Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo MB „Grundalas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D., A. D., antstoliui M. L. dėl skolininkui A. D. priklausančios turto dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja MB „Grundalas“ prašo nustatyti, kad skolininkui A. D. priklauso ½ dalis (pusė) sutuoktinės A. D. iš Kauno rajono savivaldybės administracijos gaunamo darbo užmokesčio, iš A. D. ir A. D. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad priverstiniam išieškojimui dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. D. antstoliui M. L. yra perdavęs Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2236-485. Nurodo, jog vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininko sutuoktinė A. D. dirba Kauno rajono savivaldybėje ir gauna darbo užmokestį. 2015 m. vasario 10 d. priimtu patvarkymu antstolis M. L. pareiškėjui ir skolininkui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, todėl pareiškėja (išieškotoja) kreipiasi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir prašo nustatyti, kad ½ dalis skolininko A. D. sutuoktinės A. D. gaunamų lėšų priklauso skolininkui A. D..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstoliui M. L. priverstiniam išieškojimui pateiktas vykdyti 2005 m. rugpjūčio 22 d. Kauno rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. L2-2236-485 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojai MB „Grundalas“.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui<...>kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimas patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdymo eigoje antstolis 2015 m. vasario 10 d. priėmė patvarkymą ir vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, pasiūlė išieškotojai ir skolininkui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (b.l. 6). Išieškotojas MB Grundalas kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininkės turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkei priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3542/2007).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas, nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101-3.108 straipsniai). Taigi, spręstina, kad skolininko sutuoktinio gaunamos pajamos iš darbo santykių yra bendroji jungtinė sutuoktinių (jo ir skolininkės) nuosavybė.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad skolininkei priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pažymėtina, kad teismo nutartimi yra tik konstatuojama (individualizuojama), kokia dalis yra skolininko bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (darbo užmokestyje), iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas. Tačiau vykdant išieškojimą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas, ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), bei į ypatumus, išieškant iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos MB „Grundalas“, įmonės kodas 168644013, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.