Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2162-988/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
A5.-2162-988/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01571-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
Ž. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2162-988/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01571-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Giedriui Kriūnui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2019 m. kovo 8 d., 10.40 val., Vilniuje, Vilniaus g. 18, esant darbo sutarties požymiams numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnyje, leido dirbti A. K., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat DK 42 straipsnio 2 dalį bei 43 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 8 d., kai buvo vykdomas statybų objektas A. K. dirbo, jis buvo kaip mokinys, buvo aprūpintas darbo saugos priemonėmis. 2019 m. kovo 8 d. sutartis su juo nebuvo sudaryta. A. K. jam rekomendavo, su juo kalbėjo ir iki kovo 8 d., jis 2-3 dienas ateidavo į darbą, pats jį apmokydavo. Patikrinimo metu juos surado vienoje patalpoje kartu dirbančius. Norėjo pažiūrėti, ar žmogus ateina laiku į darbą, pasižiūrėti kaip jis dirba, ketino jį įdarbinti. Už tas dienas atlyginimo A. K. nemokėjo, jis dar tik dabar skaičiuojamas. 2019 m. kovo 8 d. A. K. dirbo maždaug nuo 10.00 iki 15.00 val., salėje klojo vatą grindims, už šią dieną nebuvo mokamas atlyginimas, nebuvo sutarę, kad už tas dienas mokės. Norėjo išsiaiškinti, ar žmogus laiku ateina į darbo vietą, buvo kalbama apie apmokymus. Dabar persiskaitęs įstatymus, supranta, kad turėjo įdarbinti A. K. iki kovo 8 d. ir pranešti apie tai Sodrai. Jo įmonėje šiuo metu dirba 10 žmonių, šis atvejis yra nepiktybinis, jis yra socialiai atsakingas. Nuo kovo 12 d. su A. K. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis šiuo metu dirba. Dėl nusižengimo gailisi, suprato, kad reikėjo priimti bandomajam laikotarpiui, sudaryti sutartį. Prašė skirti minimalią nuobaudą. Nurodė, kad jo įmonė jauna, Sodros mokėjimai, atlyginimai irgi truputi vėluoja.

Teisme Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, teigė, kad Ž. Č. kaltė įrodyta, prašė skirti jam minimalią sankcijoje numatytą baudą.

2019 m. kovo 8 d. teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui, Ž. Č. paaiškino, kad nuo 2018 m. lapkričio 7 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo kaip subrangovas. Darbo inspekcijos patikrinimo metu minėtame objekte, be kita ko, dirbo ir mokinys A. K., kuris atliko paruošiamuosius grindų šiltinimo darbus (b. l. 4).

2019 m. kovo 21 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1301 nurodyta, kad 2019 m. kovo 8 d., apie 10.40 val. atlikus patikrinimą statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), renovuojamo pastato antrame aukšte rastas grindų apšiltinimo darbus (pjaustė ir klojo apšiltinimo medžiagą) atliekantis A. K., šalia kurio stovėjo Ž. Č.. Minėti asmenys nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Patikrinus VSDFV duomenų bazę nustatyta, kad duomenų apie A. K. draustumą nėra (b. l. 3).

2019 m. kovo 8 d. teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui A. K. nurodė, kad minėtoje įmonėje dirbo porą dienų, dėl darbo tarėsi su Ž. Č.. Susitarė, kad jį priims į darbą po to, kai pažiūrės kaip jis dirba. Darbo sutarties 2019 m. kovo 8 d. jis nėra pasirašęs, prašymo priimti į darbą dar nėra parašęs, dėl atlyginimo taip pat nėra susitaręs. Ž. Č. išdavė jam šalmą (b. l. 5).

Iš 2019 m. kovo 12 d. darbo sutarties Nr. 11 kopijos matyti, kad A. K. priimamas dirbti būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis (duomenys neskelbtini), darbo sutartis įsigalioja 2019 m. kovo 12 d., darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. kovo 13 d. (b. l. 6-8).

Šalies argumentai

Iš 2019 m. kovo 12 d. A. K. prašymo matyti, jog pateiktame prašyme (duomenys neskelbtini) direktoriui, A. K. prašo priimti jį į darbą minėtoje įmonėje pagalbiniu darbininku pirmaeilėms pareigoms, dirbant 8 val. per dieną (b. l. 9).

Iš 2019 m. kovo 13 d. VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, kad A. K. (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2019 m. kovo 13 d. (b. l .10).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2017 m. gegužės 29 d. yra Ž. Č. (b. l. 11).

Iš Statybos subrangos sutarties kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus Ž. Č. ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. Ints, sudarė sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-22).

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovės statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams leido dirbti A. K. neįforminęs su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jo darbo pradžią. Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad VDI atliekant patikrinimą 2019 m. kovo 8 d., apie 10.40 val. statybos objekte buvo rastas dirbantis A. K., kuris atliko grindų apšildymo darbus, t. y. atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas darbdavio naudai ir interesais, darbdavys jį buvo aprūpinęs darbo saugos priemonėmis. Kartu su A. K. statybos objekte buvo ir atsakomybėn traukiamas Ž. Č., kuris, kaip pats nurodė, jį apmokino. A. K. dirbo darbdavio nustatytu laiku, kaip teisme paaiškino atsakomybėn traukiamas asmuo, 2019 m. kovo 8 d. A. K. dirbo nuo 10.00 val. iki 15.00 val. Taigi akivaizdžiai asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai. Iš A. K. duotų paaiškinimų nustatyta, kad dėl darbo jis tarėsi su bendrovės direktoriumi Ž. Č., dirbo bendrovės naudai kelias dienas, dirbo nesudarius rašytinės darbo sutarties. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas atsakomybėn traukiamas Ž. Č., kuris pripažino, jog 2019 m. kovo 8 d. sutartis su A. K. nebuvo sudaryta, apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniams skyriui taip pat pranešta nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos sutartis su A. K. buvo sudaryta tik po VDI patikrinimo ir VSDFV duomenimis oficiali A. K. darbo pradžia yra 2019 m. kovo 13 d., t. y. darbo santykiai su asmeniu įforminti tik po atlikto VDI patikrinimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Ž. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Tiek teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog leisdamas A. K. dirbti prieš sudarant su juo darbo sutartį jis norėjo pasižiūrėti, kaip asmuo dirbs, kaip laikysis darbo tvarkos. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. Teismas atkreipia dėmesį, kad DK 36 straipsnyje yra nustatyta galimybė susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, tačiau bet kuriuo atveju su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama VSDFV, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą arba darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, Ž. Č. sprendimas įstatyme nustatyta tvarka neįforminti darbo santykių su A. K. laikytinas administraciniu nusižengimu ir sukelia jam atsakomybę už nelegalų darbą.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad bendrovėje nelegaliai dirbo vienas asmuo), tai, kad, darbo santykiai vėliau buvo įforminti sudarius rašytinę darbo sutartį, iš byloje pateikto VSDFV išrašo matyti, kad Sodrai apie asmens darbo pradžią nors ir pavėluotai, vis tik buvo pranešta, taigi atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti savo pareigą ir VDI patikrinimo metu užfiksuoti pažeidimai iš esmės yra pašalinti. Ž. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama Ž. Č. asmenybė – eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, už analogiško nusižengimo padarymą baustas nebuvo. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti Ž. Č. paskyrus minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Ž. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098941867, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka