Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Oksanai Videiko, dalyvaujant ieškovams A. M., M. M., jų atstovui advokatui Romui Jonuškai, atsakovei R. M., jos atstovui advokatui Anatolijui Vilkui, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Alinai Masel,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir M. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatytumo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

Dėl skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaikais

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su mažamečiais vaikais apimties it tvarkos

Dėl tėvo bendravimo su dukra

Dėl tėvo bendravimo su sūnumi

Pažymėtina, kad mažametis N. dėl savo amžiaus negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su tėvu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog jo sesutė A. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams papasakojo, kad broliui N. taip pat patinka būti su tėčiu, jis neverkia (T. 2, b. l. 61).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešieškinyje atsakovė iš esmės neprieštaravo, jog tėvas galėtų išsivežti sūnų iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne, tik teigė, jog, atsižvelgiant į kol kas nesusiformavusį tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, reikia adaptacinio periodo (T. 1, b. l. 131).

Dėl atsakovės argumentų, kad nėra susiformavusio tvirto vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio, sūnus prisirišęs prie mamos, pažymėtina tai, jog, nesudarant galimybių skyrium gyvenančiam tėvui nuolat ir ilgesnį laiką bendrauti su sūnumi, jų tarpusavio ryšys objektyviai negalėtų stiprėti. Leidžiant tėvui tik minimaliai bendrauti su sūnumi, nebūtų sąlygų tam ryšiui plėtotis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas riboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su sūnumi, nėra duomenų, kad ieškovas neturėtų būtinų įgūdžių rūpintis ir prižiūrėti beveik trejų metų sūnų.

Teismo vertinimu, iki 2013-04-01 yra pakankamas laikas susiformuoti tokiam tėvo ir sūnaus ryšiui, kad berniukas, kuriam, be kita ko, jau bus daugiau kaip treji metai, galėtų likti nakvoti tėvo gyvenamojoje vietoje. Dėl to nustatytina, kad nuo 2013-05-01 tėvas bendrauja su sūnumi N. pagal maksimalų bendravimą užtikrinančią tvarką, t. y. tokia pačia tvarka, kaip ir su dukra A.: kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 20 val., taip pat antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.30 val., turėdamas teisę pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos su nakvyne.

Dėl tėvo bendravimo su vaikais per vaikų ir tėvų gimtadienius, didžiąsias metų šventes, atostogas

Spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su vaikais per vaikų ir tėvo gimtadienius, taip pat didžiąsias metų šventes, vaikų atostogas, teismas vadovaujasi siekiu užtikrinti mažamečių A. ir N. teisę vienodai bendrauti su abiem tėvais, t. y. ir su skyrium gyvenančiu tėvu, bei būti auklėjamiems abiejų tėvų.

Siekdamas išlaikyti abiejų tėvų teisių pusiausvyrą, teismas aptaria ir atsakovės teisę švęsti savo gimtadienį su vaikais. Pagal lygiateisiškumo principą, atsakovė savo gimimo dieną taip pat turi teisę būti su vaikais. Dėl to tuo atveju, kai pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendrauti su vaikais vasario 16 d. turėtų ieškovas, nustatytina, kad vasario 16 d. nuo 16.30 val. tėvo bendravimas su vaikais nevyksta, vaikai turi būti grąžinti motinai. Tuo atveju, kai vasario 16 d. yra šeštadienis, tėvas, grąžinęs vaikus motinos gimtadieniui švęsti, turi teisę vėl pasiimti juos sekmadienį 9 val. ir grąžinti nustatytu laiku, t. y. iki sekmadienio 19.30 val.

poriniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) abu vaikai praleidžia su motina R. M., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu A. M. (nuo 9 iki 19 val.); neporiniais metais - Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) abu vaikai praleidžia su tėvu A. M. (nuo gruodžio 24 d. 9 val. iki gruodžio 25 d. 19 val.), antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina R. M.;

neporiniais metais pirmąją šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu A. M. (nuo 9 iki 19 val.), antrąją – su motina R. M.; porinais metais – pirmąją šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina R. M., antrąją – su tėvu A. M. (nuo 9 iki 19 val.).

Sprendžiant dėl tokio ieškovo prašymo, visų pirma, pažymėtina, kad nėra pagrindo griežtai apibrėžti, kur tėvas atostogaus su vaikais konkrečią savaitę, nes dėl tam tikrų aplinkybių, kurių iš anksto neįmanoma numatyti, be to, ne vieneriems metams į priekį, konkretūs planai gali pasikeisti, be to, gali kisti ir vaikų poreikiai. Todėl nustatytinas tėvo atostogų su vaikais laikas, neįvardijant, kur konkrečiai bus atostogaujama. Konkrečią atostogų vietą tam skirtu laiku turi teisę parinkti tėvas, atsižvelgdamas, visų pirma, į vaikų interesus, taip pat savo galimybes.

Dėl atsakovės atostogų su vaikais laiko pažymėtina, kad be paskutinės liepos savaitės, kurią ji ir vaikai tradiciškai atostogauja su šv. Jonų bendruomene, atsakovė nenurodė kito jos kasmetinių atostogų su vaikais laiko. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytina, kad atsakovė turi teisę atostogauti su vaikais bet kuriuo jos pasirinktu laiku, išskyrus tą laiką, kuris nustatytas ieškovo atostogoms su vaikais. Teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu atsakovės reikalavimą nustatyti, kad jos kasmetinių atostogų metu ieškovo bendravimas su vaikais nevyksta. Siekiant išvengti galimų šalių ginčų dėl atsakovės kasmetinių atostogų trukmės, atsižvelgiant į Darbo kodekso 166 straipsnyje nustatytą kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmę, nustatytina, kad atsakovė turi teisę atostogauti su vaikais, sustabdydama dėl to tėvo bendravimą su jais, iš viso ne daugiau kaip dvidešimt aštuonias kalendorines dienas, tiek imdama visas atostogas iš eilės, tiek dalimis. Taip pat nustatytina, kad apie savo kasmetinių atostogų pradžią ir trukmę atsakovė turi pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų pradžios.

Kartu teismas nustato, kad tiek atsakovės kasmetinių atostogų metu, kai vaikų bendravimas su tėvu nevyksta, tiek vykstant įprastam bendravimui pagal teismo nustatytą tvarką, ieškovas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis vaikams priimtinomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, amžių, užimtumą.

Dėl papildomų ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos aspektų

Dėl atsakovės išsakytų dvejonių apie ieškovo gyvenimo sąlygas, pažymėtina, kad teismui pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos 2012-09-04 buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, surašytas aplankius ieškovą jo gyvenamojoje vietoje Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Mikailiškių kaime, Šešėlių g. Nustatyta, kad ieškovas gyvena dviejų aukštų name, kuris nėra visiškai įrengtas, tačiau jame yra visi būtini patogumai; pirmajame aukšte, be kita ko, yra vaikų kambarys; namuose tvarkinga ir švaru. Institucijos atstovų vertinimu, ieškovo gyvenamojoje vietoje užtikrintos tinkamos buities sąlygos vaikams lankytis ir bendrauti su tėvu (b. l. 139-141). Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo abejoti, kad tėvas, pasiėmęs dukrą, o nuo 2013-05-01 – ir sūnų, savaitgaliui į savo namus, negalės užtikrinti vaikams reikalingų sąlygų.

Kartu teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tėvas, bendraudamas su dukra, nepakankamai rūpinasi jos saugumu – vežioja automobiliu ne specialioje kėdutėje, nesaugiai vežioja dviračiu, motoroleriu. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog dukra vežiojama motoroleriu be šalmo, nurodė ir apklausta kaip liudytoja ieškovo kaimynų duktė (T. 2, b. l. 108). Teismas pabrėžia, kad tėvas, bendraudamas su vaikais, turi rūpintis jų saugumu, be to, veždamas vaikus transporto priemonėmis, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Tėvui neužtikrinant vaikų saugumo, gali būti ribojamas bendravimas su vaikais, keičiant bendravimo tvarką.

Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovas neužtikrina, jog vaikai laikytųsi motinos namuose nustatytų režimo taisyklių, pažymėtina, jog pagal CK 3.155 straipsnio nuostatas tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti nurodytų teisės normų įtvirtintus principus. Teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti bendravimo su vaikais būdo, t. y. kaip tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., nes tai imperatyviai įtvirtinta įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK įtvirtinti atitinkami vaikų teisių ir interesų gynimo būdai, pvz., savo pareigas apžeidžiančio tėvo minimalaus bendravimo su vaikais nustatymas (CK 3.175 straipsnis), vaikų ir tėvų atskyrimas (CK 3.179 straipsnis), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1027/2002).

Dėl vaikų paėmimo ir grąžinimo vietos nustatytina bendroji taisyklė – ieškovas paima vaikus ir grąžina juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria, kad konkrečiu atveju vaikai bus paimti ir (ar) grąžinti kitoje šalių sutartoje vietoje.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nuolat kyla šalių nesutarimų dėl vėlavimo atvykti pasiimti vaikus ir jų grąžinimo laiku. Dėl to teismas pripažįsta pagrįstu atsakovės prašymą nustatyti, kad vaikų išleidimas bendrauti su tėvu ir jų grąžinimas motinai būtų fiksuojamas raštu specialiame bendravimo su vaikais žurnale, nurodant datą ir laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nurodė, jog vėluodamas ieškovas nepraneša jai, kiek vėluos, nustatytina, kad ieškovas, vėluodamas nustatytu laiku atvykti pasiimti vaikų, turi telefonu informuoti atsakovę, nurodydamas galimą vėlavimo trukmę. Dėl vėlavimo sutrumpėja ieškovui skirtas bendravimo su vaikais laikas, kuris nekompensuojamas.

Tenkinant atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį, nustatytina, kad tuo atveju, jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovas neturi galimybės atvykti bendrauti su vaikais ir (ar) jų paimti, jis privalo apie tai informuoti atsakovę telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatyto bendravimo laiko pradžios.

Kai pagal grafiką nustatytu laiku ieškovo bendravimas su vaikais negalimas dėl vaikų ligos, atsakovė privalo apie tai informuoti ieškovą telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatytos valandos. Pažymėtina, kad, vaikams sergant, ieškovas turi teisę lankyti juos ir jais rūpintis, todėl vaikų ligos atveju jam bendravimo su vaikais laikas kitu laiku nekompensuotinas. Kompensavimas nenustatytinas ir dėl to, kad tuo metu, kai vaikai serga ir jais rūpinasi motina, su kuria jie nuolat gyvena, motinos bendravimas su vaikais nelaikytinas visaverčiu, todėl nėra pagrindo skirti tėvui kitą laiką motinos bendravimo su vaikais sąskaita.

Dėl ieškovo išsakytų nuogąstavimų, kad, nenustačius kompensavimo mechanizmo, atsakovė gali manipuliuoti vaikų ligomis, pažymėtina, jog, gavęs pranešimą apie vaikų ligą, ieškovas turi teisę nuvykti aplankyti vaikų ir domėtis jų sveikata.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu vienas iš tėvų nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos ar kliudo ją įgyvendinti, kitam iš tėvų nurodžius konkrečius nevykdymo ar kliudymo atvejus, pateikus įrodymų, pažeidžiančiam bendravimo tvarką tėvui gali būti taikomos įstatymo numatytos turtinio ir neturtinio pobūdžio priemonės (turtinio – bauda už teismo sprendimo nevykdymą; neturtinio – piktnaudžiaujančiai šaliai gali būti mažinama jos teisių apimtis).

Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad, nustatydamas ieškovo bendravimo su vaikais tvarką šioje byloje, teismas rėmėsi tuo, kad vaikų bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu labiausiai atitinka vaikų interesus augti patiriant abiejų tėvų meilę ir rūpestį. Nustatęs tokią bendravimo su vaikais tvarką, teismas atkreipia ginčo šalių dėmesį į tai, kad teismo nustatytos bendravimo su vaikais sąlygos turi būti įgyvendinamos kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į vaikų interesus. Esant aplinkybėms, dėl kurių šiuo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas neatsitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų savo turimas teises privalo įgyvendinti taip, kad nepažeistų vaikų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, turi didesnes galimybes auklėti juos, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti auklėjant vaiką ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1027/2002).

Teismas taip pat pažymi, kad kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų privalo dėti visas pastangas, kad į jų tarpusavio ginčus nebūtų įtraukti vaikai. Bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo šalių vaikai yra jautrūs, jie jaučia tėvų nesantaiką ir savo elgesiu, veiksmais reaguoja į tėvų nesutarimus. Tai neabejotinai neigiamai veikia emocinį, psichologinį vaikų vystymąsi, gali daryti neigiamą įtaką ir jų fizinei sveikatai. Dėl to tiek ieškovas, tiek atsakovė turi dėti visas pastangas tam, kad dėl jų asmeninių nuoskaudų, likusių iš bendro gyvenimo laikotarpio, taip pat dabartinio nesusikalbėjimo nebūtų pažeidžiami jų vaikų interesai, jų teisė augti mylimiems, globojamiems ir auklėjamiems abiejų tėvų ir senelių. Ginčo šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, tiek vaikus konsultavę gydytojai ne kartą siūlė abiem tėvams konsultuotis su psichologais, lankyti tėvų įgūdžių ugdymo kursus.

Nustatęs bendravimo tvarką šioje byloje, teismas kartu pažymi, kad tėvų bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, susijusioms su tėvo ar motinos bendravimo su vaikais būdu ar sąlygomis, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad visi galimi bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis), visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, dėl kurių nėra teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys turi derinti tarpusavyje (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Šalių konfliktai dėl bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo, jų auklėjimo ir ugdymo, savaime preziumuoja vaiko interesų pažeidimą. Dėl to šalims išaiškintina, kad tėvų tarpusavio konfliktai, nepagarbus elgesys vienas su kitu ir aplinkiniais vaikų akivaizdoje, yra nesuderinamas su tėvų pareigų vaikams tinkamu įgyvendinimu.

Dėl vaikų bendravimo su senele tvarkos

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, be kitų teisių, įtvirtinta ir vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, o CK 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, tarp jų – seneliais (CK 3.135 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl vaiko teisės bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai, yra pažymėta, vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir kitais artimais asmenimis. Tokių ryšių palaikymas gali tapti ypač svarbus šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju, nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).

Bylos duomenimis, ieškovės M. M. bendravimo su vaikaičiais tvarka buvo nustatyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-04-17, vadovaujantis CK 3.176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išankstine neteismine ginčų dėl vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais sprendimo tvarka (T. 1, b. l. 7, 8). Ieškovės teigimu, vaikaičių motina nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo sudaryti sąlygas jai bendrauti su vaikais, todėl ji prašo, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta teismo (CK 3.176 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė M. M. bendrauja su savo anūke Aiste. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, specialistams mergaitė noriai ir daug pasakoja apie senelę. Ieškovės vaikaitė Aistė, aplankyta darželyje, kurį ji lanko, papasakojo, kad močiutė Marytė yra ramesnė, geresnė, moka daug pasakų, visokių žaidimų. Mergaitės teigimu, pas senelę ji turi šuniuką Pupą, kuris jos labai laukia ir kurio ji taip pat pasiilgo; abi su senele jos šuniuką dresuoja, moko šokinėti per virvutę. Mergaitė taip pat pasakojo, kad prieš naktį senelė jai seka pasakas apie visokius nutikimus, jai taip pat patinka su senele žaisti slėpynių ir gaudynių (T. 2, b. l. 61).

Pažymėtina, kad ieškovė nuosekliai siekia bendrauti su vaikaičiais, nors su vaikaičiu Nojumi dėl jo amžiaus ir nesutarimo su berniuko motina dėl bendravimo tvarkos iki šiol bendrauja retai.

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovei neskirtinas atskiras laikas bendrauti su vaikaičiais, nes senelė gali matytis su jais tuo laiku, kai vaikai bendrauja su tėvu. Pažymėtina, kad tiek tėvas, tiek seneliai turi teisę bendrauti su vaikais ir anūkais asmeniškai ir tiesiogiai būtent jiems asmeniškai paskirtu laiku.

Išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, be kita ko, atsižvelgdamas į Institucijos, teikiančios byloje išvadą, argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovės ir ginčo šalių dukters Aistės ryšys yra nuolatinis, abipusis, artimas, todėl, esant nesutarimų su mergaitės motina dėl bendravimo, teismui yra pagrindas nustatyti ieškovės ir vaikaitės Aistės bendravimo tvarką. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl nesusikalbėjimo su vaikaičių motina, gali susilpnėti ar net nutrūkti ieškovės ryšys su vaikaičiu Nojumi, teismas nustato ir ieškovės bendravimo su vaikaičiu Nojumi tvarką (CK 3.161, 6.172, 3.176 straipsniai).

Pažymėtina, kad ieškovė M. M. turi pedagoginį išsilavinimą, dirba mokykloje su vaikais, apibūdinama ypač teigiamai ne tik dėl ypatingų profesinių gebėjimų, bet ir žmogiškųjų savybių (T. 1, b. l. 191).

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovai 2012-10-22 lankėsi ieškovės – vaikų senelės – gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog trijų kambarių butas, kuriame ieškovė gyvena kartu su sutuoktiniu, yra jaukus, švarus, tvarkingas, jame vaikaičiams sudarytos geros sąlygos ilsėtis, leisti laisvalaikį, ugdyti gebėjimus (T. 2, b. l. 5-6).

Remdamasis išdėstytais argumentais, siekdamas užtikrinti mažamečių vaikų teisę į ryšį su senele, t. y. ieškove M. M., kartu atsižvelgdamas į atsakovės pageidavimą, kad ieškovė bendrautų su anūkais ne antradienį, bet pirmadienį, teismas nustato tokią jų bendravimo tvarką: ieškovė bendrauja su abiem vaikaičiais pirmą ir trečią mėnesio savaitę pirmadieniais nuo 16 val., paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, ir grąžindama juos iki 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą.

Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovės bendravimas su vaikais negalimas dėl vaikų ligos, atsakovė R. M. privalo apie tai informuoti ieškovę telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatytos valandos. Kartu nustatytina, kad tuo atveju, jeigu bendravimo su vaikais dieną vaikai ar vienas iš jų sirgtų, ieškovė turi teisę aplankyti vaikus ir pabūti su jais nustatytu laiku jų gyvenamojoje vietoje, nes sergantiems vaikams senelės dėmesys ir meilė neabejotinai teikia geras emocijas. Tuo atveju, jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovė neturi galimybės bendrauti su vaikais, ji privalo apie tai informuoti atsakovę telefonu ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki nustatyto bendravimo laiko pradžios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos jiems proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Pagal pateiktus įrodymus ieškovas patyrė 142 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T. 1, b. l. 3), taip pat 1200 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (T. 1, b. l. 190), iš viso – 1342 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis, įvertinus jį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose nurodytus kriterijus, pripažintinas protingu ir pagrįstu.

Pagal atsakovės pateiktus įrodymus ji patyrė 300 Lt ir 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (T. 1, b. l. 19), taip pat sumokėjo 142,60 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (T. 1, b. l. 137), iš viso – 942,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kaip teismas nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, laikytina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 60 proc., atsakovės priešieškinio reikalavimai – 40 proc. Tokiomis proporcijomis ginčo šalys turėtų atlyginti viena kitai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadinasi, atsakovė turėtų atlyginti ieškovui 60 proc., jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. – 805 Lt, o ieškovas atsakovei 40 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 377 Lt. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius ginčo šalių reikalavimus, iš atsakovės priteistina ieškovui 428 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ieškovė M. M. patyrė 143 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T. 1, b. l. 169), taip pat 800 Lt už advokato teisinę pagalbą (T. 1, b. l. 189), iš viso – 943 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su vaikaičiais tvarkos nustatymo patenkintas visiškai, taip pat įvertinant jos procesinį elgesį (ieškovė geranoriškai ir lanksčiai reagavo į visus atsakovės pageidavimus dėl bendravimo su vaikais), atsakovė privalo atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys), kurių dydis yra protingas ir pagrįstas.

Iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (44 Lt): iš ieškovo – 17,60 Lt, iš atsakovės – 26,40 Lt (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.170, 3.172, 3.175, 3.176 straipsniais, CPK 259, 270 straipsniais, teismas,

nutaria:

ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

su dukra A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 20 val., taip pat antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19.30 val., turėdamas teisę pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne;

su sūnumi N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2012-04-01 bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val., taip pat antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 17 val. iki 19.30 val. ir to paties savaitgalio šeštadienį bei sekmadienį nuo 10 iki 19 val., turėdamas teisę nurodytu laiku bendrauti su sūnumi vaiko motinai nedalyvaujant, tačiau visais atvejais atsižvelgiant į vaiko interesus, jo emocinę būseną konkretaus susitikimo metu; negalėdamas pasiimti sūnaus šeštadienį ir (ar) sekmadienį, ieškovas privalo įspėti apie tai atsakovę ne vėliau kaip prieš dvi valandas;

nuo 2013-04-01 ieškovas bendrauja su sūnumi Nojumi kiekvieną trečiadienį nuo 16.30 val. iki 20 val., taip pat antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.30 val., turėdamas teisę pasiimti sūnų iš gyvenamosios vietos su nakvyne;

neporiniais metais (pradedant 2013 m.) vaikų gimtadienių dienomis (sūnaus Nojaus – kovo 7 d., dukters Aistės – gegužės 3 d.) ieškovas A. M. bendrauja su abiem vaikais nuo 16.30 val. iki 20 val., turėdamas teisę pasiimti abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos. Poriniais metais abu vaikai savo gimtadienius švenčia su motina R. M.;

A. M. savo gimimo dieną (gruodžio 18 d.) turi teisę bendrauti su abiem vaikais nuo 16.30 val. iki 20 val.;

tuo atveju, kai pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką ieškovas A. M. turėtų bendrauti su vaikais vasario 16 d., t. y. jų motinos R. M. gimimo dieną, nuo 16.30 val. ieškovas turi grąžinti vaikus motinai. Kai vasario 16 d. yra šeštadienis, tėvas, grąžinęs vaikus 16.30 val. motinos gimtadieniui švęsti, turi teisę vėl pasiimti juos sekmadienį 9 val. ir grąžinti nustatytu laiku, t. y. iki sekmadienio 19.30 val.

poriniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) abu vaikai praleidžia su motina R. M., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu A. M. (nuo 9 iki 19 val.); neporiniais metais - Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) abu vaikai praleidžia su tėvu A. M. (nuo gruodžio 24 d. 9 val. iki gruodžio 25 d. 19 val.), antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina R. M.;

neporiniais metais pirmąją šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu A. M. (nuo 9 iki 19 val.), antrąją – su motina R. M.; porinais metais – pirmąją šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina R. M., antrąją – su tėvu A. M. (nuo 9 iki 19 val.);

ieškovas A. M. turi teisę atostogauti su vaikais birželio mėnesį dešimt kalendorinių dienų, paimdamas vaikus priešpaskutinį birželio mėnesio penktadienį 17 val. ir grąžindamas juos motinai kitos savaitės sekmadienį 20 val.;

ieškovas A. M. turi teisę atostogauti su vaikais rugpjūčio mėnesį septyniolika kalendorinių dienų, paimdamas vaikus antrą rugpjūčio mėnesio penktadienį 17 val. ir grąžindamas juos motinai R. M. po dviejų savaičių sekmadienį 20 val.;

atsakovė R. M. turi teisę atostogauti su vaikais, sustabdydama dėl to ieškovo A. M. bendravimą su vaikais iš viso ne daugiau kaip dvidešimt aštuonioms kalendorinėms dienoms, tiek imdama visas atostogas iš eilės, tiek dalimis, bet kuriuo jos pasirinktu laiku, išskyrus tą laiką, kuris nustatytas ieškovo atostogoms su vaikais. Apie savo kasmetinių atostogų pradžią ir trukmę atsakovė turi pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų pradžios;

atsakovės R. M. kasmetinių atostogų metu ieškovo A. M. bendravimas su vaikais nevyksta;

tiek atsakovės kasmetinių atostogų metu, kai vaikų bendravimas su ieškovu nevyksta, tiek vykstant įprastam bendravimui pagal teismo nustatytą tvarką, ieškovas A. M. turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis vaikams priimtinomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, amžių, užimtumą;

ieškovas A. M. paima vaikus ir grąžina juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria, kad konkrečiu atveju vaikai bus paimti ir (ar) grąžinti kitoje šalių sutartoje vietoje;

vaikų išleidimas bendrauti su tėvu ir jų grąžinimas motinai fiksuojamas raštu, pasirašant abiem tėvams specialiame bendravimo su vaikais žurnale, nurodant datą ir laiką;

ieškovas A. M., vėluodamas nustatytu laiku atvykti pasiimti vaikus, turi telefonu informuoti atsakovę R. M., nurodydamas galimą vėlavimo trukmę. Dėl vėlavimo sutrumpėja ieškovui skirtas bendravimo su vaikais laikas, kuris nekompensuojamas;

jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovas A. M. neturi galimybės atvykti bendrauti su vaikais ir (ar) jų paimti, jis privalo apie tai informuoti atsakovę R. M. telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatyto bendravimo laiko pradžios;

jeigu ieškovas A. M. praleidžia pagal grafiką nustatytą bendrauti su vaikais laiką dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (tarp jų ir dėl su darbu susijusių priežasčių), šis bendravimui skirtas laikas gali būti pakeistas kitu tik atsakovei R. M. sutikus; kai tokio sutikimo nėra, ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kitu pagal grafiką jam tenkančiu laiku;

jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovo A. M. bendravimas su vaikais negalimas dėl vaikų ligos, atsakovė R. M. privalo apie tai informuoti ieškovą telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatytos valandos;

ieškovas A. M. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje;

ieškovas A. M. turi informuoti atsakovę apie jo bendravimo su vaikais metu pastebėtus vaikų susirgimo požymius.

Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Ieškovės M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovė M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su vaikaičiais A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitę pirmadieniais nuo 16 val., paimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos, ir grąžindama juos iki 19.30 val. į jų gyvenamąją vietą.

Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovės bendravimas su vaikais negalimas dėl vaikų ligos, atsakovė R. M. privalo apie tai informuoti ieškovę M. M. telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatytos valandos.

Tuo atveju, kai bendravimo su vaikais dieną vaikai ar vienas iš jų serga, ieškovė M. M. turi teisę aplankyti vaikus ir pabūti su jais nustatytu laiku jų gyvenamojoje vietoje.

Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovė M. M. neturi galimybės bendrauti su vaikais, ji privalo apie tai informuoti atsakovę R. M. telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatyto bendravimo laiko pradžios.

Priteisti iš atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 428 (keturis šimtus dvidešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 943 (devynis šimtus keturiasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,60 Lt (septyniolika litų 60 ct), o iš atsakovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 26,40 Lt (dvidešimt šešis litus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė