Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,

atsakovės Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir Komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. I. J. dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) (toliau – MB (duomenys neskelbtini)) teismui paduotu skundu (b. l. 12-14) prašo panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti (toliau – Komisija) 2013-03-06 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą R. I. J. kukurūzų pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą 3675,24 Lt žalą. Skunde nurodo, kad žala apskaičiuota neįvertinus visų svarbių faktinių aplinkybių. Komisijai apžiūrint kukurūzų pasėlius dalyvavęs MB (duomenys neskelbtini) atstovas V. B. pareiškė, jog pasėliams labiau pakenkė škvalas nei šernai, tačiau Komisija į šias pastabas neatsižvelgė, tik abstrakčiai nurodydama 15 procentų derliaus pakenkimą, škvalo padarinių nekonkretizavo, nors siautusios audros padariniai turėjo būti vertinami tokia pat metodika kaip ir medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, t. y. nustatant pakenkimo plotą ir pakenkimo laipsnį procentais. Be to, MB (duomenys neskelbtini) neatsakingas už visą Komisijos nurodytą žalą, kadangi už dalį žalos yra atsakingas pats pasėlių savininkas, nesilaikęs Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos nurodytų rekomendacijų ir nenuėmęs laiku kukurūzų derliaus. Pažymėjo, jog MB (duomenys neskelbtini) medžiotojai nuolat organizavo šernų medžiokles tykojant, tačiau nepastebėjo šių gyvūnų pagausėjimo kukurūzų pasėlių lauke, be to, pasėlių savininkas nė karto nesikreipė į medžiotojus dėl jo pasėliams daromos medžiojamųjų gyvūnų žalos, pats nesiėmė jokių priemonių pasėliams išsaugoti. Ir tik po Komisijos akto surašymo 2012-10-15 pasėlių savininkas pristatė baidyklių, prikabino triukšmą keliančių daiktų, o kukurūzų derlių nuėmė tik lapkričio mėn. Visos šios aplinkybės rodo, jog Komisija neteisingai nustatė medžiojamųjų gyvūnų padarytos atlygintinos žalos dydį.

Pareiškėjo atstovai V. B. ir R. S. palaiko skundo reikalavimus. R. S. papildomai pabrėžė, jog Komisijos 2012-10-15 surašytame apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik abstrakti informacija, jos nepakanka teisinio pobūdžio dokumentui, kuris yra pagrindas priimti įpareigojantį sprendimą atlyginti žalą, t. y MB (duomenys neskelbtini) atstovui V. B., dalyvavusiam pasėlių apžiūroje, nebuvo sudaryta galimybė pateikti pastabų, jame taip pat nenurodyta, kokiu būdu buvo išmatuotas pasėlių plotas, kaip buvo apskaičiuotas pakenktų pasėlių plotas ir kokiu būdu apskaičiuotas derliaus sunaikinimas, neaišku, kaip nustatyta, kad pasėlius sunaikino būtent šernai. Komisija, nustačiusi, kad kukurūzų pasėliai 15 procentų buvo pakenkti audros, turėjo mažinti ne derlingumą šiame plote, o pakenkimo plotą procentais, o tai sudarytų ne 69, o 54 procentus pakenkimo, atitinkamai sunaikintas plotas sumažėtų iki 1,89 ha. Be to, Komisija turėjo sumažinti paskaičiuotos žalos dydį atsižvelgiant į tai, kad kukurūzų pasėliai nebuvo nuimti iki rekomenduojamos datos – rugsėjo 1 d., o ir pats R. I. J. turėjo pasirūpinti savo pasėlių apsauga.

Atsakovė – Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) – nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, kadangi ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, žala apskaičiuota teisingai. Atsiliepime (b. l. 18-19) nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad Komisija turėjo mažinti ne derlingumą sunaikintame plote, o patį pakenktą plotą, nepagrįsti, kadangi Metodikos, pagal kurią apskaičiuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, 6 p. nustatyta, kad turi būti mažinamas vidutinis pasėlių derlingumas, o ne pasėlių plotas. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad kukurūzų pasėliai iš dalies buvo sunaikinti ir audros, atsižvelgdama į Metodikos reikalavimus, pasėlių derlingumą sumažino 15 procentų. Taip pat nurodė, jog Metodikoje nustatyta kukurūzų derliaus nuėmimo data yra orientacinė, todėl Komisija neturėjo pagrindo mažinti apskaičiuotą žalą. Teismo posėdyje Administracijos atstovė V. J. pabrėžė, jog apžiūros aktas surašomas patvirtintoje formoje, jame nurodoma visa reikalinga informacija žalai apskaičiuoti, t. y. pasėlių plotas, pakenktų pasėlių plotas, nurodoma, kas padarė žalą, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovų teiginiai, kad akte nurodyta informacija yra abstrakti. Be to, pareiškėjo atstovas, dalyvavęs pasėlių apžiūroje, buvo supažindintas su apžiūros aktu, turėjo teisę pateikti savo pastabas ar nesutikimus dėl akte nurodytos informacijos, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir jokių pastabų nepareiškė. Kritiškai vertintini pareiškėjo atstovo teiginiai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog kukurūzų pasėliams žalą padarė šernai, kadangi nesutikdamas su tokia pozicija pats pareiškėjas turėtų pateikti tai paneigiančius įrodymus, be to, teismo posėdyje patys pareiškėjo atstovai pripažino, jog trečiojo suinteresuoto asmens kukurūzų pasėlius sunaikino šernai. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, Administracijos atstovė prašo skundo netenkinti.

Atsakovės – Komisijos – atstovas prašo netenkinti pareiškėjo skundo. Atsiliepime (b. l. 20-21) nurodė iš esmės tapačius nesutikimo su skundu motyvus kaip ir Administracija. Teismo posėdyje Komisijos atstovas paaiškino, jog Komisija, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, nuvyko į vietą apžiūrėti kukurūzų pasėlius ir įvertinti padarytą žalą. Nurodo, jog buvo apžiūrimas kukurūzų laukas, kuris matuotas žingsniais, įvertintas pasėlių pakenkimas. Buvo aiškiai matyti, jog kukurūzų pasėliai nuversti, sutrypti, gurguolės išėstos, kas rodo, kad žalą padarė medžiojami gyvūnai. Taip pat įvertinta, kad buvo praūžęs škvalas, todėl bendras derlingumo pakenkimas sumažintas. Apžiūros akte surašius visus duomenis, niekas jokių pretenzijų ar pastabų nepareiškė, nors galėjo tai padaryti. Atstovas taip pat pabrėžė, jog Metodikoje kukurūzų derliau nuėmimo nurodyta data yra orientacinė, paprastai kukurūzai nuimami iš karto po pirmųjų šalnų, todėl tai, kad derlius buvo nuimtas vėliau nei nustatyta Metodikoje, nebuvo vertinama. Atstovo manymu, Komisija žalos skaičiavimus atliko teisingai, todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. I. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime (b. l. 25-26) nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, kadangi Komisija, atlikdama žalos skaičiavimą, vadovavosi metodika, joje nustatyta žalos skaičiavimo tvarka pažeista nebuvo. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė J. K.-J. teismo posėdyje palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Atstovė taip pat pabrėžė, jog kukurūzų pasėliai auginami pagal agrotechninius reikalavimus, jie buvo gerai prižiūrėti, nepiktžolėti, nepažeisti kenkėjų ir ligų, jie pasodinti toliau nuo miško, todėl pareiškėjas pagrįstai įpareigotas atlyginti visą Komisijos nustatytą žalą. Be to, nei Medžioklės įstatymas, nei Metodika nenustato žemės sklypų savininkams prievolės naudoti kitokio pobūdžio priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų galimo pakenkimo pasėliams, juo labiau, kad jokia draudimo bendrovė neprisiima rizikos dėl medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytos žalos ir dėl tokio veiksnio pasėlių nedraudžia. Pažymėjo, jog kukurūzų derlius buvo nuimtas tik spalio mėn. pabaigoje, kadangi tuo metu augalas subręsta iki vaškinės brandos, o iki rugsėjo 1 d. kukurūzai nespėja subręsti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2013-01-06 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo (Protokolo 3 priedas), kuriuo konstatuota šernų padaryta 3 675,24 Lt derliaus netekimo žala kukurūzų pasėliams trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. 8,5 ha žemės sklype, esančiame Vadokių sen., Stetiškių vs.(b. l. 10).

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. I. J. 2012-10-10 prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniūniją dėl žalos, padarytos jo kukurūzų pasėliams lauke, esančiame Panevėžio rajone, Vadoklių sen., Stetiškių vs., įvertinimo (b. l. 50). Panevėžio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo klausimus sprendžia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-173 „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“ sudaryta penkių asmenų nuolatinė komisija (b. l. 47), kuri pakeitė ankstesniais Panevėžio rajono savivaldybės mero potvarkiais sudarytą Komisiją (b. l. 33-34). Aukščiau minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) (b. l. 48-49), kuris pakeitė Panevėžio rajono savivaldybės mero 2008 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. M-12 patvirtintą Reglamentą (b. l. 30-32). Komisija kartu su prašymą dėl žalos įvertinimo pateikusiu R. I. J. bei MB (duomenys neskelbtini) atstovu V. B. 2012 m. spalio 15 d. nuvyko į vietą, apžiūrėjo pažeistą kukurūzų pasėlių lauką bei surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros 2012-10-15 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Aktas), kuriame konstatavo, kad 8,5 ha plote pasėlių- kukurūzų (silos.)- pažeidimas nustatytas 3,5 ha plote, šiame plote kukurūzų pasėlių derlius sunaikintas 69 proc., kas sudaro 2,415 ha (b. l. 11). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimas pateiktas Komisijos 2013-03-06 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priede, kuriame nurodyti visi žalos apskaičiavimui būtini duomenys: pasėlių bendras plotas – 8,5 ha, pakenktas plotas – 3,5 ha, pakenkimo procentas – 69 proc., sunaikintas plotas – 2,415 ha, kultūra – kukurūzai, pasėlio būklė – vidutiniška, derlingumas – 253,64, 15 proc., nuostolis – 61,254 t, supirkimo kaina – 60,0 Lt/t, nuostolis – 3675,24 Lt, išmokama suma – 3675,24 Lt (b. l. 10). Komisija 2013-03-06 vykusiame posėdyje bendru susitarimu priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti R. I. J. kukurūzų pasėliuose medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą, išdėstytą 2013-03-06 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)3 priede - 3675,24 Lt. (b. l. 6-10).

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja 2002-06-20 Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-996 (toliau – Įstatymas) ketvirtasis skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Ginčijamo sprendimo dienai galiojo Metodikos originali redakcija (galiojusi iki 2013-10-01). Sprendžiant pareiškėjo skundžiamo akto teisėtumą bei pagrįstumą, analizuotini šiuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai pasėlių savininkui, komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų taikymo aspektai.

Nors pareiškėjas nurodo, kad nėra jokių požymių dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, tačiau teismo posėdyje Komisijos atstovas patvirtino, jog apžiūrint lauką matėsi šernų pėdos, išmatos, kukurūzų gurguolės buvo sugraužtos, kai kurios iš jų išneštos už pasėlių ribų, kukurūzų stiebai sutrypti, suversti, kas būdinga šernų daromai žalai. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir pareiškėjo atstovo V.B., dalyvavusio 2012-10-15 apžiūroje, paaiškinimai, kuris teismo posėdyje patvirtino, kad apžiūrimame lauke matėsi šernų pėdsakai. Tai leidžia konstatuoti įrodyta aplinkybę, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. I. J. sklype esantys kukurūzų pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų (šernų).

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos paskaičiuota žala (jos dydžiu).

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje, t. y. tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo derliaus netekimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių.

Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, jame privalo įvardinti Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 6, 8, 9 ir 10 punkte nurodytas aplinkybes. Minėta, kad ginčijamame sprendime (žalos apskaičiavime) yra nurodyta: pasėlių bendras plotas – 8,5 ha, pakenktas plotas – 3,5 ha, pakenkimo procentas – 69 proc., nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška – 3675,24 Lt, kultūra – kukurūzai, pasėlio būklė – vidutiniška, derlingumas – 253,64. Taip pat Akte yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą R. I. J. kukurūzų pasėliams, tai medžiojamieji žvėrys – šernai, konstatuota, kad pasėlių būklė vidutiniška, derlingumas mažinamas 15 procentų dėl škvalo padarytų nuostolių. 2013-03-13 lydraštyje, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Komisijos protokolas su 3 priedu, nurodyta Komisijos sprendimo apskundimo tvarka (b.l.5). Todėl, įvertinus išvardintas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, pripažįstami nepagrįstais.

Tačiau Metodikos 6 punkte buvo nustatyta, kad derlių vėluojant nuimti laiku (kukurūzams – po rugsėjo 1 d. (originali Metodikos redakcija)), vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. I. J. iki Metodikoje nurodytos datos kukurūzų derliaus nenuėmė (Komisija lauką apžiūrėjo 2012 m. spalio 15 d., kukurūzų derlius dar nebuvo nuimtas). Pažymėtina, jog Metodikoje nurodytos įvairių kultūrų datos yra orientacinės. Tai reiškia, kad kultūros gali būti nuimamos ir po nurodytos datos be derliaus praradimo ar kokybės prastėjimo, juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-388/3D-392 patvirtintos Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 11 punktą, orientacinė kukurūzų derliaus nuėmimo data yra iki lapkričio 1 d., tačiau, kolegijos vertinimu, tokiu atveju derliaus vėlavimą pateisinančios aplinkybės su tai pagrindžiančiais įrodymais turi būti nurodytos sprendime dėl nuostolių paskaičiavimo. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija paminėtų reikšmingų aplinkybių nenurodė, neaptarė ir nepaneigė galimo pasėlių sunykimo dėl vėlavimo nuimti derlių. Akivaizdu, jog pripažinti tokias aplinkybes absoliučiai šalinančiomis žalos atlyginimą nebūtų pagrindo, juo labiau, kad šiuo metu galiojanti Metodikos redakcija nurodo kukurūzų derliaus nuėmimo laiką – po lapkričio 1 d., tačiau tai, be abejo, yra reikšminga bei aktualu objektyviam, tiksliam pasėlių vidutinio derlingumo ir žalos dydžio nustatymui. Taigi šiuo aspektu Komisijai nepašalinus pareiškėjo keliamų abejonių, nepagrindus derliaus vėlavimą pateisinančių faktorių, esant aptartai situacijai, pats trečiasis suinteresuotas asmuo dėl nepakankamo savo rūpestingumo turėtų prisiimti dalį rizikos dėl pasėlių praradimo.

Iš to daroma išvada, kad Komisija nepagrįstai Metodikos 6 punkte numatytu pagrindu nemažino atlygintino žalos dydžio, nes derlius nebuvo nuimtas iki rekomenduojamos datos – rugsėjo 1 dienos (žalos atsiradimo metu bei sprendimo dėl žalos apskaičiavimo priėmimo metu galiojusi Metodikos redakcija). Ši aplinkybė vertintina kaip esminė sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog žalos atlyginimas dėl šios priežasties mažintinas 20 procentų – iki 2940,19 Lt.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atstovų teiginiai, kad jie neturėjo teisės pareikšti savo pastabų dėl apskaičiuotos žalos. Reglamente įtvirtinta, kad į Komisijos narių atliekamą apžiūrą gali būti kviečiami ir būrelio, kurio nuomojamame plote padaryta žala, atstovas, o taip pat ir pareiškėjas. Bylos medžiaga patvirtina, kad medžiotojų būrelio atstovas važiavo į trečiojo suinteresuoto asmens kukurūzų pasėlių apžiūrą, su Akto turiniu supažindintas ir pats pasirašė šiame akte, be to, iš paties Akto matyti, kad dėl žalos atsiradimo priežasties, pakenktų pasėlių plotų dydžių ir pakenkimo intensyvumo, derlingumo sumažinimo procento jokių pretenzijų nepareiškė (b. l. 11). Tai, kad būrelio atstovas nedalyvavo Komisijos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas dėl žalos apskaičiavimo patvirtinimo, nesudaro pagrindo laikyti tokį sprendimą neteisėtu, kadangi pagal Reglamentą, būrelio atstovas į posėdį gali būti kviečiamas tik esant reikalui (Reglamento 15 p.), tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti, jog apžiūrint pakenktų pasėlių plotus MB (duomenys neskelbtini) atstovas dalyvavo, su apžiūros aktu susipažino ir jame pasirašė, jokių pastabų dėl apžiūros akto turinio nepareiškė, todėl laikytina, jog Komisija neturėjo prievolės į posėdį kviesti pareiškėjo atstovą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad ginčijamo Komisijos sprendimo naikinti nėra pagrindo. Dėl šiame sprendime Metodikos 6 punkto neįvertinimo, ginčijamas sprendimas pakeistinas, sumažinant juo nustatytą žalos dydį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo Medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti 2013 m. kovo 6 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą, 3 priedu nustatytą žalos atlyginimą sumažinti iki 2940,19 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt Lt 19 ct).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.