Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Gintarė Kazakevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stova“ ieškinį atsakovui T. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ) „Stova“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo T. M. 25 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 41,76 Eur bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 18,76 Eur atstovavimo išlaidos teismo įsakymo išdavimo procese.

2. Ieškovė nurodė, kad verčiasi automobilių stovėjimo aikštelių administravimo veikla ir teikia viešąsias mokamo automobilių stovėjimo paslaugas, kurioms taikomos viešosios sutarties sąlygos. Nurodė, visos jos administruojamos aikštelės yra aiškiai paženklintos, jose skelbiami stovėjimo tarifai bei naudojimosi taisyklės, su kuriomis kiekvienas vartotojas turi galimybę susipažinti, todėl asmuo, pastatydamas transporto priemonę tokioje aikštelėje, konkliudentiniais veiksmais akceptuoja viešąją ofertą ir sudaro sutartį dėl stovėjimo paslaugų, įsipareigodamas sumokėti nustatytą mokestį bei laikytis taisyklių. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas automobilio Porsche, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, 2025 m. birželio 21 d. laikotarpiu nuo 18:10:11 val. iki 18:21:01 val. naudojosi jos administruojama mokama automobilių stovėjimo aikštele UP017, esančia adresu Ceikinių g. 2, Vilniuje, tačiau už suteiktas paslaugas nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė. Ieškovės teigimu, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė sutartines prievoles, todėl, vadovaujantis aikštelės taisyklėmis, jam buvo pritaikytas padidinto tarifo parkavimo mokestis – 25 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas apie pareigą sumokėti šį mokestį buvo informuotas 2025 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. YPKRHW, taip pat turėjo galimybę susipažinti su pažeidimo duomenimis ir atsiskaityti ieškovės nurodytoje interneto sistemoje, tačiau skolos iki šiol nepadengė.

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam išrašyta bauda yra klaidinga ir dėl to bauda turi būti panaikinta arba grąžinta jam už automobilio stovėjimą sumokėta suma.

4. Ieškovė 2026 m. kovo 20 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl įrodymų prijungimo. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovas apmokėjo parkavimą Vilniaus miesto zonoje savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, nors iš tiesų parkavosi privačioje aikštelėje, kad susirašinėjimo su atsakovu metu jam buvo paaiškinta susidariusi situacija, siūlytas kompromisas sumažinti pranešimą sumą, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovė pateikė į bylą susirašinėjimą su atsakovu.

5. Atsakovas 2026 m. kovo 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog jam buvo pasiūlyta sumažinti paskirtą baudą, tačiau jis nesijaučia kaltas, nes už automobilio stovėjimą buvo sumokėjęs, be to, paaiškino, jog toje vietoje yra netinkamas ženklinimas, todėl prašo baudą panaikinti. Pažymėjo, kad po paaiškinimo jokio atsakymo iš ieškovės negavo, tuo tarpu ieškovė po šešių mėnesių kreipėsi į teismą.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė (prekės ženklas Unipark) valdo automobilių stovėjimo aikšteles ir teikia viešąsias paslaugas, sudarydama galimybę transporto priemonių naudotojams už atlygį naudotis savo valdomomis aikštelėmis. Viena iš tokių aikštelių – UP017, esanti Čeikinių g. 2, Vilniuje (toliau – Aikštelė). Byloje nėra ginčo, kad atsakovui priklausantis automobilis Porsche, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), 2025 m. birželio 21 d. laikotarpiu nuo 18:10:11 val. iki 18:21:01 val. buvo pastatytas stovėjimo aikštelėje, esančioje Ceikinių g. 2, Vilniuje. Atsakovas 2025 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. YPKRHW buvo informuotas, kad pažeidė Aikštelės taisyklėse nustatytą automobilių eismo ir jų parkavimo tvarką, t. y. nesusimokėjo už Automobilio stovėjimą, dėl to atsakovui buvo paskaičiuotas 25 Eur mokestis, kurį pastarasis įpareigotas apmokėti iki 2025 m. birželio 23 d. Byloje nustatyta, kad atsakovas nurodyto įpareigojimo šiai dienai nėra įvykęs.

7. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nesutinka su ieškovės reikalavimu. Teigia, jog už nurodyto automobilio stovėjimą susimokėjo, todėl ieškovė nepagrįstai iš jo reikalauja 25 Eur mokesčio. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

8. Nors iš į bylą atsakovo pateiktos apmokėjimo už automobilių stovėjimą programėlės nuotraukos matyti, kad 2025 m. birželio 21 d. atsakovas, pastatęs Automobilį, buvo įjungęs nurodytą programėlę nuo 18:02 val., tačiau programėlėje nurodė, jog Automobilį pastatė ne ieškovės valdomoje Aikštelėje, o Vilniaus miesto raudonojoje zonoje. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovui buvo paaiškinta, kad jis pasirinko netinkamą Automobilio stovėjimo vietą. Šią ieškovės poziciją patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos Automobilio nuotraukos, padarytos 2025 m. birželio 21 d. 18.20 val., kurių vienoje matyti, jog Automobilis pastatytas aikštelėje su mėlynos spalvos informaciniu stendu. Nors informacinis stendas nurodytoje nuotraukoje matosi iš toli, tačiau jis savo spalva ir forma panašus į ieškovės valdomose aikštelėse naudojamus informacinius stendus, tame tarpe ir į Aikštelės informacinį stendą, kurio nuotrauka su ieškiniu pateikta į bylą. Dėl to, teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad netinkamą Automobilio stovėjimo vietą pirmiau nurodytoje programėlėje galėjo lemti netinkamas (klaidingas) mokamų automobilių stovėjimo vietų ženklinimas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.161 straipsnio 1 dalį viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią verslininkas sudaro su kiekvienu asmeniu, kuris į jį kreipiasi dėl paslaugų teikimo. Pagal CK 6.173 straipsnį oferta gali būti akceptuojama ne tik tiesioginiu pareiškimu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, kurie aiškiai rodo asmens valią sudaryti sutartį.

10. Pažymėtina, kad ginčo atveju Aikštelės informaciniame stende buvo skelbiamos automobilių stovėjimo joje taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 1 punktas nustato, jog naudojimasis šia automobilių stovėjimo aikštele yra mokamas, prieš naudojantis mokama automobilių stovėjimo aikštele privaloma perskaityti šias Taisykles ir jų laikytis. Taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės yra pateikiamos susipažinti skiriamaisiais kelio ir informaciniais ženklais pažymėtoje mokamoje automobilių stovėjimo zonoje (toliau – aikštelė) ir laikomos viešąja oferta konkliudentiniais veiksmais sudaryti atlygintinį paslaugų sandorį Taisyklių 12 punktas nustato, jog nesumokėjus automobilio parkavimo paslaugos mokesčio Taisyklėse nustatyta tvarka ir (ar) nustačius kitus Taisyklėse nurodytų naudojimosi aikštele ir automobilio parkavimo joje pažeidimus, laikoma, kad atsirado juridinis faktas, dėl kurio automobilio savininkui (valdytojui) kyla pareiga sumokėti padidinto tarifo automobilio parkavimo paslaugos mokestį, kuris yra lygus 25 Eur, nepriklausomai nuo automobilio parkavimo laiko tą dieną toje vietoje.

11. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, teismas nusprendžia, kad atsakovas ginčo atveju Automobilį pastatė Aikštelėje ir tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais patvirtino atlygintino paslaugų sandorio su ieškove sudarymą, kad atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, negalėjo nežinoti ir (ar) nenustatyti, jog savo Automobilį pastatė Aikštelėje, susipažinti su Aikštelės informaciniame stende viešai paskelbtomis Taisyklėmis ir teisingai apmokėjimo už automobilių stovėjimą programėlėje parinkti (nurodyti) Automobilio stovėjimo vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 185 straipsnis). Tuo tarpu dėl rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto neatitinkančio atsakovo elgesio – neteisingo Automobilio stovėjimo vietos nurodymo (pasirinkimo) apmokėjimo už automobilių stovėjimą programėlėje, kilę padariniai tenka tokio elgesio subjektui – atsakovui.

12. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

13. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 25 Eur mokesčio už 2025 m. birželio 21 d. atliktą Taisyklių pažeidimą, todėl vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK normomis, Taisyklių 12 punktu, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 Eur skolą tenkinamas.

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

15. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą – 25 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 21 d. (Utenos apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-1323-1236/2026 priėmimo diena)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje patyrė 23 Eur žyminio mokesčio ir 18,76 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pastarosios išlaidos byloje yra pagrįstos (2025 m. lapkričio 14 d. Teisinių paslaugų sutartis, 2026 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LDNC 20260113-19, 2026 m. sausio 16 d. pervedimo išrašas Nr. 1686966310), todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiama bendra 41,76 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stova“, juridinio asmens kodas 302299725, iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 Eur (dvidešimt penkis eurus)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 41,76 Eur (keturiasdešimt vieno euro 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Gintarė Kazakevičienė