- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-452-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, kreditoriams AB bankui, „Hansabankas“, D. V., V. V., DNSB „Sakuros bendrija“
- Kreditorius
- AB bankui „Hansabankas“, D. V., V. V., DNSB „Sakuros bendrija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1049-329/2009 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei V. V. , kreditoriai: akcinė bendrovė bankas Hansabankas, D. V. , V. V. , išvadą byloje teikianti institucija: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui V. V. , institucijai, duodančiai išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, kreditoriams AB bankui „Hansabankas“, D. V. , V. V., DNSB „Sakuros bendrija“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. 2008 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 3-5) ir patikslintu ieškiniu (I t., b. l. 176-179), prašydamas nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės V. V. , sudarytą 2006-04-22 Kėdainių r. sav. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. 80, esant sutuoktinės V. V. kaltei, palikti sutuoktiniams pavardes „V. “, „V. “, dukros G. V. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. V. , turtą padalinti taip: V. V. ir V. V. priteisti asmeninės nuosavybės teise po 1/2 buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 151 750 Lt vertės, po 1/2 sandėliuko unikalus 978 Lt vertės, po 1/2 1/29 požeminio parkingo unik. 6590 Lt vertės, po 1/2 1/73 žemės sklypo 400 Lt vertės, V. V. priteisti bute esančią orkaitę 500 Lt vertės, lovą su čiužiniu 1500 Lt vertės, šaldytuvą 1500 Lt vertės, skalbimo mašiną 1000 Lt vertės, V. V. priteisti virtuvinių baldų komplektą 3000 Lt vertės, garintuvą 300 Lt vertės, kaitlentę 500 Lt vertės, sofą lovą 1000 Lt vertės, stalą su kėdėmis 1000 Lt vertės. Kreditų gražinimą prašė priteisti taip: pagal kredito sutartį 06-066222-FA/06-066240-FA 2008-10-17 dienai negražinto kredito 297 693,44 Lt AB bankui HANSABANKAS - V. V. ir V. V. lygiomis dalimis - po 148846,72 Lt, negrąžinto kredito 50 000 Lt D. V. ir V. V. - V. V. ir V. V. lygiomis dalimis - po 25000 Lt.
Atsakovė V. V. patikslintu priešieškiniu (2 t. b. l. 53-58) prašė nutraukti V. V. ir V. V. santuoką, įregistruotą 2006-04-22 Kėdainių raj. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 80, pripažįstant V. V. kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisti iš V. V. V. V. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl santuokos nutraukimo, nustatyti nepilnametės dukros G. V. gyvenamąją vietą su jos motina V. V. , suteikti teisę V. V. naudotis nekilnojamuoju turtu - visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (sandėliuku, požeminiu parkingu, žemės sklypo dalimi) uzurfrukto teise iki dukros G. V. , gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, iki 2024-09-01, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisti V. V. orkaitę 500 Lt vertės, lovą su čiužiniu 1500 Lt vertės, šaldytuvą 1500 Lt vertės, skalbimo mašiną 1000 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 3000 Lt vertės, garintuvą 300 Lt vertės, kaitlentę 500 Lt vertės, sofą lovą 1000 Lt vertės, stalą su kėdėmis 1000 Lt vertės, viso turto už 10 300 Lt. Atsakovė prašė priteisti iš V. V. išlaikymą V. V. periodinėmis išmokomis po 800 Lt per mėnesį iki dukros G. V. pilnametystės, pripažinti, kad V. V. tenka visi iki 2008-11-26 buvę skoliniai įsipareigojimai DNSB „Sakuros bendrijai“, po santuokos nutraukimo V. V. palikti santuokinę pavardę – V. , priteisti iš ieškovo V. V. V. V. visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti V. V. netrukdyti V. V. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir kilnojamuoju šeimos turtu, įpareigoti V. V. pargabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šeimos turtą: orkaitę, lovą su čiužiniu, šaldytuvą, skalbimo mašiną, kaitlentę, sofą lovą, stalą su kėdėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsižvelgiant į atsakovės bei vaiko interesus ir vadovaujantis protingumo, šalių lygybės principais bei išlaikant pusiausvyrą tarp šalių.
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Motyvuose nurodo:
1. Teismas, priimdamas nutartį, kompleksiškai nevertino byloje pateiktų įrodymų, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-09 sprendime civ. bylos Nr. 2-7240-254/2008 pačios atsakovės nurodytų aplinkybių, jog su V. V. skyriumi gyvena nuo 2007-07-01. Nuo 2007-07-01 atsakovė nesinaudojo butu. Pirmąsias pretenzijas dėl noro naudotis butu pareiškė tik 2008-10-06 (pareiškimo nuorašas pateiktas teismui su atsakovės atsiliepimu į patikslintą ieškinį). Po pozicijų suderinimo 2008-11-26 atsakovei buvo perduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktai, jokių kliūčių atsakovei naudotis minėtu butu nuo 2008-11-26 nėra, nes ieškovas šiame bute negyvena ir juo nesinaudoja. Teismas rėmėsi atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė tik 2008-11-28 pateko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau iš pačios atsakovės pateikto 2008-11-26 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0088/08/21, matyti, jog atsakovė į butą be jokių trukdžių pateko ne 2008-11-28, bet 2008-11-26. Patalpose ieškovo, kuris galėtų kliudyti atsakovei gyventi, kaip matyti iš antstolės protokolo, nebuvo. Kadangi atsakovė turi buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus, gali laisvai patekti į šį butą, ieškovas šiame bute negyvena, todėl visiškai neaišku, kokiu tikslu teismas, taikė įpareigojimą ieškovui netrukdyti atsakovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir kokiais įrodymais remiantis darė išvadą, jog ieškovas nuo 2008-11-26 daro ar ketina daryti atsakovei kliūtis ginčo butu naudotis. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi, turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams. Tačiau atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nekalbama apie jokią grėsmę nei jos, nei vaiko interesams, taip pat antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neįvardinta, kad yra kokių nors kliūčių atsakovei naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismo nutartyje nenurodyta jokia reali grėsmė atsakovės ar jos vaiko interesams. Be to, atsakovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teigdama, jog negyvena ginčo bute, nepateikia duomenų teismui, nuo kada ji šiuo butu nesinaudoja ir dėl kokių priežasčių ji nustojo butu naudotis 2007-07-01. Atsakovė nenurodo teismui, kad tik 2008-10-06 ji panoro naudotis butu. Be to, teismas nutartyje, kaip ir atsakovė savo prašyme, butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvardija kaip šeimos turtą. CK 3.84 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa. Remiantis šios teisės normos komentaru, rekomenduojama šeimos gyvenamąja patalpa laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena. Gyvenamosios patalpos sąvoka yra ne teisinė, bet faktinė. Remiantis byloje esančiais dokumentais (ieškinys, atsakovės atsiliepimas į ieškinį, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-09 sprendimas civ. bylos Nr. 2-7240-254/2008, atsakovės 2008-10-06 pareiškimas ieškovui) neabejotinai patvirtina, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) (ankstesnė ieškovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)). Šiuos adresus šalys nurodo teismui, šiais adresais jiems įteikiami teismo procesiniai dokumentai bei kiti paštu siunčiami dokumentai. Tokiu būdu, teismas negali laikyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), šeimos gyvenamąja patalpa (šeimos turtu), nes šalys jame faktiškai negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas ginčijama nutartimi įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis kilnojamuoju šeimos turtu, taip pat teismas įpareigojo ieškovą pargabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), orkaitę, lovą su čiužiniu, šaldytuvą, skalbimo mašiną, kaitlentę, sofą lovą, stalą su kėdėmis. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti suformuluota trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma. Remiantis CPK 148 str. 4 d. 6 p., nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu priemonė susijusi su turtu, turi būti nurodyti turtą identifikuojantys požymiai. Teismas nutartyje nenurodė, kokiu kilnojamuoju turtu ieškovas yra įpareigotas netrukdyti naudotis atsakovei. Teismas ginčijama nutartimi įpareigojo ieškovą pargabenti daiktus, kurie neapibūdinti individualiais požymiais. Be to, atsakovė prašydama teismo įpareigoti ieškovą pargabenti kilnojamuosius daiktus, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokie daiktai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo išgabenti ieškovo, o ne pačios atsakovės 2007-07-01 išsikeliant iš buto, ir kad visi atsakovės išvardinti daiktai kada nors buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Visiškai neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą, kad visi atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išvardinti daiktai yra pas ieškovą. Atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-11 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus, šios nutarties neįmanoma įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. V. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas skunde pripažino, kad iki 2008-11-26 atsakovė negalėjo patekti į butą, registruotą jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, (prašyme dėl laikinųjų priemonių taikymo, taip pat ir teismo nutartyje yra rašto klaida, rašymo apsirikimas - buto raktai atsakovei perduoti 2008-11-26 o ne 2008-11-28). Buto raktus ieškovas atsakovei perdavė tik po to, kai Žaliakalnio policijos komisariato policijos pareigūnas apylinkės inspektorius A. B. , pradėjęs nagrinėti atsakovės skundą dėl ieškovo savavaldžiavimo, paragino V. V. tai padaryti. Civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės ir nepilnamečio vaiko interesai nebus apsaugoti. Ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovė tik 2006-10-06 „panoro naudotis butu“ yra nereikšmingi, nes pirma: ji turi teisę savo nuožiūra naudotis jai priklausančiu turtu; antra, ji 2006-10-06 raštu kreipėsi į ieškovą dėl buto raktų davimo, nes iki to laiko žodiniai prašymai ir įkalbinėjimai rezultatų nedavė. Ieškovas skunde ginčija tą aplinkybę, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, nes sutuoktiniai šiuo metu jame negyvena. Šis argumentas yra neteisingas. Atsakovė laikinai gyvena pas savo tėvus dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir trukdymo naudotis butu (be atsakovės žinios buvo pakeistas buto durų užraktas, raktai nuo buto durų gauti tik su policijos pagalba, išvežti visi būtiniausi bute buvę baldai ir buitinė technika, siekiant, kad ji su vaiku negalėtų gyventi tuščiame bute ir pan.). Ieškovas nurodo, kad gyvena pas savo tėvus, tačiau iki šeimos iširimo šeima faktiškai gyveno šiame bute, jis buvo pilnai įrengtas, apstatytas reikiamais baldais ir pan. Ieškovas savavališkai išvežė iš buto baldus ir buitinę techniką, tačiau iš antstolės darytų nuotraukų matyti, kad bute dar palikta dukros lovytė. Atsakovė mano, kad reikšmingos faktų nustatymui yra tos aplinkybės ir ta padėtis, kokia buvo iki šeimos iširimo, o ne skyrybų proceso metu. Ieškovas nesutinka su teismo įpareigojimu pargabenti į butą kilnojamus daiktus, nes nenurodyti turtą identifikuojantys požymiai, be to, ieškovo manymu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokie daiktai kada nors buvo bute ar kad tuos daiktus išgabeno jis, o ne pati atsakovė. Šie ieškovo argumentai paneigiami pirmiausia jo paties pateiktais teismui procesiniais dokumentais: ieškiniu, bei patikslintais ieškiniais. Ieškovo procesiniuose dokumentuose šiuos daiktus prašoma padalinti tarp šalių, daiktai yra išvardinti ir įkainuoti, net nurodyta aplinkybė, kad minėti daiktai yra bute. Ieškovas reiškė ieškinį ir nurodė šiuos daiktus, pažymėdamas, kad jie randasi bute. Kiti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Ji yra pateikusi buto nuotraukas darytas gyvenant santuokoje, kuriose matosi bute esantys daiktai. 2008-11-26 po ilgo laiko, per kurį butu disponavo ieškovas, patekusi į butą, atsakovė nerado daugelio kilnojamųjų daiktų, šį faktą tuo pačiu metu užfiksavo ir pakviesta antstolė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 337 str. 2p.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais ir štai dėl ko:
Atsakovė V. V. 2008-12-08 patikslinto priešieškinio 6 punktu teismo prašė nustatyti nepilnametės dukros G. V. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina V. V. , 7 punktu - suteikti teisę V. V. naudotis nekilnojamuoju turtu- visu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (sandėliuku, požeminiu parkingu, žemės sklypo dalimi) uzufrukto teise iki dukros G. V. , gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, t.y. iki 2024-09-01, o 8 punktu - padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: jai, V. V. , priteisti orkaitę 500 Lt vertės, lovą su čiužiniu 1500 Lt vertės, šaldytuvą 1500 Lt vertės, skalbimo mašiną 1000 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 3000 Lt vertės, garintuvą, 300 Lt vertės, kaitlentę 500 Lt vertės , sofą lovą 1000 Lt vertės, stalą su kėdėmis 1000 Lt vertės, viso turto už 10 300 Lt(dešimt tūkstančių trys šimtai litų) (2 t.b.l. 53-58).
Šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti V. V. netrukdyti V. V. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir kilnojamuoju šeimos turtu bei įpareigoti V. V. pargabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) šeimos turtą: orkaitę, lovą su čiužiniu, šaldytuvą, skalbimo mašiną, kaitlentę, sofą lovą, stalą su kėdėmis.
Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje- teismo sprendimo (teismo įsakymo) realų įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 str. 1d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), kad būtų galima parinkti tinkamas priemones ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė (pavojus uždelsime), kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, laikinoji apsaugos priemonė, kaip būsimo sprendimo įvykdymo garantas, turi atitikti ieškovo ar atsakovo pareikšto reikalavimo esmei ir turi būti susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl teismas parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu, siekti, kad būtų užtikrinta abiejų šalių- ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra (CPK 145 str. 2 d.).
Teismas įstatymo suteikta galimybe taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi naudotis protingai ir atsakingai. CPK 145 straipsnyje išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nėra baigtinis ir teismas savo nuožiūra gali skirti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus, teismo nuomone, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, tačiau tik tokias, kurios numatytos kitais įstatymais (CPK 145 str. 1d. 13p.). CK 3.65 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę- įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: V. V. 2008-10-06 pareiškimas V. V. dėl jos negalėjimo patekti į butą ir juo naudotis dėl butų durų spynos pakeitimo, ir reikalavimo įteikti jai raktą nuo buto dalyvaujant antstoliui (1 t. b.l. 163) bei jos 2008-11-14 pareiškimas Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariatui dėl atsakovo trukdymo naudotis butu (2 t.b.l. 43), Žaliakalnio policijos komisariato Prevencijos poskyrio atsakymas į atsakovės pareiškimą (2 t. b.l.44), 2008-12-01 antstolio kvitas už 2008-11-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (2 t. b.l. 60-72), patvirtina atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad 2008-11-26 atsakovei buvo perduoti ginčo buto raktai, ieškovas šiame bute negyvena ir juo nesinaudoja, todėl atsakovas nedaro jokių kliūčių atsakovei naudotis butu nuo 2008-11-26. Nustačius šias aplinkybes, atsakovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikiant teismui patikslintą priešieškinį, kuris teisme gautas 2008-12-08 ir teisėjos rezoliucija priimtas 2008-12-10, buvo nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Be to, pažymėtina, kad atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą pargabenti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) šeimos turtą: orkaitę, lovą su čiužiniu, šaldytuvą, skalbimo mašiną, kaitlentę, sofą lovą, stalą su kėdėmis yra tiesiogiai susijęs su jos patikslinto priešieškinio 8 punkto reikalavimu - padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisti V. V. orkaitę 500 Lt vertės, lovą su čiužiniu 1500 Lt vertės, šaldytuvą 1500 Lt vertės, skalbimo mašiną 1000 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 3000 Lt vertės, garintuvą, 300 Lt vertės, kaitlentę 500 Lt vertės, sofą lovą 1000 Lt vertės, stalą su kėdėmis 1000 Lt vertės, tačiau toks reikalavimas gali būti įvykdytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, t.y. nustačius, ar šalys išvardintą turtą turėjo, kas jį išvežė iš ginčo buto, ar realiai dabar šis turtas egzistuoja ir teismas galės natūra jį padalinti, ar priteisti jo vertę kitam sutuoktiniui (CPK 259 str. 1d.).
Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 2 p., 338, 339 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu , 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės-atsakovės V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.