimo dienos pateikę prašymą dėl narystės Federacijos, t. y., be kita ko, Klaipėdos rajono sporto klubas „Plikiai“. Teismo nuomone, jeigu buvo priimtas sprendimas priimti ieškovą Federacijos nariu, vadinasi, buvo vertinama, kad ieškovas atitinka visus įstatų keliamus reikalavimus. Jeigu ieškovo priėmimo metu į Federacijos narius ieškovas galbūt ir neišreiškė visų savo prisiimamų įsipareigojimų rašytine forma, tačiau tai nesutrukdė atsakovei vertinti ieškovo kaip atitinkančio 2009 m. gegužės 7 d. Federacijos įstatuose nustatytus kriterijus ir priimti sprendimo dėl ieškovo priėmimo į Federaciją. Pažymėtina, jog ieškovo priėmimo į Federaciją procedūra ir narystės teisėtumas Federacijoje nėra kvestionuojami.

14. Taigi ieškovas, 2009 m. liepos 1 d. tapęs Federacijos nariu, turėjo suprasti, jog jam nuo šios dienos suteikiamos ne tik Federacijos nario teisės, tačiau jis privalo laikytis ir Federacijos nario pareigų. 2009 m. gegužės 7 d. redakcijos įstatų, kurie įregistruoti 2009 m. liepos 1 d., 3.5 punkte įtvirtintos Federacijos narių pareigos, iš kurių, be kita ko: 3.5.1. punktas – laikytis Federacijos, LFF, FIFA ir UEFA įstatų (statutų) bei taisyklių, reglamentų ir kitų šių organizacijų priimtų dokumentų, vykdyti šių organizacijų sprendimus bei užtikrinti, kad jų laikytųsi ir juos vykdytų visi Federacijos nario organai ir dalyviai (nariai); 3.5.7. punktas – kilusius ginčus spręsti LFF nustatyta tvarka. Šių įstatų 14 punkte nustatytas ginčų sprendimas, t. y.: 14.1. punktas – ginčai, kylantys tarp Federacijos ir jos narių ar su jais susijusių asmenų, taip pat ginčai, kylantys tarp Federacijos ar jos narių ir LFF bei kitų organizacijų, sprendžiami LFF įstatuose nustatyta tvarka; 14.2. punktas – ginčai, kylantys tarp Federacijos ir jos narių ar su jais susijusių asmenų, taip pat ginčai, kylantys tarp Federacijos ar jos narių ir LFF bei kitų organizacijų, ir kurie yra susiję su nacionaliniais reikalais (Federacijos ir LFF įstatais, taisyklėmis, nutarimais ir sprendimais) gali būti sprendžiami paskutinėje instancijoje tik nepriklausomame ir nešališkame arbitraže, kaip yra nustatyta LFF įstatuose, kuriame ginčai sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip.

15. 2017 m. gruodžio 20 d. redakcijos Federacijos įstatų, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2018 m. sausio 2 d. ir kurie Federacijoje galioja ir šiuo metu, 3.5 punkte nustatytos Asociacijos narių pareigos, t. y., asociacijos nariai privalo: 3.5.1. punktas – visais atvejais laikytis Asociacijos, LFF, FIFA ir UEFA įstatų (statutų) bei taisyklių, reglamentų ir kitų šių organizacijų priimtų dokumentų, vykdyti šių organizacijų sprendimus bei užtikrinti, kad jų laikytųsi ir juos vykdytų visi Asociacijos nario organai ir dalyviai (nariai); 3.5.6. punktas – kilusius ginčus spręsti LFF nustatyta tvarka ir pripažinti Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste (Šveicarija) jurisdikciją, kaip nustatyta FIFA, UEFA ir LFF įstatuose. Šių įstatų 13 punkte nustatytas ginčų sprendimas, t. y.: 13.1. punkte nustatyta, jog ginčai, kylantys tarp Asociacijos ir jos narių ar su jais susijusių asmenų, taip pat ginčai, kylantys tarp Asociacijos ar jos narių ir LFF bei kitų organizacijų, sprendžiami LFF įstatuose nustatyta tvarka; 13.2. punkte nustatyta, jog ginčai, kylantys tarp Asociacijos ir jos narių ar su jais susijusių asmenų, taip pat ginčai, kylantys tarp Asociacijos ar jos narių ir LFF bei kitų organizacijų, ir kurie yra susiję su nacionaliniais reikalais (Asociacijos ir LFF įstatais, taisyklėmis, nutarimais ir sprendimais) gali būti sprendžiami paskutinėje instancijoje tik nepriklausomame ir nešališkame arbitraže, kaip yra nustatyta LFF įstatuose, kuriame ginčai sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip.

16. Lietuvos futbolo federacijos 2017 m. gegužės 18 d. įstatuose nustatyta, jog LFF, jos Nariai ir jų organai privalo pripažinti Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo (CAS), esančio Lausanne mieste (Šveicarija) jurisdikciją, kaip nustatyta FIFA, UEFA ir šiuose LFF įstatuose; teikti svarstymui bet kokius ginčus, kilusius nacionaliniu lygiu ir/arba susijusius su LFF ir/ar Narių įstatais, nuostatais, reglamentais ar LFF organų sprendimais ar jų taikymu, tik Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui (CAS), esančiam Lausanne mieste (Šveicarija), kuris spręs ginčą be bendros kompetencijos teismo įsikišimo, išskyrus, jeigu Lietuvos teisės aktai tai konkrečiai draudžia; užtikrinti, kad Lygos, Klubai, Žaidėjai, Žaidėjų agentai, per savo įstatus, licencijas, registraciją ar kitą rašytinį dokumentą, pripažintų ir prisiimtų visus aukščiau nurodytus įsipareigojimus, taip pat įsipareigotų laikytis LFF įstatų ir kitų taisyklių (4 punkto d, e, f papunkčiai). Šių įstatų 13 straipsnio, reglamentuojančio LFF Nario pareigas, 1 dalies e punkte numatyta, jog LFF Nariai turi pareigą įrašyti į savo įstatus punktą, nurodantį, kad bet koks kilęs ginčas, kurioje viena iš šalių yra Narys ar Nario narys, susijęs su nacionaliniais reikalais (LFF ar Nario įstatais, taisyklėmis, direktyvomis ir nutarimais, LFF organų sprendimais) gali būti sprendžiamas paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS), įsikūrusiame Lausanne mieste (Šveicarija), kaip nustatyta šių įstatų 61–63 straipsniuose, nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus, jeigu FIFA, UEFA, LFF įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba/ir Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia. LFF įstatų 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog LFF pripažįsta nepriklausomą Tarptautinį Sporto Arbitražo Teismą (CAS), esantį Lausanne mieste (Šveicarija), kaip ginčus tarp LFF, Narių, LFF organų, Lygų, Klubų, Žaidėjų, Oficialių asmenų, Žaidėjų agentų, taip pat kaip tai nurodyta atitinkamose FIFA ir UEFA įstatų nuostatose, kompetenciją turinčią spręsti instituciją; o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (CAS), esantis Lausanne mieste (Šveicarija), nėra kompetentingas nagrinėti ginčų: a) dėl Žaidimo taisyklių taikymo ir/ar pažeidimo; b) dėl atitinkamų LFF organų sprendimų, kuriais fizinis asmuo yra suspenduotas iki ketverių rungtynių arba iki trijų mėnesių (išskyrus dopingo ginčus). LFF įstatų 63 straipsnyje nustatyta, jog LFF, Nariai, LFF organai, Lygos, Klubai, Žaidėjai, Oficialūs asmenys, Žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginčą, kylantį dėl ar susijusį su LFF ar Narių įstatų, LFF ar Narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar LFF organų sprendimais spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitražo Teisme (CAS), esančiame Lausanne mieste (Šveicarija), kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendros kompetencijos teismą, išskyrus, jeigu FIFA, UEFA, LFF įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba/ir Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia. LFF 2021 m. balandžio 30 d. redakcijos įstatuose, kurie įregistruoti 2021 m. rugsėjo 21 d., įtvirtintos analogiškos nuostatos.

17. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 12 straipsnyje nustatyta, jog visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis (1 dalis); arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (2 dalis); arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (3 dalis); Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota valstybės institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimą dėl ginčų, susijusių su Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis sutartimis (4 dalis).

18. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas mano, jog ieškovas, kaip atsakovės narys, privalo laikytis Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos įstatuose nustatytų Federacijos nario pareigų ir ginčus tarp Federacijos (atsakovės) ir jos nario (ieškovo) spręsti arbitraže. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į sritį ginčų, kurių nėra kompetentingas nagrinėti Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (CAS), esantis Lausanne mieste (Šveicarija) (LFF įstatų 61 straipsnio 4 dalis), be to, kadangi Komercinio arbitražo įstatymas nedraudžia ginčų dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais perduoti nagrinėti arbitražui, darytina išvada, jog šalių ginčą kompetentingas nagrinėti Tarptautinis Sporto Arbitražo Teismas (CAS), esantis Lausanne mieste (Šveicarija).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ir bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, remiantis ieškovo atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, renkant įrodymus, pateikiant procesinius dokumentus teismui, atsakovė ir trečiasis asmuo naudojosi advokato pagalba. Prašo iš ieškovo priteisti visas atsakovės Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos ir trečiojo asmens R. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos apeliacinės instancijos metu. Kartu su atsiliepimu pateikta 2022 m. sausio 5 d. PVM sąskaita faktūra Serija AS Nr. 22-01-01, iš kurios matyti, jog advokatas A. Š. paslaugų gavėjai Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijai suteikė šias paslaugas – atsiliepimo į atskirąjį skundą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8429-1030/2021 parengimas ir pateikimas. Nurodyta bendra paslaugų suma 847,00 Eur. Taip pat pateiktas mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, jog 2022 m. sausio 7 d. atsakovė Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacija sumokėjo 847,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą. Duomenų apie tai, kad trečiajam asmeniui advokatas būtų suteikęs mokamas paslaugas ir trečiasis asmuo būtų mokėjęs, nėra. Įvertinus tai, kad 2022 m. sausio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AS Nr. 22-01-01 mokamų paslaugų gavėja nurodyta tik atsakovė Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacija, be to, pastaroji atliko 847,00 Eur mokėjimą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik atsakovei, įvertinus patirtų išlaidų dydžio pagrįstumą.

21. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7, 8.16 punktais, įvertinus tai, kad išlaidas atsakovė patyrė 2022 m. sausio 7 d., atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (aktualus 2021 m. III ketv., kuriuo vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 598,10 Eur), konstatuojama, jog maksimalus ir priteistinas atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 639,24 Eur (1 598,10 Eur x 0,4).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijai iš ieškovo Klaipėdos rajono sporto klubo „Plikiai“ 639,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.