- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 2SA-117-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui D. B. , G. J. , I. A. dėl antstolio neteisėtų veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pripažinti antstolio D. B. 2009-11-11 patvarkymą sufabrikuotu ir jį panaikinti; įpareigoti antstolį panaikinti pareiškėjai priklausančio žemės sklypo neteisėtą areštą, uždėtą 2008-03-26; įpareigoti antstolį pateikti teismui patvarkymą, kurio pagrindu vykdomi neteisėti išskaičiavimai iš pareiškėjos pensijos, panaikinti jį ir sugrąžinti Ž. V. pinigus; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nubausti antstolį įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti jai priklausančio žemės sklypo neteisėtas varžytines, turinčias įvykti 2009-12-22, paskelbtas ginčijamu antstolio patvarkymu, o taip pat sustabdyti išskaičiavimus iš Ž. V. pensijos pagal antstolio patvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Ž. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodo jokių argumentų, motyvų, kurie leistų spręsti apie jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, neįvardina aplinkybių, dėl kurių, jos manymu, būsimo teismo procesinio teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju. Teismas pastebėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-195-807/2009 Ž. V. reikalavimų dėl 2008-03-26 turto arešto akto (juo nutarta areštuoti Ž. V. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį s(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, šio žemės sklypo varžytinių pripažinimo neteisėtomis įvykdymo užtikrinimui 2008-07-29 nutartimi jau buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - nurodyto žemės sklypo pardavimo iš varžytinių vykdymo sustabdymas, tačiau atmetus minėtus pareiškėjos reikalavimus, 2009-02-23 nutartimi ši laikinoji apsaugos priemonė panaikinta (nutartis, kuria Ž. V. reikalavimai atmesti, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2009-05-20 nutartimi, pripažįstant 2008-07-30 vykusias varžytines dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0075-1746, pardavimo neteisėtomis ir panaikinant 2008-07-30 antstolio D. B. patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis; pastebėtina, jog toks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas iš esmės tik dėl to, kad varžytinių metu nebuvo rašomas varžytinių protokolas; likusioje dalyje (įskaitant dalį dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-02-23 nutartis palikta nepakeista).
Teismas pažymėjo, jog 2009-11-30 skunde Ž. V. nenurodo jokių iš esmės naujų aplinkybių ar argumentų (lyginant su pateiktais civilinėje byloje Nr. 2-195-807/2009), leidžiančių spręsti apie būtinybę pakartotinai stabdyti nurodyto jai priklausančio žemės sklypo realizavimą varžytinėse. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog teisėjas negali tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto, kol nėra išnagrinėtas(-i) skundas(-ai) dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu teisėjas nustato esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių (CPK 725 str. 2, 4 d.d.). Tad bet kokiu atveju nurodytas Ž. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negalės būti realizuotas (parduotas iš varžytinių) tol, kol nebus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio D. B. 2009-11-11 patvarkymo dėl varžytinių skelbimo panaikinimo.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais, teismas pripažino, kad Ž. V. prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo - varžytinių stabdymo - nėra pagrįstas, stabdyti varžytines nėra tikslinga, todėl nurodytą prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. V. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-12-15 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Įpareigoti antstolį D. B. panaikinti pareiškėjos žemės sklypo neteisėtą 2008-03-26 arešto aktą, sustabdyti išskaičiavimus iš pareiškėjo pensijos pagal antstolio 2009-09-24 patvarkymą. Jeigu 2009-12-22 varžytinės įvyko, pripažinti jas neteisėtomis.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
skundžiamoje nutartyje nėra logikos ir yra akivaizdūs prieštaravimai. Teigia, kad nutartis atspindi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pirmininkų darbą bei nuo 2001 metų iki šiol visų teismo teisėjų sprendimų ir nutarčių rašymo principą, akivaizdų šališkumą sodininkų bendrijos „Jurginas“ pirmininkams bei antstoliais, į kuriuos kreipėsi SB „Jurginas“ pirmininkai bei korupcinius ryšius su minėtais SB pirmininkais ir antstoliais. Teigia, kad nutartis parašyta pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pirmininko J. J. nurodymą, kuris tame tarpe yra suinteresuotas svetimo turto grobimu. Todėl antstolio kontoroje 2009-12-22 įvyko tas, kas įvyko. Teigia, kad 2009-12-22 apeliantė atvyko į antstolio kontorą, kurioje turėjo įvykti jos žemės sklypo varžytinės pagal antstolio 2009-11-11 patvarkymą ir pateikė antstoliui pareiškimą dėl neteisėtų varžytinių sustabdymo. Tačiau antstolis jos prašymo nepatenkino ir neįleido į varžytines. pirmosios instancijos teismo pirmininkas J. J. neteisėtai atsisakė nurodyti skundžiamos nutarties išdavimo datą tuo tikslu, kad apeliantė neturėtų galimybės atskirtajame skunde išdėstyti savo nuomonę dėl žmonių turto vagystės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliantė atskiruoju skundu skundžia 2009-12-15 nutartį, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Būtent šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimas sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Tai yra, teisėjų kolegija vertina tik aplinkybes, sususias su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu. Apeliacine tvarka nėra nagrinėjami kiti atskirajame skunde nurodomi klausimai- pareiškėjos Ž. V. skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, t.y. jos prašymas panaikinti pareiškėjos žemės sklypo 2008-03-26 arešto aktą, sustabdyti išskaičiavimus iš pareiškėjo pensijos pagal antstolio 2009-09-24 patvarkymą, taip pat, dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis, kadangi šie klausimai pirmosios instancijos teisme dar nėra išnagrinėti, dėl jų skundžiamoje 2009-12-15 nutartyje nėra priimta jokio sprendimo, todėl jie negali būti šios bylos apeliacijos dalyku.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvai prielaidų nesudaro.
Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis D. B. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus, išduotus 2008-01-31 Nr. PK-14-269 dėl 5180 Lt ir 2008-03-06 dėl 2360 Lt išieškojimo bei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo vykdomuosius raštus, išduotus 2009-08-21 Nr. PK-3-816/2009 dėl 500 Lt ir 2009-08-21 Nr. PK-3-816/2009 dėl 200 Lt išieškojimo iš skolininkės Ž. V. G. J. naudai. 2008-03-26 buvo areštuotas Ž. V. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0643 ha. Antstolis D. B. 2009-11-11 Patvarkymu dėl turto realizavimo (b.l. 3) paskelbė pirmąsias varžytines Ž. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0643 ha.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis).Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, spręsdamas ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kuri nagrinėjama pagal skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, turi atsižvelgti į nurodytus interesų derinimo principus ir gali imtis veiksmų, stabdančių vykdymo eigą, tik tokiu atveju, kai yra realus bei svarus pagrindas manyti, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų, galėtų iškilti grėsmė teismo sprendimo (nutarties) įvykdymui bei galėtų būti iš esmės pažeisti kurio nors iš vykdymo proceso dalyvių interesai.
Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, t.y. ar prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstas, pagrįstai ir teisėtai vertino ir ankstesnius įvykius (procesus) vykdomojoje byloje, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjos Ž. V. prašymu varžytynės jau buvo stabdomos anksčiau. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tiek reikšdama prašymą taikyti laikinąja apsaugos priemonę (sustabdyti vykdymo veiksmus), tiek skųsdama nutartį atskiruoju skundu, pareiškėja iš esmės nenurodo jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais grindžia šį savo prašymą bei atskirąjį skundą. Tiek skundas dėl antstolių veiksmų, tiek atskirasis skundas grindžiamas iš esmės subjektyviais vertinimais, su byla nenuujusiais samprotavimais, kurie atspindi ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, o pareiškėjo Ž. V. subjektyvų požiūrį į antstolį, teisėjus, kitas vykdomosios bylos šalis. Šie apeliantės argumentai negali būti vertinami kaip teisinis pagrindas naikinti skundžiamą nutartį (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantė išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 36).
CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo iš pareiškėjos Ž. V. priteistina 11,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos Ž. V. 11 (vienuolika) litų ir 20 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).