- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- 1S-217-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01697-20154-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Advokatai
- Vytautas Sketeris
- Kategorijos
- 2.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. D. gynėjo Vytauto Sketerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria tenkintas Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi R. D., padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė R. D. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti.
Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir R. D. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu R. D. gynėjas V. Sketeris prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pakeisti R. D. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis – į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apeliaciniame skunde nurodo, jog prašymą keisti stebėjimo sąlygas R. D. išreiškė ne tik pati R. D., bet ir jos vyras T. D. bei mama A. D. R. D. teigė, kad dabar jaučiasi gerai ir norėtų tęsti gydymą ambulatorinėmis sąlygomis; gyventų su vyru T. D., kuris užtikrino, kad tikrai rūpintųsi žmona, ji visą laiką būtų priežiūroje, o namų aplinka bei artimųjų priežiūra turėtų teigiamą poveikį jos sveikatai. Motina dukrai yra atleidusi, jos susitaikė ir nenorėtų, kad gydymas būtų tęsiamas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. R. D. elgesys susitvarkė, ji suvokia, kad reikia gydytis, lanko užimtumą, mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. D. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Nustatyta, jog R. D. stacionare stebima nuo 2019 m. gegužės 21 d. ir gydytojų psichiatrų komisija 2019 m. spalio 17 d. Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad R. D. psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje dar nepakankamai stabili; dėl afektinių svyravimų, panikos atakų koreguotas gydymas; suvokimo sutrikimus neigia, kliedesių neišsako; emocijos monotoniškos, egocentriška, demonstratyvi, mąstymas stokoja nuoseklumo ir logikos, kritika būklei formali. Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, jog stacionarinio gydymo metu R. D. psichikos būklė nėra stabili, dėl ko reikia tęsti gydymą stacionare. Nors skunde nurodoma, kad ambulatorinėmis stebėjimo sąlygomis būtų užtikrinta R. D. priežiūra, tačiau šiuo atveju visetas bylos duomenų nepaneigia pirmosios instancijos teismo ir Komisijos padarytų išvadų. Juolab, jog pirmosios instancijos teisme, o taip pat nagrinėjant R. D. sutuoktinio T. D. apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme (LITEKO duomenys, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis bylos Nr. (duomenys neskelbtini) gydytoja R. B. akcentavo, jog R. D. būklė stebėjimo laikotarpiu nebuvo stabili, laikas nuo laiko jai užeina aktyvūs panikos ir nerimo priepuoliai, šiuo metu R. D. nėra pasiruošusi ambulatoriniam stebėjimui, rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu. Taigi aplinkybių visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti R. D. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog R. D. turi galimybę gydytis ambulatoriškai, nepaneigia paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog dėl per trumpo stebimo laikotarpio nėra pagrindo teigti, jog R. D. stacionarinis gydymas jau yra nereikalingas. Pripažįstama, jog šios nutarties priėmimo momentu ambulatorinis stebėjimas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai R. D. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ar ją keisti, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti R. D. gynėjo Vytauto Sketerio skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.