Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo MEIDAUS,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val. bei iki 2007-03-01 neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant iki 2007-03-01 neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d. subendrinus šias bausmes iš dalies jas sudedant, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 iki 6 val. bei iki 2007-03-01 neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2006 m. rugsėjo 7 d. apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), per langą įsibrovęs į statomą V. S. namą pagrobė jo 2000 Lt vertės kampinę akrilinę vonią „Ravak“;

2) 2006 m. rugsėjo 7 d. apie 3.20 val. toje pačioje vietoje per langą įsibrovęs į tą patį namą pasikėsino pagrobti V. S. turtą – 1000 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Ardo“, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – dėl sunkaus skalbimo mašinos svorio nepajėgė jos išnešti bei suveikė name įrengta signalizacija.

Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skirdamas bausmę G. V., t.y. parinkdamas bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bei nustatydamas jos laiką apylinkės teismas nepažeidė BK 41, 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir sąlygų. Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – abi nuteistojo padarytos veikos yra apysunkiai nusikaltimai; kaltės formą – jos tyčinės, padarytos tiesiogine tyčia; nusikalstamų veikų stadijas – viena iš veikų yra baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į iš esmės tik patenkinamą nuteistojo asmenybę, t.y. jis dirba pagal patentą, tačiau gyvenamojoje vietoje apibūdinamas neigiamai kaip nuolat bendraujantis su teistais asmenimis, yra baustas administracinėmis nuobaudomis ir pagal duomenis byloje baudų nemoka. Teismas įvertino, kad byloje nėra jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, ir į visa tai atsižvelgęs paskyrė jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kuri yra viena BK 178 str. 2 d. iš sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių. Beje, pačios bausmės rūšies apeliantas neginčija ir pats. Nors jis mano, kad jam skirta subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė yra per griežta, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus šią bausmę, kuri už dvi veikas siekia tik šios bausmės rūšies vidurkį, laikyti aiškiai neteisinga nėra pagrindo.

Nuteistojo prašymas panaikinti jam skirtą įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad jis nuo penktadienio iki sekmadienio versdamasis išvežiojamąja prekyba dirba nuo 5 val. iki 15 val., dažnai kituose miestuose, todėl ne visada spėja namo sugrįžti iki 23 val. Pirmiausiai, teismui pateiktame verslo liudijime išvežiojamoji prekyba nėra nurodyta kaip atskira jo verslo sritis. Kita vertus, tikrai neaišku, kodėl nuteistasis dėl tokios prekybos negali į namus grįžti iki 23 val. kai darbą baigia apie 15 val. Net ir dirbant kituose miestuose 8 val. yra pakankamas laikas grįžti į namus. Apeliantas nurodo, kad dirbant statybose pagalbiniu darbininku jam tenka dirbti objektuose kituose miestuose, ir kad važinėti į namus yra finansiškai nuostolinga. Tačiau, nuteistasis yra padaręs nusikaltimus ir jam yra paskirta bausmė, kuri neabejotinai yra susijusi su atitinkamais jo elgesio bei veiklos suvaržymais ir iš to sekančia jo padidinta kontrole bausmės atlikimo metu. Todėl kolegija mano, kad laisvės apribojimo bausmės metu nuteistasis privalės rinktis darbą Panevėžio mieste ar rajone arba gretimuose rajonuose, kad spėtų laiku grįžti į namus ir nepažeidinėti jam skirto teismo įpareigojimo sąlygų.

Visiškai nesuprantamas ir jo apeliacinio skundo argumentas pakeisti ar iš viso panaikinti ir jam pirmos instancijos teismo paskirtą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis dėl to, kad to neleidžia jo sveikatos būklė. Apeliacinės instancijos teismui jis pateikė neįgaliojo pažymėjimą, iš kurio matyti, kad pažymėjimas jam išduotas nusikalstamų veikų padarymo dieną, t.y. 2006-09-07. Iš tiesų jame nurodyta, kad nuteistasis yra darbingas tik 40 %. Vienok, tai jam netrukdė iš statomo namo vienam pačiam ištempti vonią ir ją užsikelti ant automobilio stogo – tai patvirtina byloje esantis eksperimento protokolas. Iš to matyti, kad jis nors ir yra neįgalus, tačiau jo fizinė sveikata nėra bloga tiek, kad jis negalėtų dirbti fizinio darbo sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose. Be to, neabejotina ir tai, kad ir šiose įstaigose nuteistajam galima surasti darbą, kuris jam nebūtų per sunkus ir atitiktų jo sveikatos būklę.

Pagaliau, pagal BK 48 str. 9 d., jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti jam nustatytų įpareigojimų, jau bausmės vykdymo metu pirmos instancijos teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Tokiu būdu, įvertinus teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, kolegijos nuomone, galima tvirtinti, kad G. V. paskirta bausmė yra teisinga, o jam skirti įpareigojimai yra įvykdomi ir paskirti pagrįstai ir teisingai. Todėl, keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.