Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, R-146-54-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-04-15
Bylos Nr.: R-146-54-11
Teisminio proceso Nr.: 3-66-3-00082-2011-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas: V. Z., A. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai

Kategorijos

18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. R146 – 54/2011Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00082-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 18.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjams V. Z., A. S., atsakovo atstovams Zenonui Vaigauskui ir Juliui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Z. ir A. S. skundus atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) gauti pareiškėjų V. Z. ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundai (b. l. 1-14, 17-20). 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi nagrinėjimui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimti pareiškėjos V. Z. skundo reikalavimai, išskyrus reikalavimą skirti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) pirmininkui Zenonui Vaigauskui nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 174 straipsnio 1 dalį, bei A. S. skundas visa apimtimi (b. l. 35-36). Ta pačia nutartimi V. Z. ir A. S. skundai sujungti į vieną bylą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teismui pateiktais skundais (b. l. 1-14, 17-20) prašo:

1. Panaikinti VRK 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. Sp-253 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas);

2. Panaikinti Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 rinkimų rezultatų nustatymo protokolą (toliau – ir Protokolas);

3. Įpareigoti VRK perskaičiuoti negaliojančius rinkėjų balsus visose 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse, laikantis rinkimų įstatymo reikalavimų;

4. Nustatyti tikslų rinkėjų, dalyvavusių savivaldybių tarybų rinkimuose Kauno rajono rinkimų apygardoje Nr. 16 skaičių, tuo tikslu nustatyti iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių, anuliuotų biuletenių, sugadintų biuletenių ir atvykimo lapelių skaičių, patikrinti rinkėjų parašus ir nustatyti rinkėjų parašų skaičių;

5. Nušalinti nuo balsų skaičiavimo ir duomenų patikslinimo, vykdant biuletenių skaičiavimą, rinkėjų nustatymą ir duomenų tikslinimą Kauno rajono rinkimų apygardoje nr. 16 VRK pirmininką Zenoną Vaigauską

6. Įpareigoti VRK iki kitų rinkimų išleisti metodines rekomendacijas apie galiojančius ir negaliojančius biuletenius;

7. Įpareigoti VRK iki kitų rinkimų pakeisti rinkimų protokolus, kuriuose būtų galima nustatyti, kiek rinkėjų balsų rasta balsadėžėse, kiek buvo išduota biuletenių balsuoti namuose, kiek balsavimo dieną ir kiek jų buvo sugadinta balsuojant, kiek biuletenių buvo anuliuota, nukerpant dešinį biuletenių kraštą.

Pareiškėjai nurodo, kad jie kaip Pakaunės krašto koalicijos (Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Liberalų ir centro sąjunga) iškelti kandidatai dalyvavo 2011 m. vasario 27 d. rinkimuose į Kauno rajono savivaldybės tarybą Kauno rajono rinkimų apygardoje Nr. 16.

VRK patvirtinus Kauno rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinius rezultatus, paaiškėjo, kad pagal paskelbtus Kauno rajono savivaldybės Tarybos rinkimų rezultatus Pakaunės krašto koalicijai iki 6 procentų ribos trūksta tik 5 balsų. Nesutikdami su rinkimų rezultatais Kauno rajono rinkimų apygardoje Nr. 16 jie kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl balsų perskaičiavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų skundą. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. Sp-243 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo, taip pat panaikino VRK 2011 m. kovo 6 d. sprendimą, kuriuo atmesti V. Z., A. S., A. K. skundai ir įpareigojo VRK perskaičiuoti galiojančius ir negaliojančius rinkėjų balsus 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunduose paaiškina, kad įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 sprendimą buvo perskaičiuoti balsai ir Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 rinkimų rezultatų nustatymo protokolo pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas VRK 2011 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. Sp-253 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“, su kuriuo jie nesutinka.

Pareiškėjai savo skundus grindžia tokiais argumentais:

1. Mano, kad VRK, perskaičiuodama negaliojančiais pripažintus biuletenius, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 72 straipsnio 4 punktą, kuriame nurodoma, kad sprendimą dėl rinkimų biuletenių pripažinimo negaliojančiais arba sprendimą tuo atveju, kai kyla komisijos narių ginčas dėl rinkimų biuletenių žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, VRK perskaičiuojant balsus toks balsavimas dėl biuletenių, kuriuose, anot pareiškėjų, buvo aiškiai išreikšta rinkėjų valia (kandidatas ar partija buvo pažymėti ne žymėjimui skirtame apskritime, bet prie kandidato ar partijos pavadinimo), vyko tik vieną kartą, t. y. balsuojant tik dėl vieno biuletenio buvo priimtas sprendimas, kuris buvo taikomas visiems 70 biuletenių, kuriuose buvo atitinkamas žymėjimas. Akcentuoja, kad VRK nariai balsuodami tik už vieną biuletenį nusprendė tokį biuletenį, kuriame kandidatas ar partija buvo pažymėti ne apskritime, bet prie kandidato ar partijos pavadinimo, laikyti negaliojančiu, o kitus atitinkamai pažymėtus biuletenius pripažinti negaliojančiais be balsavimo (už balsavo 6, prieš 6, lemiamas buvo VRK pirmininko balsas).

2. Pažymi, kad pirmą kartą skaičiuojant balsus Kauno rajono apygardos rinkimų komisija buvo pripažinusi galiojančiais 68 tokius biuletenius, kuriuose kandidatas ar partija buvo pažymėti ne apskritime, bet prie kandidato ar partijos pavadinimo, tarp jų buvo ir 5 biuleteniai, kuriuose balsuota už Pakaunės koaliciją. VRK įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą ir perskaičiuojant galiojančius biuletenius buvo rasti minėti 5 biuleteniai, kuriuose kandidatas ar partija buvo pažymėti ne apskritime, ir kuriuose balsuota už Paukaunės krašto koaliciją. Tačiau VRK nariams iš naujo balsavus dėl jų galiojimo pripažinimo ir pripažinus juos negaliojančiais, toks sprendimas dar padidino Pakaunės krašto koalicijai trūkstamų biuletenių skaičių iki 11 (pirmą kartą koalicijai iki 6 procentų ribos trūko tik 5 balsų, po perskaičiavimo – jau 11 balsų). Mano, kad sprendimas dėl biuletenių pripažinimo negaliojančiais buvo priimtas neteisėtai, nes nebuvo balsuota dėl kiekvieno biuletenio, su tokiu sprendimu nesutiko dauguma VRK narių (lėmė tik VRK pirmininko balsas), be to šis sprendimas padidino negaliojančių biuletenių skaičių Kauno rajono apygardoje nuo 1894 iki 1981, t. y. 87 biuleteniais, o tai sudaro 7,1 proc. nuo viso balsavusiųjų skaičiaus ir šis procentas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Mano, kad šis aplinkybė verčia abejoti rinkimų komisijų kompetencija. Stebint VRK darbą perskaičiuojant balsus pareiškėjams pasirodė, kad patys VRK nariai negali priimti teisingo sprendimo, trūksta dokumento, kuriuo būtų galima vadovautis. Pareiškėjų manymu, tokį dokumentą privalėjo paruošti VRK.

3. Perskaičiuojant negaliojančius biuletenius buvo nustatyta, kad sugadinti biuleteniai buvo sudėti prie negaliojančių biuletenių, tokių biuletenių rasta 80. Tokiu būdu VRK nariai neįvykdė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 71 straipsnio 3 punkto, pagal kurį nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija privalo sudėti į specialiai tam skirtus vokus. Pareiškėju manymu, tokiu būdu buvo 80 padidintas rinkėjų skaičius, kadangi rinkėjas, sugadinęs biuletenį gavo naują, vadinasi jis priskaičiuotas kaip balsavęs du kartus.

4. Dar vienu trūkumu perskaičiuojant balsus pareiškėjai įvardina tą aplinkybę, kad neantspauduoti biuleteniai buvo priskirti prie negaliojančių biuletenių, tokių biuletenių skaičius yra 210. Tuo neva buvo nusižengta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 72 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, kad nustatytos formos, neantspauduoti rinkimų biuleteniai turi būti išskirti į atskirą grupę ir apie tokius biuletenius turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai bei apie tai turi būti įrašyta apylinkės balsų skaičiavimo protokole. VRK netikrino ir nepatikslino apylinkių balsų skaičiavimo protokolų įrašų, kadangi skaičiuojant galiojančius biuletenius, padidėjo neantspauduotų biuletenių skaičius (tokiu būdu rinkėjų skaičius padidintas 210).

5. Pareiškėjų skaičiavimais, jei iš rinkėjų skaičiaus būtų pašalinti neantspauduoti (80) ir sugadinti (210) biuleteniai, bendras rinkėjų skaičius turėtų būti 27 621. Tokiu būdu Kauno rajono apygardoje iš esmės pasikeistų rinkimų rezultatai, t. y. Pakaunės krašto koalicijai užtektų surinkti 1658 balsus, kad būtų įveikta 6 procentų nustatyta riba. Pažymi, kad savivaldybių tarybų rinkimų principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl nekokybiškas VRK, apygardos ir apylinkių komisijų darbas ir jo pasėkoje atsiradusios klaidos suponuoja netinkamą rinkėjų valios išraišką ir tokiu būdu pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus demokratiškų rinkimų principus.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė savo skundų reikalavimus ir prašė jų skundus tenkinti. Pareiškėjai patikslino ketvirtąjį savo skundo reikalavimą ir nurodė, kad jie prašo įpareigoti VRK nustatyti tikslų rinkėjų, dalyvavusių savivaldybių tarybų rinkimuose Kauno rajono rinkimų apygardoje Nr. 16 skaičių, tuo tikslu nustatyti iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių, anuliuotų biuletenių, sugadintų biuletenių ir atvykimo lapelių skaičių; patikrinti rinkėjų parašus ir nustatyti rinkėjų parašų skaičių; patikrinti rinkėjų parašus ir nustatyti rinkėjų parašų skaičių.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija prašo skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą nurodo šiuos motyvus:

1. Teigia, kad VRK įvykdė LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 23 - 24 dienomis perskaičiavo Kauno rajono savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius. Kadangi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato jokios specialios perskaičiavimo procedūros, perskaičiavimas buvo atliekamas, laikantis minėtame įstatyme išdėstytų bendrųjų balsų skaičiavimo procedūrų ir biuletenių pripažinimo negaliojančiais taisyklių. Paaiškina, kad perskaičiavimas truko 2 dienas maždaug po 8 valandas, balsai buvo skaičiuojami VRK salėje, dalyvaujant 12-13 VRK narių, t. y. laikantis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų posėdžio teisėtumo ir sprendimų priėmimo taisyklių. Perskaičiavimas vyko VRK nariams pasiskirsčius po 3-4 asmenų darbo grupes, procesą stebint suinteresuotiems Pakaunės koalicijos atstovams. Pažymi, kad VRK narių sudėtis atskirais momentais kito, tačiau visais atvejais perskaičiavime dalyvavo ne mažiau, kaip 11 narių.

2. Pažymi, jog perskaičiuojant balsus ir kilus ginčui dėl biuletenio žymų įvertinimo arba dėl jo pripažinimo negaliojančiu, priešingai, nei teigiama skunduose, visais atvejais VRK nariai balsuodavo arba sprendimas būdavo priimamas bendru sutarimu, niekam nepareiškus prieštaravimo. Pripažįstant biuletenius negaliojančiais, buvo laikomasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 75 straipsnio nuostatų. Daugiausia ginčų sukeldavo rinkėjų ne apskritimuose pažymėti biuleteniai, kuomet pagal padarytas žymas būdavo problematiška nustatyti rinkėjo valią (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 75 straipsnio 6 dalis). Mano, kad nesant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme bent kiek konkretesnių rinkėjo valios išraiškos atpažinimo kriterijų, VRK, remdamasi savo praktine patirtimi ir pareiga veikti sąžiningai, savo kompetencijos ribose turi diskrecijos teisę priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kuris galėtų būti naikinamas, tik nustačius, kad VRK pažeidė teisės aktų nuostatas. Paaiškina, kad perskaičiavimo metu pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl biuletenio pripažinimo (ne)galiojančiu, kuomet rinkėjas buvo padaręs žymą ne nurodytame apskritime, o už jo ribų tarp VRK narių kilo daug diskusijų, kuriose dalyvavo pirmininkas Z.Vaigauskas ir dauguma VRK narių, o po to buvo balsuojama. Pažymi, kad jokio Z.Vaigausko šališkumo, nesąžiningumo ar spaudimo komisijos nariams neužfiksuota. Balsams pasidalijus 6 ir 6, nulėmė VRK pirmininko balsas, priimant sprendimą tokiu būdu pažymėtą biuletenį pripažinti negaliojančiu. Toliau perskaičiuojant biuletenius, tokios praktikos buvo laikomasi, bendru sutarimu pripažįstant taip pažymėtus biuletenius negaliojančiais, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, kilus menkiausioms abejonėms dėl pažymėto biuletenio (ne)galiojimo, buvo balsuojama ir priimamas bendras VRK sprendimas.

3. Paaiškina, kad dėl tokios VRK praktikos ir perskaičiavimo metu priimtų sprendimų dalis biuletenių, kuriuos Kauno rajono savivaldybės komisija buvo pripažinusi galiojančiais, buvo pripažinti negaliojančiais, tarp jų ir 6 biuleteniai, kurie anksčiau buvo priskaičiuoti Pakaunės koalicijai. Akcentuoja, kad net jeigu VRK nebūtų dalies biuletenių, kuriuos Kauno rajono savivaldybės rinkimų komisija laikė galiojančiais, pripažinusi negaliojančiais, tai niekaip nebūtų įtakoję Pakaunės koalicijos rezultatų, t. y. už ją atiduotų balsų skaičius nebūtų padidėjęs, nes perskaičiavimo metu VRK nenustatė klaidų, dėl kurių kitoms partijoms ar kandidatams biuleteniuose atiduoti balsai galėtų būti priskirti minėtai koalicijai ir padidintų jos gautų balsų skaičių.

4. Pažymi, kad 2011 m. kovo 23-24 d. Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 VRK balsų perskaičiavime dalyvavo Pakaunės koalicijos atstovai. Jie turėjo galimybę įstatymų nustatyta tvarka reikšti skundus dėl balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo, įrašydami savo pastabas balsų skaičiavimo protokole, tačiau pasirašyti protokolus jie atsisakė ir skundų prie balsų skaičiavimo protokolų nepridėjo. Skundai buvo gauti vėliau, ir sprendimai dėl skundų buvo priimti VRK 2011 m. kovo 28 d. posėdyje.

5. Paaiškina, kad 2011 m. kovo 28 d. VRK posėdyje VRK nariai vienbalsiai balsavo dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo.

6. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti VRK dar kartą perskaičiuoti biuletenius yra ne tik nepagrįstas Įstatymu, bet ir nelogiškas, nes tokiu būdu, prieštaraujant viešojo administravimo principams, ta pati institucija būtų įpareigojama ištaisyti savo pačios neva padarytas klaidas, o pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą to jau negali padaryti jokia kita institucija.

7. Mano, kad pareiškėjų reikalavimai nustatyti tikslų rinkėjų, dalyvavusių savivaldybių tarybų rinkimuose Kauno rajono apygardoje Nr. 16 skaičių, tuo tikslu nustatyti iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, anuliuotų biuletenių skaičių, atvykimo lapelių skaičių; patikrinti rinkėjų parašus ir nustatyti rinkėjų skaičių yra nepagrįsti ir nelogiški, nes visi minėti duomenys yra nustatyti ir įrašyti į protokolą.

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjų reikalavimai įpareigoti VRK iki kitų rinkimų išleisti metodines rekomendacijas apie galiojančius ir negaliojančius biuletenius ir pakeisti rinkimų protokolus yra nukreipti į ateitį, neturi jokio tiesioginio ryšio su šios bylos ginčo dalyku ir skundžiamu VRK sprendimu, todėl atmestini.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į skundus išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Skundai atmestini.

Pagrindinis pareiškėjų keliamas reikalavimas šiame ginče – panaikinti atsakovo Sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti galutiniai Kauno rajono savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai, bei Protokolą, kurio pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Pareiškėjai taip pat siekia įpareigoti atsakovą: perskaičiuoti negaliojančius rinkėjų balsus visose 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse; nustatyti tikslų rinkėjų, dalyvavusių savivaldybių tarybų rinkimuose Kauno rajono rinkimų apygardoje Nr. 16, skaičių; nušalinti nuo balsų skaičiavimo ir duomenų patikslinimo VRK pirmininką Zenoną Vaigauską; iki kitų rinkimų išleisti metodines rekomendacijas bei atlikti kitus pareiškėjų prašomus veiksmus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai - legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 18 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada).

Įstatymų leidėjas, įstatymu įtvirtindamas rinkimų teisės nuostatas, yra įpareigotas laikytis šių Konstitucijoje įtvirtintų teisinio reguliavimo imperatyvų. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdžiais galėtume laikyti rinkimų įstatymuose įtvirtintas teisės normas, skirtas pašalinti abejones dėl rinkimų legitimumo (inter alia galutinių rinkimų rezultatų teisėtumo). Viena tokių normų yra įtvirtinta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje, numatančioje Vyriausiosios rinkimų komisijos teisę perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius. Ar yra pakankamas pagrindas pasinaudoti šia įstatymo suteikta galimybe kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija.

Nagrinėjamu atveju, kilus ginčui (pareiškėjams iškėlus abejones) dėl galutinių rinkimų rezultatų Kauno rajono rinkimų apygardoje Nr. 16, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją, pasinaudojant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje jai suteikta teise, perskaičiuoti galiojančius ir negaliojančius rinkėjų balsus 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse (LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R502 – 35/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad Vyriausioji rinkimų komisija įvykdė LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 23-24 d. perskaičiavo galiojančius ir negaliojančius rinkėjų balsus 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse (b. l. 52-58, 65-157).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjai, nesutikdami su VRK atlikto perskaičiavimo pagrindu patvirtintais galutiniais rinkimų rezultatais Kauno rajono rinkimų apygardoje Nr. 16, iš esmės siekia, kad rinkėjų balsai būtų dar kartą perskaičiuoti jų pageidaujama apimtimi, t. y. kad VRK dar kartą (iš naujo) pasinaudotų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje jai suteikta teise. Šiame kontekste be kita ko atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai prašydami panaikinti Sprendimą ir Protokolą, prašo įpareigoti VRK iš naujo perskaičiuoti ne visus, o tik negaliojančius rinkėjų balsus visose 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalis, suteikianti VRK galimybę perskaičiuoti visus savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, nenumato dalinio jų perskaičiavimo, t. y. tik galiojančių arba tik negaliojančių biuletenių perskaičiavimo, todėl šio pareiškėjų keliamo reikalavimo patenkinimas iš esmės suponuotų tam tikrą neapibrėžtį, tokio (dalinio) balsų perskaičiavimo pagrindu nustatant galutinius rinkimų rezultatus.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste aiškindama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalies nuostatas be kita ko pažymi, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė perskaičiuoti vienos konkrečios savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius negali būti suprantama kaip neišsemiama, t. y. taikoma neribotą kartų skaičių. Pažymėtina, kad šios teisės taikymą bei jo ribas (apimtį) pirmiausiai suponuoja vyriausiosios rinkimų komisijos statusas. Įstatymo leidėjo jai numatytų įgaliojimų ribose įgyvendindama vieną iš jai įstatymo leidėjo jai patikėtų funkcijų – nustatyti ir skelbti galutinius rinkimų rezultatus (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas), VRK, kaip aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi galimybę revizuoti jai pavaldžių apygardų rinkimų komisijų darbą (perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius) tam, kad būtų užtikrintas galutinių rinkimų rezultatų legitimumas. Pažymėtina, kad toks revizavimas, jeigu jis atliktas nepažeidžiant procesinių rinkimų įstatymų nuostatų, laikytinas galutiniu, atsižvelgiant į čia aptartą VRK kaip aukščiausiosios rinkimų organizavimo institucijos statusą. Tai reiškia, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalies prasme būtų negalima tokia situacija, kuomet Vyriausioji rinkimų komisija vieną kartą atlikusi konkrečios rinkimų apygardos (ar tam tikros apylinkės) rinkėjų balsų perskaičiavimą, būtų pakartotinai įpareigota perskaičiuoti rinkėjų balsus toje pačioje apygardoje (apylinkėje). Toks įpareigojimas iš esmės reikštų įpareigojimą viešojo administravimo subjektui revizuoti savo paties veiksmus (sprendimus) ir prieštarautų viešojo administravimo principams. Atitinkamai, toks įpareigojimas nepasiektų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma keliamų tikslų – užtikrinti rinkimų rezultatų teisėtumą.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundų, juose pareiškėjai pakartotinai kelia abejones dėl rinkimų rezultatų Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse teisėtumo, teigdami, kad apylinkių ar apygardų komisijoms skaičiuojant balsus buvo padaryti tam tikri netikslumai, tuo buvo pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti demokratiškų rinkimų principai. Atsakydama į šį pareiškėjų argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad visos šios pareiškėjų keliamos abejonės buvo pašalintos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka, t. y. teismui įpareigojus Vyriausiąją rinkimų komisiją perskaičiuoti galiojančius ir negaliojančius rinkėjų balsus 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse, todėl bet kokie pareiškėjų argumentai, susiję su tariamais rinkimų įstatymų pažeidimais skaičiuojant balsus apylinkių ir apygardų komisijose yra nereikšmingi nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos objektas – VRK atliktas balsų perskaičiavimas Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse, teisėjų kolegija toliau pasisakys tik dėl tų pareiškėjų argumentų, kurie yra susiję išimtinai su šia byla.

Esminė aplinkybė, kuria pareiškėjai grindžia savo poziciją dėl VRK Protokolo ir Sprendimo neteisėtumo – biuletenių pripažinimo negaliojančiais klausimas. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad VRK, perskaičiuodama negaliojančiais pripažintus biuletenius, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Minėta teisės norma yra įtvirtinta sprendimo dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimo tuo atveju, kai kyla komisijos narių ginčas dėl rinkimų biuletenio žymų įvertinimo, priėmimo tvarka, pagal kurią atitinkami sprendimai priimami rinkimų komisijai balsuojant.

Iš pareiškėjų skundų argumentų, taip pat pastarųjų bei atsakovo atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu spręstina, kad nagrinėjamu atveju VRK perskaičiuojant rinkėjų balsus bei sprendžiant biuletenių pripažinimo negaliojančiais klausimą buvo laikomasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytos bendrosios tvarkos. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad daugiausiai diskusijų balsų perskaičiavimo metu sukėlė tų biuletenių, kuriuose rinkėjas buvo padaręs žymą ne rinkimų biuletenyje nurodytame apskritime pagal žymėjimo pavyzdį, bet išreiškęs savo valią kitu būdu (padaręs žymą už apskritimo ribų). Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas teisę pripažinti biuletenius negaliojančiais numato išimtinai balsus skaičiuojančiai rinkimų komisijai, todėl teismas neturi pagrindo, įsikišdamas į rinkimų organizavimo inter alia rinkimų rezultatų skaičiavimo procedūras, išspręsti klausimą, ar tam tikras biuletenis (jų grupė) turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Teismo pareiga šiuo atveju yra tik patikrinti, ar buvo laikytasi rinkimų įstatymuose nustatytų procedūrų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilus ginčams dėl biuletenio pripažinimo negaliojančiu buvo taikoma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatyta komisijos narių balsavimo procedūra (pirmą kartą komisijos nariams balsuojant jų balsai pasidalino po lygiai, todėl lėmė VRK pirmininko balsas, dauguma sekančių kartų biuletenių pripažinimo klausimas buvo išspręstas komisijos nariams balsuojant ir priimant sprendimą bendru sutarimu). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes spręstina, kad sprendžiant biuletenių pripažinimo negaliojančiais klausimą nebuvo pažeistos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo normos.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreipia dėmesį į tam tikras faktines aplinkybes, susijusias su negaliojančių biuletenių vertinimu bei su negaliojančiais pripažintų biuletenių įtaka galutiniams rinkimų rezultatams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmą kartą suskaičiavus rinkėjų balsus 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse Pakaunės krašto koalicijai, kurią atstovauja pareiškėjai, iki 6 procentų ribos pritrūko 5 rinkėjų balsų. Po VRK atlikto balsų perskaičiavimo atitinkamai – 11 balsų. Taigi, trūkstamų balsų skaičius padidėjo 6 balsais (nuo 5 iki 11). Šį padidėjimą, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės lėmė aukščiau aptarto biuletenių pripažinimo negaliojančiais klausimo išsprendimas – VRK perskaičiavus rinkėjų balsus buvo nuspręsta negaliojančiais pripažinti dalį tų biuletenių, kurie apylinkių rinkimų komisijų buvo laikyti galiojančiais, tame tarpe ir 6 biuletenius, kurie buvo priskirti Pakaunės krašto koalicijai. Tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu biuletenių pripažinimo klausimas buvo išspręstas kitaip, negu jį išsprendė VRK, t. y. pareiškėjų pageidaujamu būdu, tai nepakeistų galutinių rinkimų rezultatų.

Pareiškėjai savo skunduose taip pat kelia klausimus dėl neva rinkimų rezultatus nulėmusių balsų skaičiavimo pažeidimų, susijusių su rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus nustatymu (tokių kaip, pavyzdžiui – biuleteniai buvo sudėti prie negaliojančių biuletenių; neantspauduoti biuleteniai buvo priskirti prie negaliojančių biuletenių). Dėl šių pareiškėjų argumentų pirmiausiai pastebėtina, kad jie yra susiję ne su VRK atliktu balsų skaičiavimu, bet su tariamais rinkimų įstatymų pažeidimais, balsus skaičiuojant apylinkių ir apygardų rinkimų komisijose. Minėta, kad tokie argumentai yra nesusiję su šio ginčo objektu. Be to, šie pareiškėjų teiginiai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio (pareiškėjai iškelia abejones ir įtarimus, biuletenių skaičių įvardija apytiksliai), jiems patvirtinti nėra pateikiama jokių aiškesnių faktinių aplinkybių. Iš byloje esančių balsų skaičiavimo ir rinkimų rezultatų nustatymo protokolų matyti (b. l. 65-157), kad po VRK atlikto balsų perskaičiavimo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius sumažėjo 16 vienetų (nuo 27 927 iki 27 911) dėl to, kad iš to skaičiaus buvo išimti nenustatyto pavyzdžio biuleteniai, ir toks sumažėjimas neturėjo esminės įtakos nustatant kvotos dydį. Todėl nėra jokio pagrindo, remiantis pareiškėjų pateiktais teoriniais paskaičiavimais, konstatuoti kitokias faktines aplinkybes, nei jos buvo nustatytos balsų skaičiavimo ir rinkimų rezultatų nustatymo protokoluose (b. l. 65-157).

Teisėjų kolegija be kita ko pastebi, kad VRK 2011 m. kovo 23-24 d. perskaičiuojant rinkėjų balsus pareiškėjai betarpiškai dalyvavo balsų skaičiavime. Pažymėtina, kad toks jų statusas prilygintinas rinkimų stebėtojų statusui, todėl jie turėjo galimybę pasinaudoti visomis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytomis teisėmis, suteikiamomis rinkimų stebėtojams – reikšti pastabas ir pretenzijas dėl rinkimų įstatymų pažeidimo, raštu pareikšti protestą, susipažinti ir daryti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme 79 straipsnis). Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šia teise pareiškėjai nepasinaudojo – abejonės dėl VRK atlikto balsų skaičiavimo teisėtumo pareiškėjams kilo ne balsų perskaičiavimo metu, o tik tuomet, kai buvo patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies patvirtina tai, kad į teismą pareiškėjai kreipėsi ne dėl konkrečių VRK atlikto balsų perskaičiavimo metu pastebėtų pažeidimų, o iš esmės nesutikdami su jiems nepalankiais galutiniais rinkimų rezultatais bei siekdami pakartotinio jų peržiūrėjimo, kuris, kaip jau minėta, nėra galimas.

Apibendrindama aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija vykdydama LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimą nepažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo normų, perskaičiavus galiojančius ir negaliojančius rinkėjų balsus 45 Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 apylinkėse priimtas Kauno rajono rinkimų apygardos Nr. 16 rinkimų rezultatų nustatymo protokolas ir 2011 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. Sp-253 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, susijusius su negaliojančių rinkėjų balsų perskaičiavimu, rinkėjų, dalyvavusių rinkimuose, skaičiaus nustatymu ir kt. Pažymėtina, kad pareiškėjų reikalavimai įpareigoti VRK iki kitų rinkimų išleisti metodines rekomendacijas bei atlikti kitus prašomus veiksmus nėra tiesiogiai susiję su jų tariamai pažeistų teisių gynimu, yra nukreipti į ateitį, todėl taip pat negali būti tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu,

nusprend ž i a:

Pareiškėjų V. Z. ir A. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius