- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-291-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03867-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas
- Atsakovas
- R. Ž., A. Ž.
- Ieškovas
- V. V., N. V.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.145.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9141-568/2011 pagal ieškovų V. V., N. V. ieškinį atsakovams R. Ž., A. Ž. dėl pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. V. ir N. V. prašė priteisti iš atsakovų R. Ž. ir A. Ž. solidariai 17 159,53 Lt skolos ir 3 840 Lt delspinigių bei visas turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, jog 2009-06-04 su atsakovais buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovams buvo parduotas žemės sklypas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovai sumokėjo 30 000 Lt ir pagal sutartį įsipareigojo iki 2009-12-31 sumokėti likusius 30 000 Lt. Pirkėjai turėjo galimybę apžiūrėti perkamą turtą, dėl turto būklės ir jo kokybės jokių pretenzijų nepareiškė. Nesulaukę atsiskaitymo, ieškovai kreipėsi į atsakovus, buvo nuvykę pas juos, su atsakovu buvo kalbėta ir telefonu, tačiau vis tiek nebuvo atsiskaityta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš R. Ž. ir A. Ž. ieškovams N. V. ir V. V. 17 159,53 Lt skolos, 3 840 Lt delspinigių, 3 335,15 Lt atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai sudarė su ieškovais žemės sklypo su pastatais pirkimo - pardavimo sutartį, kuria sandorio kaina buvo numatyta 60 000 Lt. Atsakovai ieškovams sumokėjo 30 000 Lt ir pagal pirkimo - pardavimo sutartį liko skolingi 30 000 Lt, kuriuos įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, kad ieškovai pilnai įvykdė savo įsipareigojimą ir parduotą žemės sklypą su statiniais perdavė atsakovams, tačiau pastarieji tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovams, kadangi sumokėjo tik dalį sutartimi numatytos sumos - 30 000 Lt, o likusios sumos iki nustatyto termino nesumokėjo. Kadangi sutartimi buvo numatyta, kad pirkėjams (atsakovams) neįvykdžius prievolės iki 2009-12-31 sumokėti likusią turto kainą jie moka 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos turto kainos dalies, todėl teismas juos priteisė. Taip pat teismas nurodė, kad pirkėjai turėjo galimybę perkamą žemę su statiniais apžiūrėti, tačiau jie jokių pretenzijų perduodant turtą nepareiškė.
Šalies argumentai
Atsakovai R. Ž. ir A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas priimtas neišnagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, neatskleidus bylos esmės. Teismas sprendime netinkamai nurodė atsakovų atsikirtimų santrauką, visiškai nevertino aplinkybės, jog prievolė mokėti ieškovams pagal pirkimo - pardavimo sutartį buvo sustabdyta dar 2010 m. sausio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-2125-429/2010 dėl žalos atlyginimo, kurios galioja ir galiojo teismui priimant skundžiamą sprendimą. Ieškovai pareikšdami ieškinį elgėsi nesąžiningai ir šios aplinkybės nenurodė teismui. Mano, kad ieškovai neturėjo jokios teisės kreiptis į teismą dėl prievolės pagal pirkimo -pardavimo sutartį vykdymo, kai ši prievolė teismo nutartimi buvo sustabdyta. Todėl teismo argumentai, jog ieškovai pilnai įvykdė prievolę pagal sutartį, o atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, yra nepagrįsti, kadangi susitarimas dėl likusios kainos dalies nebuvo vykdomas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad preliminaria pirkimo -pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad žemės sklypas bus perkamas/parduodamas su jame esančiu kiosku ir ūkiniais pastatais. Po pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo nuvykus apžiūrėti įsigyto turto buvo pastebėta, kad nėra kiosko bei tvoros, kurie nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenyse, tačiau buvo ūkinių pastatų priklausiniai, dėl ko atsakovams buvo padaryta žala. Ieškovai pirkimo - pardavimo sutartyje turėjo nurodyti ir šiuos laikinus statinius – kioską ir tvorą, kurie turėjo pereiti atsakovų nuosavybėn. Todėl iš neteisėtų ieškovų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Teismas negali ginti interesus asmenų, kurie pažeidė įstatymo reikalavimus ir elgėsi nesąžiningai. Kai asmuo pažeidžia įstatymo numatytą imperatyvą, laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise ir tokia teisė negintina.
Atsiliepimas
Ieškovai V. V. ir N. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįsti, kadangi apie jas ieškovams paduodant ieškinį nebuvo žinoma. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytas atsakovams tenkančios prievolės vykdymas, bet tai neatima teisės reikšti ieškinį, nes pats sutarties vykdymas dar nėra prasidėjęs.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovai pilnai įvykdė savo įsipareigojimus, kadangi sklypą su statiniais perdavė atsakovams, o pastarieji neįvykdė savo įsipareigojimo iki nustatyto termino sumokėti likusią sandorio kainos dalį, t.y. konstatavo atsakovų sutartimi prisiimtų įsipareigojimą nevykdymą, todėl ieškinį tenkino. Atsakovai šias pirmosios instancijos teismo išvadas ginčija tuo pagrindu, kad teismo nutartimi kitoje byloje yra sustabdytas atsakovų prievolės pagal ginčo pirkimo - pardavimo sutartį vykdymas, todėl ieškovai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl šios sutartinės prievolės vykdymo ir skolos pagal sutartį priteisimo. Iš tikrųjų byloje yra pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis, priimta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2125-429/2010 pagal ieškovų R. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovams V. V. ir N. V. dėl žalos atlyginimo (t.1, b.l. 115), kuria buvo nutarta sustabdyti ieškovams R. Ž. ir A. Ž. pirkimo - pardavimo sutarties 2.2.2 punktą tenkančios prievolės – likusią turto kainos dalį - 30 000 Lt pirkėjai (t.y. ieškovai) lieka skolingi pardavėjams (t.y. atsakovams) ir įsipareigoja sumokėti iki 2009-12-31 - vykdymą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2125-429/2010. Ieškinys nagrinėjamoje byloje paduotas po nurodytos nutarties priėmimo, t.y. 2010-03-04, priimtas teisėjo rezoliucija 2010-05-24 (t.1, b.l. 2-3). Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikštas reikalavimas galėjo būti pareikštas kaip priešieškinis civilinėje byloje Nr. 2-2125-429/2010, kadangi buvo visos priešieškiniui pareikšti būtinos sąlygos, numatytos CPK 143 straipsnio 2 dalyje, taip pat buvo galima šias atskirai nagrinėtas bylas sujungti CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu, kas būtų užtikrinę racionalesnį abiejų bylų nagrinėjimą. Tačiau bylos buvo nagrinėjamos atskirai, todėl sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant tik į šios bylos dalyką. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl sutartinių prievolių vykdymo, todėl apeliacinio skundo argumentai apie ieškovų veiksmais atsakovams padarytą žalą nėra šios bylos dalykas, ir todėl šie argumentai neanalizuotini.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nėra įvykdę sutartinės prievolės sumokėti likusią parduoto turto kainos dalį, todėl pagrįstai tenkino ieškinį. Atsakovai iš esmės neginčija, kad nėra įvykdę šios prievolės, t.y. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėję likusios kainos dalies, tačiau mano, kad šiuo atveju esmine bylos aplinkybe yra tai, kad teismo nutartimi kitoje byloje buvo sustabdytas šios prievolės vykdymas. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nurodyta nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė atėmė iš ieškovų teisę kreiptis į teismą dėl sutartinių prievolių nevykdymo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tai yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) ir viena pagrindinių žmogaus teisių, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Todėl negali būti ribojama asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, sutartinės prievolės vykdymo sustabdymas, kaip teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, reiškia tik prievolės vykdymo sustabdymą, bet ne teisės kreiptis į teismą dėl šios sutartinės prievolės pažeidimo konstatavimo ir iš to kylančių pasekmių ( šiuo atveju nesumokėtos kainos dalies priteisimo) atėmimą ar jos ribojimą.
Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovai, pirkimo - pardavimo sutartimi kartu su žemės sklypu ir jame esančiais statiniais neperdavę atsakovams kiosko ir tvoros, elgėsi neteisėtai, todėl jų teisės neturėtų būti ginamos. Nurodyti neteisėti ieškovų veiksmai buvo ne šios, o kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti jų buvimo šioje byloje ir nustatyti ieškovų piktnaudžiavimą teisėmis, dėl ko būtų galima atsisakyti ginti jų teises (CK 1.137 straipsnio 3-5 dalys). Kaip jau nurodyta, šios bylos dalykas buvo sutartinės prievolės, kuri nėra nuginčyta, nevykdymas, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad atsakovai neįvykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo nustatytu laiku sumokėti likusią pirkimo - pardavimo kainos dalį, buvo pagrįstai konstatuoti neteisėti atsakovų, o ne ieškovų veiksmai, o pastarųjų neteisėti veiksmai buvo kitos bylos dalykas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakleistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Be to, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nurodytoje civilinėje byloje pagal ieškovų R. Ž. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams V. V. ir N. V. dėl žalos atlyginimo 2011 m. balandžio 14 d. yra priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuris Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra patenkintas ieškinys ir ieškovams R. Ž. ir A. Ž. iš atsakovų V. V. ir N. V. solidariai priteista 17 133,50 Lt žalos atlyginimo ir turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tai reiškia, kad atsakovams pateikus vykdyti nurodyto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, o ieškovams pateikus vykdyti šioje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą yra galimas priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas, ką numato CPK 687 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmeti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.