- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-531-417/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo S. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas S. S. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. G. 2010-05-17 nutarimo atsisakyti panaikinti Klaipėdos AVPK 1-ojo PK tyrėjo S. Bitino 2010-03-29 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK 1 PK 2010-03-22 buvo gautas S. S. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. D. (A. D.) ir M. Z. dėl grasinimo bei užgauliojimų.
Klaipėdos apskrities VPK 1-ojo PK tyrėjas S. Bitinas 2010-03-29 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2010-03-22 S. S. pareiškimą, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šį nutarimą S. S. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. Prokuroras S. Genys 2010 m. gegužės 17 d. nutarimu atmetė S. S. skundą ir paliko galioti tyrėjo S. Bitino 2010-03-29 nutarimą.
Pareiškėja S. S. prokuroro 2010-05-17 nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2010 m. liepos 28 d. nutartimi atmetė S. S. skundą ir paliko galioti ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010-03-29 bei prokuroro 2010-05-17 nutarimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 28 d. nutartį kaip nepagrįstą ir dėl jos priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro S. Genio 2010-05-17 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti Klaipėdos AVPK 1-ojo PK tyrėjo S. Bitino 2010-03-29 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja nurodo, kad nėra aišku, kokia medžiaga teismas vadovavosi, jei nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo vertinamas sveikatos sutrikdymo mastas. Anot pareiškėjos, jokie objektyvūs duomenys negalėjo būti pateikti, nes nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, ji nebuvo apklausiama. S. S. įsitikinimu, teismas išreiškia nuomonę jos nemotyvuodamas ir nepagrįsdamas. Teismas tiesiog subjektyviai vertino prokuroro nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą. Pažymi, kad tokie veiksmai skatina savivalę, todėl pilietis A. D. nuolat trikdo jos sveikatą, užgaulioja bei įžeidinėja. Mano, kad tokie A. D. veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijų atskirų asmenų pozicija įvairiomis priemonėmis veikti prieš S. S.. Tokias aplinkybes vertina kaip jos (pareiškėjos) teisių ir interesų negynimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, konfliktai tarp pareiškėjos S. S., J. S. bei piliečių A. D. ir M. Z. vyksta ilgą laiką. Jie kyla net ir dėl menkiausių vienos ar kitos šalies veiksmų. Tad ir nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. D. apsikabinimas ir pareiškimas, kad S. S. sulaikoma, abiejų konfliktuojančių šalių nebuvo įvertinti adekvačiai, kaip priimtina normalaus asmenų, kaimynų bendravimo kontekste. Todėl ir šįkart pakartotinai buvo sukeltas tiek S. S., tiek kitų asmenų, kaip J. S. bei M. Z., pasipiktinimas, nepasitenkinimas. Vertinant A. D. veiksmus, atsižvelgiant, jog pastarasis neturi jokių įgaliojimų savo nuožiūra sulaikyti asmenį ar kitaip suvaržyti kito asmens, kaip šiuo atveju S. S., laisvę, teismo nuomone, būtų galima įžvelgti S. S. įžeidimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.
Įžeidimą, kaip nusikalstamą veiką, įstatymų leidėjas yra kriminalizavęs BK 155 str. Tuo tarpu BPK 407 str. nurodo, kad procesas pagal BK 155 str. yra pradedamas tik kai yra nukentėjusiojo asmens ar jo atstovo skundas. Šiuo atveju pats nukentėjusysis turi spręsti, ar šia veika jo interesai paliesti taip aštriai, kad dėl to verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Jeigu nukentėjusysis to daryti nenori, teisėsaugos institucijoms paprastai nėra reikalo ir pagrindo kištis į tą dalyką, juolab kad toks įsikišimas gali dar labiau apsunkinti padėtį, paaštrinti kaltininko ir nukentėjusiojo santykius.
Tad šiuo atveju, teismo nuomone, jei pareiškėja mano, kad A. D. savo veiksmais jos interesus pažeidė taip aštriai, kad būtinas baudžiamojo proceso pradėjimas, S. S. gali pradėti privataus kaltinimo procesą paduodama baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos formos bei turinio skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeistų interesų gynimą reglamentuoja ir civilinio proceso normos, įtvirtinančios žalos atlyginimo institutą. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėja gali net keliais būdais apginti savo pažeistas teises.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.