Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-354/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
1-16-354/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00104-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Kaltinamasis
N. L.
Advokatai
Petras Labanauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-16-354/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00104-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2., 1.2.18.10., 1.2.18.11., 2.1.3.1., 2.1.15.3.3.1., 2.3.6.4.4., 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,gynėjui advokatui Petrui Labanauskui,kaltinamajai N. L.,specialistei Dovilei Požėlaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nebaigto aukštojo išsilavinimo, gyvenanti Šiauliai, (duomenys neskelbtini), dirbanti AB „(duomenys neskelbtini)“ filiale „(duomenys neskelbtini)“ technike-operatore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji N. L., būdama uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 str. 10 d. 1 p. nuostatas būdama atsakinga už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 15 d. aplaidžiai tvarkė bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)i“ buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nuostatas:

- už 2007 metus neišsaugojo ir tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 29 d. vidaus važtaraščių, pagal kuriuos gavo prekių iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš viso už 192598 Lt sumą, t. y.: 2007-07-31 važtaraščio Nr. 2007/058-2, 190 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 057/1, 3290 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 057/2, 2850 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/10, 6923 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/11, 3 487 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/12, 3 997 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/13, 5 485 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/14, 750 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/15, 21 232 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/16, 3 038 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/17, 1 772 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/18, 5 913 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/19, 6 113 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/3, 5 504 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/4, 3 052 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/5, 14 148 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/6, 7 244 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/7, 6 989 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/8, 6 095 Lt; 2007-08-07 važtaraščio Nr. 57/9, 13 736 Lt; 2007-08-08 važtaraščio Nr. 57/20, 3 029 Lt; 2007-08-09 važtaraščio Nr. 51/1, 2 776 Lt; 2007-08-09 važtaraščio Nr. 51/2, 4 004 Lt; 2007-08-09 važtaraščio Nr. 51/3, 6 396 Lt; 2007-08-09 važtaraščio Nr. 51/4, 14 797 Lt; 2007-08-09 važtaraščio Nr. 51/5, 215 Lt; 2007-08-09 važtaraščio Nr. 51/6, 8 296 Lt; 2007-08-09 važtaraščio Nr. 52/1, 1 618 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 52/2, 3 913 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 52/3, 1 156 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 52/4, 2 484 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 58/1, 2 503 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 58/2, 817 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 58/3, 1 849 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 58/4, 3 710 Lt; 2007-08-10, 58/5, 4 237 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 58/6, 1031 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 63/1, 443 Lt; 2007-08-10 važtaraščio Nr. 63/2, 2 533 Lt; 2007-08-16 važtaraščio Nr. 2007/065, 190 Lt; 2007-08-16 važtaraščio Nr. 2007/065/1, 1 198 Lt; 2007-08-16 važtaraščio Nr. 2007/65, 1 405 Lt; 2007-08-29 važtaraščio Nr. 71, 824 Lt; 2007-08-29 važtaraščio Nr. 71/1, 858 Lt; 2007-08-29 važtaraščio Nr. 71/2, 508 Lt;

- neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 2007 metų apskaitos registrų, kuriuose pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. nuostatas ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos iš įmonių gautos, grąžintinos ir parduotos prekės pagal atidavimo atskaitingam asmeniui saugojimui sąskaitas, perdavimo–priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, koks gautų prekių likutis buvo 2007 m. gruodžio 31 d. ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 31 d. už prekes, gautas pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2007 m.;

- neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo–priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis buvo 2007 m. gruodžio 31 d. ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga įmonėms už gautas prekes, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2007 m.;

- už 2008 metus neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2008 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, negalima nustatyti prekių likučio 2008 m. sausio 1 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. (gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K) ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio 1 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. už prekes, gautas pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2008 m.;

- neišsaugojo ir tyrimo atlikimui nepateikė 2008 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo–priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis 2008 m. sausio 1 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga įmonėms už gautas prekes 2008 m. sausio 1 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d., todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2008 m.;

- 2009 metais, pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 p. nuostatas, kurios nustato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, bendrovės buhalterei nepateikė, neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė sąskaitų Nr. 50 ir 81, kurios nurodytos 2009 m. gruodžio 31 d. rusų kalba surašytame kvite ir kuris buvo pridėtas prie 2009 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 76, pagal kurį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorei N. L. iš kasos išmokėta 122 029,01 Lt atsiskaitymui su OOO ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl negalima nustatyti kokiu pagrindu, už kokias prekes ar paslaugas buvo atsiskaityta su OOO ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimo dydžio 2009 m.;

- neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2009 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, negalima nustatyti prekių likučio 2009 m. sausio 1 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. (gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K) ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. už prekes, gautas pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2009 m.;

- neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2009 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo–priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis 2009 m. gruodžio 31 d. ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga“ įmonėms už gautas prekes, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2009 m.;

- neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2009 m. apskaitos registrų, kuriuose buvo kaupiama ir grupuojama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2009 m.;

- už 2010 metus neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, negalima nustatyti prekių likučio 2010 m. sausio 1 d. ir 2010 m. liepos 15 d. (gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K) ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 20010 m. sausio 1 d. ir 2010 m. liepos 15 d. už prekes, gautas pagal 2007 m. liepos 10 d. sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d.;

- neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo–priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis 2010 m. sausio 1 d. ir 2010 m. liepos 15 d. ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga“ įmonėms už gautas prekes 2010 m. sausio 1 d. ir 2010 m. liepos 15 d., todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d.;

- neišsaugojo ir objektų tyrimo atlikimui nepateikė laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. apskaitos registrų, kuriuose buvo kaupiama ir grupuojama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d.

Kadangi objektų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 15 d., todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

N. L. kaltinama tuo, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 d. 1 p. nuostatas būdama atsakinga už bendrovės ūkinės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2007-07-10 su uždarąja akcine bendrove ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. R., sudariusi sutartį Nr. 2007/03 K ,,Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindais“, pagal kurios 2 straipsnio ,,Komisionierius“ įsipareigoja 2.1 punktą, komisionierius, t. y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo ,,Prekes pateikti pagal iš anksto suderintą asortimentą ir pristatymo terminus konsignacijai“, o pagal 3 straipsnio ,,Komitentas“ įsipareigoja“ 3.4 punktą komitentas, t. y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo ,,Už realizuotas prekes apmokėti ,,Komisionieriui“ pavedimu per banką arba grynais per 5 dienas“, įvairiu laiku iš bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ konsignaciniais pagrindais įgijo šios bendrovės įvairias prekes: baldus, čiužinius, šviestuvus, lentynas ir kt., jas laikė ir jomis prekiavo prekybos vietoje, esančioje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), o 2009 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą ir teismo paskirto bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui 2009-12-29 pareikalavus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžinti konsignacijos pagrindais pateiktas prekes bei bankroto administratoriaus atstovui 2010 m. balandžio 13 ir 26 dienomis atvykus į Šiaulius iš bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pasiimti (susigrąžinti) konsignacijos pagrindais pateiktas prekes, ji tų prekių savininkui bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, o 2010 metų gegužės–birželio mėnesiais pardavus dalį konsignaciniais pagrindais įgytų prekių, o konkrečiai prekes, išvardintas 2010 m. birželio 30 dienos Vidaus važtaraštyje Nr. ,,Iškeliamos iš konsignacijos Parduotos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekės“, t. y.: Čiužinį Ortopedico 180*200, 1 vnt., kaina 736 Lt; Čiužinį Estelar 160*200, 1 vnt., kaina 1029 Lt; Veidrodį J607A (wenge), 1 vnt. kaina 215 Lt; Čiužinį Samos akcijinis 160*200, 1 vnt., kaina 474 Lt; Kssel (19) bufetą, 1 vnt., kaina 1170 Lt; Kssel (07) komodą 2d3s, 1 vnt., kaina 1181 Lt; Lovą 604 160*200 (brown), 1 vnt., kaina 2645 Lt; Čiužinį Amadeo ČDPE 150*210, 1 vnt., kaina 764 Lt; Wakefleid sofą 3f (535-35) (gob A), 1 vnt., kaina 2225 Lt; Lentyną stiklinę Z2211, 1 vnt., kaina 175 Lt; Kabyklą lentynai Z2213, 1 vnt., kaina 175 Lt; Kabyklą lentynai Z2214, 1 vnt., kaina 104 Lt; Kabyklą lentynai Z2215-2, 1 vnt., kaina 175 Lt; Coctail sofą spyruokl. 15cm. 130/190 (kassala), 1 vnt., kaina 953 Lt; Stochbridge komodą (812-07), 1 vnt., kaina 1716 Lt; Stochbridge staliuką apvalų 11812-05, 1 vnt., 678 Lt; Alpine sofą 3RR (204-39) (oda), 1 vnt., kaina 2467 Lt; Bretagne komodą 3D 3S, 1 vnt., kaina 806 Lt; Firenze veidrodį (didelį), 1 vnt., kaina 325 Lt; Stochbridge lovą 160 (812-43+44+45), 1 vnt., kaina 7 792 Lt; Stochbridge naktinę spintelę 3S (812-05), 1 vnt., kaina 858 Lt; Stochbridge komodą (812-02), 1 vnt., kaina 2574 Lt; Stochbridge veidrodį apvalų (812-05), 1 vnt., kaina 645 Lt; Čiužinį Amadeo ČDPE 197*205 (Wonderful R85), 1 vnt., kaina 968 Lt; Čiužinį Sabino ČV1B 78x21, 2 vnt., vieneto kaina 217 Lt, iš viso 434 Lt; Čiužinį Gran Dupen 180*200, 1 vnt., kaina 979 Lt; Lovą 610 160*200 (brown) syst 7, 1 vnt., kaina 1188 Lt; Naktinę spintelę N1301 (wenge), 2 vnt., vieneto kaina 335 Lt, iš viso 670 Lt; Lentyną Z2216 (ivory), 1 vnt., kaina 439 Lt; Alpine fotelį 1R (2053S) (oda), 1 vnt., kaina 1526 Lt; Hogan kampą (IIIgob), 1 vnt., kaina 2277 Lt; Mod 562 fotelį (kat 0), 1 vnt. , kaina 767 Lt; Mod 562 minkštą kampą 1K3 (Kat 0), 1 vnt., kaina 2 605 Lt; Caldo (835) komodą 4D 2S aukštą (OR/CL), 1 vnt., kaina 1791 Lt; Čiužinį Sabino su rėmu ČV1B 92x224x21 (BR47), 1 vnt., kaina 272 Lt; Čiužinį Master 160*200, 1 vnt. , kaina 1599 Lt; Kėdes K0403 (D8), 2 vnt., vieneto kaina 266 Lt, iš viso 532 Lt; Kėdes K0302 (V1) kat A, 2 vnt., vieneto kaina 304 Lt, iš viso 608 Lt; Lovos dugną 79,5*199 (16), 2 vnt., vieneto kaina 65 Lt, iš viso 130 Lt; McMch Desiree staliuką pailgą (213-610), 1 vnt., kaina 737 Lt; McMch Irena komodą (9215-320), 1 vnt., kaina 1124 Lt; Mod 172-108/108B pietų stalą pailgą , 1 vnt., kaina 1798 Lt; Mod 172-A kėdes su porankiais, 2 vnt., vieneto kaina 794 Lt, iš viso 1588 Lt; Mod 172 S kėdes, 4 vnt., vieneto kaina 654 Lt, iš viso 2616 Lt; Kėdes K0403, 4 vnt., vieneto kaina 266 Lt, iš viso 1064 Lt; Čiužinius Sabino su rėmais ČV1B 98x205 (Wonderful R), 2 vnt., vieneto kaina 272 Lt, iš viso 544 Lt, apie parduotas šias prekes, iš viso už 52 925 Lt, kaip tai numatyta sutarties 4 str. 4.4 punkte, neinformavo komisionieriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus bei jam nesumokėjo (negrąžino) pinigų už tas parduotas prekes, o taip pat 2010 m. birželio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrus uždarąją akcinę bendrovę ,, (duomenys neskelbtini)“, administratoriaus įgaliotam asmeniui neperdavė tų už parduotas prekes gautų pinigų ir tokiu būdu pasisavino 2007 m. liepos 10 d. sutarties Nr. 2007/03 K pagrindu jai, kaip uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei, patikėtą svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus, gautus už konsignaciniais pagrindais parduotas bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ prekes, iš viso 52 925 Lt.

Įrodymai

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji N. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. su kitais asmenimis ji įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė buvo įregistruota 2007 m. vasaros pabaigoje, įmonės vadove buvo paskirta ji, įmonės veiklos pobūdis buvo prekyba baldais ir aksesuarais. Pagrindinis tiekėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jų dukterinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kažkiek baldų tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitų įmonių pavadinimų dabar nebeprisimena. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kitokių sutarčių sudaryta nebuvo, nes tokia sutartis juos tenkino, pagal ją ir dirbo. Pagal tą sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo baldus tik su sąskaitomis faktūromis, su kitokiais dokumentais prekių iš jų negaudavo.

Kaltinime nurodytos sutarties Nr. 2007/03K dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)i“ direktorė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi. Jos sudarytos sutarties numeris buvo be raidės „K“, ir tai buvo pirkimo-pardavimo sutartis. Ji konsignacijos sutarties nepasirašė, tą sutartį pamatė tik kopijuodama byloje esančius dokumentus. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad galėjo tą sutartį pasirašyti A. L., tačiau ji nežino, ar pastarasis pasirašė. A. L. yra jos buvęs vyras, jos įmonėje nedirbo. Nežino, kaip antspaudas atsirado ant sutarties. Antspaudas buvo seife, S. K. turėjo raktą nuo seifo. Ji kaip direktorė nedavė leidimo dėti antspaudą. Ji nežino, ar S. K. kartu su A. L. jai nežinant sudarė konsignacijos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau niekas negalėjo paimti antspaudo, nebent dar galėjo paimti atvažiavę akcininkai – A. R. ir B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo prekes su vidaus važtaraščiais, tai buvo kaip krovinio važtaraščiai, bet tai irgi nebuvo konsignacinės prekės. Pagal tokį važtaraštį prekės tą pačią dieną galėjo būti nuvežtos kitur arba grįžti atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl jai parodyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto iš konsignacijos (2 t. 28–29 b. l.) paaiškina, kad tai tik dokumento pavadinimas buvo toks atspausdintas, buhalterės tokia buvo kompiuterinė programa, buhalterė nieko negalėjo pakeisti, o jos paaiškinimas (2 t. 27 b. l.) buvo rašytas tada, kai ginčas jau buvo prasidėjęs. Parašas paaiškinime jos, bet tekstą rašė ne ji, ji nepripažino, kad buvo sudaryta konsignacinė sutartis. Neprisimena, kokiu pagrindu buvo gautos prekės, nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio likučiuose, kaip esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iškėlus bankroto bylą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio likučių sutikrinimas. Ji nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuoja, o inventorizacija, kai dokumentuose pasirašė S. K., buvo ne jų padaryta, ir netgi sąrašai buvo atspausdinti ne jų buhalterine programa. Kodėl liudytojai sakė, kad sandėlio inventorizaciją atliko A. L., kad jis perdavė dokumentus bankroto administratorei ir visur kitur dalyvavo, ji nežino, bet A. L. tikrai ateidavo į „(duomenys neskelbtini)“, nes jo įmonė tiekė prekes, jis bendradarbiavo su „(duomenys neskelbtini)“, jo prašydavo padėti perstatyti, išnešti baldus, pagaliau, patikrinti, kaip prekiaujama jo firmos baldais. Todėl A. L. galėjo dažnai būti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

Remiantis dokumentais, kaltinime išvardytus baldus jie gavo, dalis baldų buvo grąžinta, dalis buvo parduota. Baldai buvo grąžinami pagal grąžinimo dokumentus, juos išrašinėjo buhalterė, ji (N. L.) nežino, kokius. Prekių grąžinimo klausimus, kaip ir daugumą kitų klausimų, sprendė akcininkai iš „(duomenys neskelbtini)“. Jos, kaip direktorės, funkcijos buvo prižiūrėti pardavimus. Ko prašė akcininkai A. R. ir B., kurios pavardės neprisimena, tą ir prižiūrėjo. Įmonėje daugiausia viską kontroliavo akcininkai. Pardavus kaltinime išvardytus baldus, pinigai buvo gauti, bet „(duomenys neskelbtini)“ neatiduoti. Prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pagal PVM sąskaitas faktūras, tos prekės buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, už jas atsiskaitydavo įvairiai, tiksliai neprisimena. Kaip atsiskaitydavo už prekes, gautas pagal krovinio važtaraščius, nežino, nes ji nėra buhalterė. Ji buvo materialiai atsakinga, tačiau nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo kaltinamajame akte nurodytas prekes už daugiau nei 52 tūkstančius litų. Kodėl šitų prekių nebuvo rasta ir už jas nebuvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali paaiškinti, kad prasidėjus bankroto procedūrai visos prekės buvo, viskas buvo gerai, o tuos važtaraščius gal jie vėliau pateikė. Buvo nustatyta, kad prekės buvo parduotos, greičiausiai taip ir buvo. Neatsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo todėl, kad tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dideles skolas, reikėjo mokėti Sodrai, atlyginimus darbuotojams, už nuomą, ir ne ji reguliavo, kur ir kam mokėti, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas apie tuos prekių pardavimus viską žinojo. Ji su buhaltere prašė išrašyti sąskaitą faktūrą, tačiau nebuvo išrašyta. Pinigų už parduotas prekes nepervedė, bet akcininkas viską žinojo, kam buvo sumokėta.

2010-06-30 vidaus važtaraštis (4 t. 56–57 b. l.) reiškia, kad kaltinime išvardytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės už daugiau nei 52000 Lt buvo parduotos, bet jos parašo čia nėra.

Prasidėjus bankroto procedūrai ji nedalyvavo perdavime, nes dokumentus turėjo buhalterė, pastaroji turi teisę perduoti dokumentus. Ji su buhaltere visus dokumentus peržiūrėjo, buhalterė apskaitą vedė tvarkingai, ji viską ir perdavė. A. L. tik nuvežė dokumentus, jų neperdavė. Prekių už 119 tūkst. ji neperdavė. Supranta, kad ji, kaip įmonės direktorė, buvo atsakinga už dokumentų išsaugojimą, taip pat buvo materialiai atsakinga už gautas prekes, pinigines lėšas ir kitą turtą.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, nes pastariesiems buvo naudinga, kad tos prekės būtų pas juos. Be akcininkų leidimo ji negalėjo parduoti nė vienos prekės, jie puikiai žinojo apie įmonės skolas ir kas kur buvo sumokėta. Ji mano, kad jiems irgi buvo naudinga, kad būtų toks direktorius, kaip ji. Jeigu prekės buvo parduotos, buvo sumokėta už daug ką, suplanuota, už ką dar sumokėti, nes padėtis buvo sudėtinga, situacija blogėjo kiekvieną dieną. Moraliniai dalykai irgi svarbūs faktoriai, prieš pareiškiant jai kaltinimus reikėjo atsižvelgti į visus dalykus. Kam konkrečiai buvo sumokėti tie pinigai, dabar negali pasakyti, neprisimena.

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią prekes gaudavo su sąskaitomis faktūromis. Prekes su krovinio važtaraščiais gaudavo pagal tą pačią pirkimo pardavimo sutartį. Pagal pirkimo pardavimo sutartį gautos prekės tampa jų nuosavybe, o klausimas, kieno nuosavybe tampa prekės, gautos su krovinio važtaraščiais, yra klastingas, ji ne buhalterė, ją labai lengva suklaidinti. Nekaltina akcininkų, kad jie viską sprendė, tik sako, kad jos balsas įmonėje nebuvo pagrindinis. Įmonėse be direktorių yra kiti asmenys, kurie daro sprendimus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai apie parduotas konsignacines prekes bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (5 t. 61–74 b. l.) yra tie patys lapai iš buhalterinės programos. Ji nežino, kodėl ta programa prekes įvardijo kaip konsignacines, reikia klausti buhalterės. Neatsakys, kodėl buvo tokie pranešimai apie parduotas konsignacines prekes, taip pat neatsakys, kuo skiriasi konsignacinės prekės nuo prekių, gautų su sąskaitomis faktūromis, nei kodėl reikėjo pranešinėti apie parduotas konsignacines prekes, nes neprisimena. Vidaus važtaraščiai – tai tas pats, kas krovinio važtaraščiai, jie buvo rašomi, kol vežė prekes. Vis tiek buvo vadovaujamasi viena sutartimi. Prekes už daugiau nei 52000 Lt gavo pagal pirkimo pardavimo sutartį. Pardavus tas prekes buvo atlikti mokėjimai už skolas, ar tai nieko nereiškia? Ji tų pinigų niekur nepadėjo. Būdavo atvejų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visada išrašydavo prekėms PVM sąskaitas faktūras. Gali būti, kad tos sumos sąskaitos faktūros ir nebuvo išrašytos, jie dėl kažkokių prekių prašė išrašyti PVM sąskaitas faktūras, ir tik vėliau suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo išrašyti sąskaitų, nes bankrutavo, bet apie tai nebuvo pranešta.

Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos su pastaba, kad prekės parduotos iš konsignacijos, negali paaiškinti, gal jie taip rašė prieš bankrotą, ji supranta, kad jiems (UAB „(duomenys neskelbtini)“) taip rašyti buvo naudinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus darė už parduotas prekes ir rašė, kad atsiskaito už prekes, ne už konsignacines prekes. Buhalterė nepardavinėjo baldų, bet dokumentus tvarkė, tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere derino ir tvarkė buhalteriją, išrašinėjo dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininko nebuvo, už tuos dalykus buvo atsakinga vedėja S. K..

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį prekes galėjo vežti tik pagal PVM sąskaitas faktūras, bet galėjo vežti ir su vidaus važtaraščiais, sutarčiai tai neprieštarauja. Dokumentų išrašymą galima traktuoti kaip kam naudinga, ji ne buhalterė ir ne specialistė, bet mano, kad tai nebuvo kažkoks pažeidimas. Jai žinoma, kuo skiriasi prekės, gautos su vidaus važtaraščiais, nuo prekių, gautų su PVM sąskaitomis faktūromis: pagal vidaus važtaraštį prekės buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, o pagal PVM sąskaitas faktūras – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Klausimu dėl konsignacijos sutarties 3.6 punkto (5 t. 2–3 b. l.), kad PVM sąskaitos pagal konsignacijos sutartį išrašomos, kai prekės parduodamos, ji yra tyčia klaidinama. Kad prekės buvo vežamos ne tik pagal PVM sąskaitas faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pažeidinėjama. Vidaus važtaraščiai buvo rašomi pagal tą pačią pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat tai buvo krovinio važtaraščiai.

Dėl kaltinimo, kad apgaulingai tvarkė apskaitą ir neišsaugojo bei tyrimui nepateikė nuo 2007-07-13 iki 2007-08-29 važtaraščių, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 193644 Lt, paaiškina, kad reikia ieškoti tų važtaraščių, nes visi dokumentai buvo perduoti. Bankroto administratorė pasirašė perimdama visus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tiesiogiai bankroto administratoriaus atstovui ji asmeniškai neperdavė, bet dokumentai buvo sutikrinti, nieko netrūko. Atsakinga buvo buhalterė, ji viską ir perdavė. Kaltinimo dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo nepripažįsta. Jai pačiai įdomu, kaip taip nutiko, kad dingo dokumentai. Kai pateikė, visi dokumentai buvo, yra pasirašyti perdavimo aktai, kad dokumentai yra. Bet labai ilgą laiką tie dokumentai buvo ne pas ją. Ji, kaip direktorė, neišleido įsakymo, kas, be direktorės, yra atsakingas už dokumentų perdavimą ir išsaugojimą. Už tai dar yra atsakinga ir buhalterė. Mano, kad dėl apskaitos registrų dingimo kaltas bankroto administratorius arba tyrėjas V. M.. Visi kaltinime išvardyti važtaraščiai įmonėje buvo, kur jie dingo ir kodėl nebuvo pateikti specialistei, ji nežino. Kaip direktorė ji organizavo įmonės veiklą. Buhalteriją ne ji organizavo, buvo trys akcininkai, buhalteriją tvarkė buhalterė. Ji nėra buhalterė, į buhalterinius klausimus, kaip kas buvo tvarkoma, reikia klausti specialisto – buhalterės, kuri vedė buhalteriją, o ne žmogaus, kuris apie buhalteriją nieko nežino. Buhalteriniais dokumentais, taip pat, ar apskaita vedama tinkamai, ji domėjosi, buhalterė jai paaiškindavo, ko ji (N. L.) nežinojo. Kaltinime nurodyti apskaitos registrai, užbalansinės sąskaitos įmonėje buvo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekyba vyko, visi kaltinime nurodyti dokumentai buvo.

Perduodant dokumentus pagrindinį vaidmenį atliko buhalterė, paruošė perdavimo priėmimo aktus, o ji (N. L.) sutikrino dokumentus, bet perduodant juos bankroto administratoriaus atstovui nedalyvavo. Sutikrinant dokumentus, buhalterė jai nieko nesakė, kad trūksta kokių nors dokumentų. Dokumentai bankroto administratoriaus atstovui buvo perduodami per kelis kartus, dar buhalterė nuvežė, kurių trūko. Perdavus dokumentus bankroto administratoriui, buhalterė jai nesakė, kad ko nors trūko. Įmonėje registrus tvarkė buhalterė, turėjo buhalterinę programą. Ta programa buhalterė naudojosi iki pat įmonės bankroto. Ji mano, kad pas buhalterę ta programa ir dabar yra, tačiau nežino, kodėl buhalterė bankroto administratoriui neperdavė apskaitos registrų. Būdama bendrovės direktore ji suprato, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakinga už buhalterinių dokumentų išsaugojimą.

Su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus „(duomenys neskelbtini)“ pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 52925 Lt nesutinka. Kol jų įmonė dirbo, tas ieškinys nebuvo pareikštas, jis buvo pareikštas, kai įmonė jau buvo bankrutavusi. Mano, kad ji nepadarė žalos.

Liudytoja S. K. parodė, kad 2007 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį, tiksliai nepamena, įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-konsultante. 2008 m. spalį buvo pervesta į parduotuvės vedėjos pareigas. Dirbo toje bendrovėje iki 2009 m. liepos, gal birželio. Kaltinamoji N. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau vadovavo ir ji, ir jos vyras A. L.. Buvo sakoma, kad A. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo baldais, aksesuarais, minkštais baldais, korpusiniais baldais. Surašydavo užsakymus, siųsdavo juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje irgi buvo jų akcininkų. Daugiausia baldų parduoti gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet buvo ir kitų įmonių. Baldus gaudavo su sąskaitomis faktūromis, o sutarčių nei ji, nei pardavėjai nematė. Taip pat ekspozicijai gaudavo konsignacines prekes su konsignaciniais važtaraščiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei parduodavo konsignacines prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė išrašydavo sąskaitą faktūrą už parduotas prekes pagal jų pateiktą ataskaitą. Neprisimena dabar, už kokį laikotarpį tos ataskaitos būdavo siunčiamos, bet per mėnesį kartą tikrai siųsdavo, būdavo ir taip, kad sąskaitą faktūrą išrašydavo anksčiau, bet tik pardavus prekes, gautas pagal konsignacinį važtaraštį. Pinigai už parduotą prekę pirmiausia buvo įnešami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, atiduodami direktorei, o kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitą faktūrą, kaip pinigai buvo skirstomi toliau, ji nežinojo. Kitos firmos rašydavo konsignacinėms prekėms vidaus važtaraščius. Ar važtaraštyje būdavo užrašyta, kad tai konsignacinis važtaraštis, dabar nebepamena. Gali būti, kad būdavo užrašyta tiesiog vidaus važtaraštis. Ji tik žino, kad važtaraščiuose būdavo išrašytos konsignacinės prekės ir tame važtaraštyje taip ir būdavo parašyta, kad jos konsignacinės. Pats pavadinimas gal ir vidaus buvo, bet buvo važtaraštis, ne sąskaita faktūra. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo atliekami patikrinimai, kurių metu būdavo tikrinamos konsignacinės prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių keletą kartų tikrinti buvo atvažiavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, yra buvę, kad A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, yra tikrinęs, kartą buvo atvažiavę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybės lenkai. Jiems yra tekę pagal gautą iš Klaipėdos surašytą žiniaraštį tikrinti ir ranka įrašyti, ar turimos tos prekės. Parodytame 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštyje parašas tikrai jos, o skaičiai ne jos rašyti. Jei pasirašė, vadinasi, sutiko su tuo, kas parašyta. Remiantis jai parodytu A. R. raštu dėl konsignacinių prekių inventorizavimo buvo atliekama inventorizacija. Prisimena, kad 2009-06-30 buvo atvažiavusi bankroto administratorė, atsivežė žiniaraščius, pati tikrino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančias prekes. Administratorė pati žiniaraščius pildė, inventorizacijos metu kiekiai atitiko, nebuvo nustatyta jokių trūkumų. Inventorizacija buvo atliekama Šiauliuose, ne Klaipėdoje, nesvarbu, kad žiniaraštyje nurodytas adresas: Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Tik dokumentai buvo paruošti Klaipėdoje, administratorė juos atsivežė. Inventorizaciją atliko ne A. R. įsteigta akcininkų komisija, o bankroto administratorė. Kieno ji buvo bankroto administratorė, ji nežino. Ar ji turėjo atlikti inventorizaciją bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino, bet jei direktoriai leido, vadinasi, turėjo teisę atlikti. Ji (S. K.) dalyvavo inventorizacijose, nes tuo metu abiejose šiose įmonėse vedėja dirbo – visu etatu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir puse etato UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administratorė pasakė, kad prekiauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų prekių negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje nebeprekiavo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vis tiek prekiavo ir liepos mėnesį už tuos parduotus baldus ji, paėmusi pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, pervedė juos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal jai parodytą 2009-07-27 jos pačios tyrėjui pateiktą tarpfilialinį kasos pajamų orderį būtent tą dieną ji pervedė 11546 Lt už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacines prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. ir dar akcininkė paskambino ir paprašė, kad ji įneštų pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už parduotus baldus, gautus konsignaciniais pagrindais. Tą pačią dieną atvažiavo direktorė N. L. su A. L. ir liepė jai parašyti pareiškimą, kad ji išeina iš darbo. Buvo atleista iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtent už tai. Jai išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliekama inventorizacija, nors ji buvo materialiai atsakingas asmuo. A. R., kiek jai buvo žinoma, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, vadindavo jį direktoriumi. Jie vykdydavo visų penkių direktorių įsakymus, tie direktoriai buvo akcininkai. Ji nieko nežinojo, kada prasidėjo bankroto procedūra bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, tik kiek girdėjo iš nuogirdų. Buhalterė ateidavo kartą per savaitę arba dvi, prisišaukti būdavo neįmanoma. 2009-06-30 atliekamos inventorizacijos metu pardavėjais dirbo M. S. ir D. M.. Pardavėjas turėjo dalyvauti atliekant inventorizaciją, tačiau, kuris dalyvavo toje inventorizacijoje, negali pasakyti. Negalėjo būti taip, kad surašė buhalterė, o kiti tik pasirašė netikrinę. Jai išeinant iš darbo, konsignacijos pagrindais gautų prekių bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Už kokią sumą, negali tiksliai pasakyti, bet buvo dar tikrai labai daug įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspozicinių prekių, gal už 100 tūkstančių litų, nes baldai buvo amerikietiški, ir jų kainos tikrai buvo nemažos. Jos pervesti 11546 Lt buvo tik už dalį parduotų prekių, ne už visas parduotas prekes, tą dieną kasoje pinigų daugiau nebuvo. Būdavo, kad už baldus ir banko pavedimais atsiskaitydavo, bet tuo metu pavedimais atsiskaityta nebuvo. Vakarais pinigus iš kasos už parduotas prekes dažniausiai atiduodavo A. L., jis pasirašydavo į jų sąsiuvinius, o į kasos knygą ir pajamų orderius pasirašydavo direktorė. Bendrovės buhalteriją tvarkė D. R.. Jie – ir pardavėjos, ir ji, vedėja, – matė, kad bendrovė neatsiskaito už parduotas prekes, bet jiems niekas nieko neaiškino.

Liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamąją pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę. Toje bendrovėje ji (D. R.) dirbo vyriausiąja buhaltere nuo įmonės įsteigimo iki pat bankroto. Galėjo būti – nuo 2007-08-01 iki 2010-07-28. Bendrovės direktorė buvo N. L., ji realiai viskam ir vadovavo. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo baldais, kurie buvo gaunami pagal sutartis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kitų įmonių. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena pirkimo-pardavimo sutartis, ji buvo perduota su kitais dokumentais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes gaudavo pagal krovinio važtaraščius iš sandėlio į sandėlį ir paskui išrašydavo jiems sąskaitą faktūrą. Gaudavo prekes ir pagal sąskaitas faktūras. Ji ateidavo vakarais pasiimti dokumentų, kurie jai būdavo sudėti į „papkutę“. Ji nežino, kaip tuos važtaraščius atveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti, ar baldai būdavo atvežami su sąskaitomis, ar baldus atveždavo atskirai, nes dokumentai jai būdavo padėti „papkutėje“, arba juos atsiųsdavo faksu, ar elektroniniu paštu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo iš kai kurių įmonių prekes pagal konsignacijos sutartis. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik pirkimo-pardavimo sutartis, konsignacijos sutarties ji nematė. Jokių konsignacinių prekių dokumentų ji neturėjo, turėjo tik važtaraščius iš sandėlio į sandėlį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacijos pagrindais prekių negaudavo, būdavo išrašomas vidaus važtaraštis iš sandėlio į sandėlį. Ji supranta, kad tas vidaus važtaraštis yra kaip krovinio važtaraštis. Kai gaudavo sąskaitas faktūras, žinojo, kad gautos prekės pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o vidaus važtaraštis buvo kaip krovinio važtaraštis, be PVM mokesčio. Ji turėjo užsivedusi bylas pagal sandėlius, ir buvo sandėlis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kitas sandėlis buvo „užbalansinis“, jame buvo prekės, gautos pagal vidaus važtaraščius. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį prekės būdavo atvežamos su išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Pagal vidaus važtaraštį gautos prekės būdavo užbalansinėje sąskaitoje, jos nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Prekės, gautos su sąskaitomis faktūromis, tampa bendrovės nuosavybe. Pagal vidaus važtaraštį gautos prekės nėra konsignacija, yra važtaraštis, tai yra krovinio važtaraštis, pagal kurį vėliau būdavo išrašyta sąskaita faktūra. Jie negavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacinių prekių, nes ji nematė konsignacijos sutarties, buvo tik pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią vežamoms prekėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas faktūras. Kadangi ji nematė konsignacijos sutarties, gautas prekes pagal vidaus važtaraščius pajamuodavo užbalansinėje sąskaitoje, niekaip kitaip teisiškai tų prekių pajamuoti negalėjo. Už kokią sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta prekių su vidaus važtaraščiais, nepamena, visi dokumentai buvo atiduoti. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ būdavo tikrinami prekių likučiai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Tikrindavo, derindavo su Klaipėda. Ar prasidėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrai buvo tikrinami prekių likučiai, neprisimena. Visi dokumentai yra jos pateikti, jie dažnai darydavo tuos patikrinimus. Iš Klaipėdos atsiųsdavo į elektroninį paštą arba faksu sandėlio likučius, kiek bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ turi būti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų prekių ir su sąskaitomis faktūromis, ir su krovinio važtaraščiais. Likučiai atitikdavo. Neprisimena, kad būtų dalyvavusi 2009-06-30 inventorizacijoje su bankroto administratoriaus atstovu iš Klaipėdos. Su bankroto administratoriumi iš Šiaulių tikrinant prekes tikrai dalyvavo. Kada tai buvo, neprisimena, buvo surašytas aktas. Tyrimo metu kalbėjo apie konsignacijos pagrindais gaunamas prekes, bet ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal jai parodytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-30 vidaus važtaraštyje nurodytas prekes buvo norėta perduoti Klaipėdos administratoriui, todėl buvo išrašytas toks važtaraštis. Realiai toks važtaraštis egzistavo, jis nebuvo pasirašytas, bet sandėlyje realiai buvo tokios prekės. Tame važtaraštyje įrašyti tikri duomenys, kad tos prekės buvo gautos pagal tokius vidaus važtaraščius, nerašoma, kad iš konsignacijos. Ne vienas šitas važtaraštis buvo, daug buvo tokių vidaus važtaraščių, kad iš sandėlio į sandėlį. Pasirašydavo jame tas, kas prekes išduodavo, kas priimdavo. Šitas vidaus važtaraštis buvo nepasirašytas, ji tą važtaraštį išrašė, vėliau perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus buhalterei. Kompiuteryje ji gali sukurti tik du sandėlius – vienas buvo užbalansinis, kitas konsignacija, trečio sandėlio ji susikurti nebegalėjo, nes reikia pirkti licenciją. Tame važtaraštyje išvardytos prekės buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik už jas nebuvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo dar išrašytos sąskaitos faktūros. Šitą vidaus važtaraštį ji išrašė direktorės nurodymu, padavė jai pasirašyti, bet ji nepasirašė. Jai buvo pasakyta išsiųsti šitą vidaus važtaraštį Klaipėdos administratoriui, kad jie išrašytų sąskaitą faktūrą ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų atsiskaityti už šitas prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo atsiskaityti už tas prekes, pinigų buvo. Kai jau prasidėjo bankroto procedūra UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratorė pinigų bendrovėje nerado todėl, kad buvo išmokėti atlyginimai, sumokėti „Sodros“ mokesčiai ir, jai atrodo, buvo daromi pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimai darbuotojams kelis mėnesius buvo nemokėti. Užbalansinė sąskaita gali būti tik viena, kitai užbalansinei sąskaitai reikia pirkti licenciją. Kadangi buvo konsignacinių prekių užbalansinė sąskaita, ji niekaip kitaip negalėjo jų užpajamuoti, todėl ir buvo suformuotas dokumentas kaip prekių iš konsignacijos. O dokumentai visi yra vidaus važtaraščiai. Kai prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra, jokių raštų, reikalavimų atsiskaityti, suderinti prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ likučius ji nematė. Niekas nereikalavo grąžinti nei pinigų, nei baldų, ji tokių raštų nematė. Kai Šiaulių bankroto administratorė darė inventorizaciją bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir rado baldus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą dieną ji buvo, tada tikrino visas prekes pagal likučius. Pagal tuos likučius buvo prekių, gautų ir su sąskaitomis faktūromis, ir esančių užbalansinėje sąskaitoje. Buvo aktai surašyti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir užbalansinėje sąskaitoje užpajamuotų prekių dalis buvo rasta, kita dalis prekių, kurios nebuvo rastos realiai, buvo parduotos, ir buvo išrašytos jos pateiktame vidaus važtaraštyje. Trūkumo lyg ir nebuvo – buvo rastos arba prekės realiai, arba jos buvo išrašytos važtaraštyje. Ar realiai rastos prekės buvo grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Prasidėjus bankroto procedūrai, visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure. Prie jų prieiti galėjo visi, jie buvo sudėti į spintą, nerakinami. Ten buvusius dokumentus ji sunumeravo ir atidavė bankroto administratoriui, dalis dokumentų dar tebėra biure – kai kurie važtaraščiai, matė ji, kad dokumentų dar yra. Bankroto administratoriui pareikalavus, dokumentus ji perdavė pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Viską, ko prašė, perdavė ir surašė. Ne iš karto pateikė visus dokumentus bankroto administratoriui, nes dokumentus paprašė perduoti per dvi dienas, ir ji nespėjo to padaryti. Vėliau jos dar paprašė papildomų dokumentų, todėl vežė juos kelis kartus. Neprisimena, kas pasirašė dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Dalį vėliau nuvežtų dokumentų pasirašė ji. Už buhalterinių dokumentų išsaugojimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas direktorius, bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitas atsakingas asmuo nebuvo priskirtas. Ji mano, kad tinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą. Jai nežinoma, kad direktorė N. L. kaltinama neišsaugojusi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus važtaraščių nuo 2007-07-13 iki 2007-08-29, pagal kuriuos buvo gautos prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 193 644 Lt. Buvo tie važtaraščiai biure. Ji nežino, ar jie buvo pateikti bankroto administratoriui. Realiai tie važtaraščiai buvo, kur jie dingo, ji nežino. 2007 m. apskaitos registrai, užbalansinės sąskaitos, kuriose buvo registruojamos iš įmonių gautos, grąžintos ir parduotos prekės pagal atidavimo atskaitingam asmeniui saugoti sąskaitas, perdavimo-priėmimo aktai, vidaus važtaraščiai buvo prie suvestinių, aplankuose. Buvo visos užbalansinės sąskaitos, visi metiniai likučiai. Apskaitos registrai, t. y. užbalansinės sąskaitos už prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, visi vidaus važtaraščiai ir suvestinės realiai buvo. Ar jie buvo pateikti bankroto administratoriui, ji to nežino. Taip pat buvo pateikti visi dokumentai už 2008 metus. Visi vidaus važtaraščiai buvo net atskirai susegti, visi dokumentai buvo vedami, viskas buvo. Ji dokumentų neišsinešdavo, ne ji viena tuos dokumentus registravo, ar tie dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, nežino. Bendrovės biure bet kas galėjo prie tų dokumentų prieiti, buvo atvira nerakinama spinta, atskiras kabinetas. Kitų sąlygų laikyti dokumentus nebuvo, nors dokumentus reikia saugoti užrakintoje spintoje. Ji nereikalavo, kad dokumentai būtų saugomi, kaip to reikalavo įstatymas, visus dokumentus sudarė ir padėjo į spintą, jokių trūkumų nebuvo, mano, kad savo darbą padarė. Neturėjo kur tų dokumentų saugoti, ji neprivalėjo jų saugoti, nebuvo už tai atsakinga.

A. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. A. R. buvo perduotas 2008 m. pirmas metinis balansas, kuris buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“, buvo su visa šifruote, su visu buhalteriniu balansu ir apyvartos žiniaraščiais, sąskaitų išrašais. Jam visa tai buvo perduota, nes A. R. nurodydavo, kam daryti pavedimus, ji pastarajam pasiskambindavo ir duodavo įvairias finansines ataskaitas apie pardavimus ir pan. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo N. L., bet A. R., kaip akcininkas, prašydavo tokių dalykų, ir taip buvo sutarta. Jis pasakydavo, kam daryti pavedimus, jo prašomus dokumentus ji pateikdavo. Dėl 2009-07-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto tarpfilialinio pavedimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ N. L. parašė tarnybinį pranešimą liepos 27 d. Ji turi N. L. šitą pranešimą ir S. K. pasiaiškinimą dėl 11550 Lt pervedimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo santykius su OOO „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo kažkokios reklamos sąnaudos, ji gavo elektroniniu paštu sąskaitą už suteiktas paslaugas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet negavo darbų atlikimo akto. Apmokėjo tą sąskaitą, jai taip sakė, kad grynais pinigais buvo sumokėta. Ji išrašė kasos išlaidų orderį OOO „(duomenys neskelbtini)“, pinigų niekam neišdavė pagal tą kasos išlaidų orderį, nes kasininkė buvo N. L., ji (D. R.) tik orderį išrašė, kam buvo pasakyta, dėl 122 029,01 Lt sumos. Jai sakė, kad šita suma buvo išmokėta. Ta suma buvo nurašyta kaip išleisti pinigai. Ji negavo darbų atlikimo akto, todėl to orderio nepasirašė. N. L. prašė pasirašyti orderį, žadėjo pateikti darbų atlikimo aktą. Ar tie aktai vėliau atsirado, nežino, jai pasakė, kad nuveš bankroto administratoriui ir paduos. Ji neturėjo ir nematė grynų pinigų, išrašydavo, ko jos paprašydavo.

A. L. oficialiai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, bet ateidavo kartu su N. L.. Nurodymus jai duodavo N. L.. Visus dokumentus pasirašinėdavo pati direktorė. Atsakymus į tiekėjų, kitų įmonių raštus rašė ne ji, rašydavo pati N. L., susirašinėjimas su įmonėmis buvo ne jos (D. R.) darbas. N. L. realiai dalyvavo bendrovės veikloje.

2009-06-30 sandėlio inventorizacijoje ji nedalyvavo, čia ne jos programa spausdinti žiniaraščiai. Dėl prekių saugojimo ji neruošė pretenzijų, siųstų Klaipėdai ir pasirašytų N. L.. Jai parodytame 2010-06-16 akte iš konsignacijos išrašytos tos pačios prekės, kurias norėjo pateikti Klaipėdos bankroto administratoriui. Vienur turėjo būti prekių daugiau, kitur mažiau, nes vėliau dar buvo parduota prekių. Tą aktą ji ruošė už parduotas prekes, jai buvo pasakyta, kad reikia perduoti Klaipėdos administratoriui. Aktas iš konsignacijos – tai tas pats 2010-06-30 vidaus važtaraštis, tik jos perkeltas į „Word“ programą ir pakeistas pavadinimas į „vidaus važtaraštį“, lygiai tas pats, tos pačios prekės, o tą pavadinimą, kad tai „prekės iš konsignacijos“, programa taip „duoda“.

Už pagal vidaus važtaraštį gautas prekes jie neturėjo atsiskaityti, nes, kaip ji suprato, tai buvo ekspozicinės prekės, jos buvo akcininkų atvežtos parodai. Vidaus važtaraštis skirtas tik prekėms atvežti, jie lyg ir neatsakingi už tas prekes, nes ji neturėjo konsignacijos sutarties. Konsignacija yra saugojimas, o čia vidaus važtaraštis – mėtymas iš vieno sandėlio į kitą. Jie norėjo už tas prekes atsiskaityti, bet Klaipėda neišrašė reikalingų dokumentų. Jei prisiėmė prekes pagal vidaus važtaraštį, buvo už jas kažkiek atsakingi, kad jų neprarastų, nesugadintų, bet turėjo būti pasirašyta konsignacijos sutartis, pagal kurią jie teisiškai privalėtų prekes saugoti, o vidaus važtaraštis yra tik prekių perkėlimas iš vieno sandėlio į kitą, neįpareigojantis niekuo. Ji direktorės klausė, ar yra tokia sutartis, jai atsakė, kad yra tik pirkimo-pardavimo sutartis. Nebuvo konsignacijos sutarties, todėl buvo tik vidaus važtaraščiai.

Liudytoja L. L. parodė, kad kaltinamąją N. L. ji mato pirmą kartą. Iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo ją administruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto byla buvo iškelta 2010-06-23, sprendimas įsiteisėjo 2010-06-30. Buvo paskirtas terminas per 15 dienų perduoti dokumentus, turtą. Kai jie nuvažiavo į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo vyras, prisistatė A. L.. Pastarajam buvo įteikti visi atleidimo lapeliai, įsakymas, įspėjimai. Dar buvo pardavėja, jei ji neklysta – D. M., ir buhalterė D. R.. A. L. viską perdavė todėl, kad jis prisistatė atstovu, pasakė, kad direktorės nėra, kad pastarajai viską perduos, kad jis direktorei atstovauja. A. L. jai nepateikė jokių įgaliojimo dokumentų. Nurodytu telefonu taip pat A. L. atsiliepė, tai jam viską ir perdavė. Paskui, kai pasirašė dokumentus, jau buvo kaltinamosios parašai, tačiau ne prie jos direktorė pasirašė, ji gavo jau pasirašytus dokumentus. 2010-07-15 jai buvo perduotas pirminis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24670,16 Lt vertės trumpalaikis turtas. Turtą jai perdavė A. L., parašas buvo N. L.. Perimtas turtas tą pačią dieną buvo perduotas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, perėmė direktorius A. L.. Vėliau paaiškėjus, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta byla dėl konsignacinių prekių Klaipėdos apygardos teisme, iškėlus bankroto bylą buvo išsiuntinėti visiems pranešimai, kad galėtų pateikti kreditorinius reikalavimus. Taip pat buvo išsiųstas pranešimas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pateiktų kreditorinį reikalavimą, kadangi ji (L. L.) neprieštaravo, kad tokia skola yra, bet, kadangi jie nepateikė kreditorinio reikalavimo, 2010-10-13 buvo perimtos realiai rastos konsignacinės 119030 Lt vertės prekės ir perduotos saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad prekės, baldai buvo gauti pagal konsignacijos sutartį, nustatė iš buhalterijoje esančios bylos, pavadintos „Konsignacinės prekės“, dokumentų. Konsignacinėms prekėms buvo byla užvesta atskirai. Toje byloje buvo važtaraščiai, kokie dar buvo dokumentai, dabar tiksliai pasakyti negali, nes įmonė išregistruota ir dokumentai perduoti saugoti į Šiaulių archyvą. Bet, kiek atsimena, buvo važtaraščiai, prekių sąrašai, sumos. Buvo sutikrinti baldai pagal dokumentus. Klaipėda buvo atsiuntusi visai kitą sąrašą, kitos sumos, bet tos kitos prekės buvo iki bankroto bylos parduotos, ir ji tų prekių nematė, perėmė prekių tik už 119030 Lt. Pagal konsignacijos sutartį trūko prekių už didelę sumą. Bankroto bylos iškėlimo dieną pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei sąskaitoje, nei kasoje nebuvo. Sandorius tikrino, sąskaitos išrašytos buvo tvarkingai, nieko nusikalstamo, įtartino nerado, dėl ko būtų galima ginčyti sandorius. Kur dingo pinigai ar baldai, nesiaiškino, nes ji baldų neperėmė, jai tai neaktualu buvo, nesiaiškino, kur dingo ir kokie trūkumai buvo. Kreditorių sąrašą pagal pateiktus kreditorinius reikalavimus sudarinėjo ji. 2011-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš Registrų centro, nebėra tos įmonės. Ne visi kreditoriniai reikalavimai buvo patenkinti, taip ir liko skolos, nes lėšų gauta buvo labai nedaug, pakako tik padengti administravimo išlaidas. Kas sudaro Šiaulių apygardos teismo 2011-08-25 sprendimu patvirtintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą 418981,46 Lt kreditorinę sumą, dabar tiksliai pasakyti negali, tačiau 119 030 Lt už rastus baldus neįeina į šitą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jai perdavė A. L. su buhaltere D. R.. A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nedirbo, nebuvo ir kreditorius. Kadangi trūko kai kurių dokumentų, juos vėliau atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, tuos dokumentus priėmė jos buhalterė, nes ji (L. L.) tuo metu sirgo. Kiekvienas gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentas yra aprašytas, surašytas, yra dokumentų perdavimo aktas, dokumentų aprašas, viskas tvarkinga. Vidaus važtaraštį pateikė D. R., būtent tada, kai ji sirgo. Tuos dokumentus tikrino jų buhalterė, dabar ji negali nieko pasakyti, kas tame važtaraštyje yra. Parduodant konsignacines prekes turėtų būti išrašomos sąskaitos faktūros. Kaip turi būti apskaitomos įmonėje konsignaciniais pagrindais gautos prekės, ji nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacijos pagrindais gautos prekės nebuvo įtrauktos į sąrašą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Buvo atskiros bylos, pavadintos „Konsignacija 1“, „Konsignacija 2“, „Konsignacija 3“. Ten buvo susegti prekių sąrašai, sąskaitos, važtaraščiai, atspausdinti kažkokia buhalterine programa ar kompiuteriu, ne ranka rašyti. Bylose dokumentai susegti taip, kaip vyksta prekių judėjimas – gautos prekės, parduotos, grąžintos prekės. Suvedant įmonės balansą, konsignacinės prekės balanse nerodomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vis tos prekės nebuvo matomos, ir ji apie tas prekes nežinojo, kol nepaaiškėjo, kad yra iškelta byla Klaipėdos apygardos teisme. Taip pat galės pateikti ir pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sąrašą, ką jie pripažino, ką jie patys pateikė, kam yra skolingi. Perimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, trūko kai kurių dokumentų. Bankroto administratoriaus buhalterė pasigedo būtent konsignacinių prekių dokumentų.

Konsignacijos sutarties byloje ji nerado. Sutartis buvo pateikta bankroto metu, išaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl tų konsignacinių prekių. Kada tiksliai sutartis buvo pateikta, pasakyti negali. Sutarties kopiją jiems pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutarties originalo ji nematė. Sutartyje antspaudas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kieno parašas, nepamena. Papildomai paprašius bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal konsignacijos sutartį gautų prekių dokumentų, juos pateikė buhalterė., tačiau dokumentų trūko, pasigedo įmonės užbalansinių sąskaitų. Kokių dar dokumentų trūko, yra jos duotuose parodymuose nurodyta, dabar nepamena. Dokumentų patikrinimus tikrai darė, kreditorių pateikti dokumentai dėl pristatytų prekių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimi dokumentai turbūt atitiko, jei įtraukė į kreditorių sąrašą, tiksliai dabar pasakyti negali. Buhalterinius dokumentus tikrino jos buhalterė, kuri papildomai prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pateikti trūkstamus dokumentus. Dalį dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė jai pateikė, kitų dokumentų, kurių policija jų paprašė pateikti, neturėjo, nes jie nebuvo jiems perduoti. Jos buhalterė – G. Š., tebedirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei pagal įmonės pateiktą kreditorių sąrašą ir pagal pateiktus kreditorinius reikalavimus sumos sutapdavo – buvo traukiami į kreditorių sąrašus. Jei sumos nesutapdavo – tada tikrindavo.

Papildomos apklausos metu liudytoja L. L. parodė, kad pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą, kuriame nurodomos sumos, paaiškinta, iš ko susidarė tas įsiskolinimas, taip pat pirminį ieškinį, kurį bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė Klaipėdos apygardos teismui dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar iki bankroto bylos iškėlimo. Kreditorinis reikalavimas dėl 53611 Lt sumos grindžiamas taikos sutartimi, trumpalaikio turto perdavimo–priėmimo aktu, konsignacijos sutartimi bei sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiu. Konsignacinių prekių buvo už 172641 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo už tą sumą atgauti konsignacines prekes. Kadangi jai perdavė prekių tik už 119030 Lt, dėl 53611 Lt likučio buvo sudaryta taikos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus. Suma 53611 Lt, už kurią prekių jai neperdavė, buvo iš konsignacijos sutarties. Kitas kreditorinis reikalavimas buvo iš pirkimo pardavimo sutarties. Perduodamų dokumentų sąrašas, perduodami važtaraščiai buvo perduoti tyrėjams. Dokumento „Skolos tiekėjams“ kopiją pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė D. R. bankroto bylos iškėlimo dieną. Čia yra kreditorių sąrašas, kam įmonė yra skolinga. Pagal šį dokumentą buvo išsiuntinėti kreditoriniai reikalavimai. Dėl advokato pareiškimo, kad bankroto administratorius suklastojo sutartį, paaiškina, kad bankroto administratorius negalėjo suklastoti sutarties, nes ta konsignacijos sutartis buvo sudaryta dar iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl konsignacijos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmone kalbėjo su A. L., kuris pradžioje teigė, kad nėra jokios konsignacijos sutarties, kad visos prekės yra pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau A. L. sakė, kad gali būti netikra ta sutartis, kad nebuvo tokios, nebuvo tokia pasirašyta, jis tokios neprisimena. Dėl konsignacinės sutarties tikrumo jai abejonių nebuvo, todėl nesikreipė į teismą dėl tos sutarties pripažinimo negaliojančia. Konsignacijos sutartį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kai buvo bylinėjamasi Klaipėdos apygardos teisme dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Kai pradėjo derinti skolas, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, kad yra skola pagal pardavimą ir yra kita skola – už konsignacines prekes. Baldų pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems buvo perduota, tą pačią sutartį pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konsignacijos sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Ji kaip administratoriaus įgaliotas asmuo aiškinosi, kodėl taip vėlai ją pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kodėl jos nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakojo, kad tokia sutartis buvo, o A. L. sakė, kad tokios sutarties nebuvo. Bet pasižiūrėjus pagal pirminius duomenis matėsi, kad sutartis yra tikra. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kreditorinius reikalavimus dėl konsignacijos pagrindais pateiktų prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė ir dokumentus, pagrindžiančius, kad tiek prekių jie tikrai pateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ir konsignacinių prekių, ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduotų prekių kreditorinius reikalavimus, prie kurių pridėjo taikos sutartį, trumpalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą. Kad prekės tikrai buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų nepateikė, bet pateikė sandėlio inventorizacijos žiniaraštį, tą patį ieškinį dėl skolos priteisimo, prie to ieškinio, kai buvo paduota Klaipėdos apygardos teismui, buvo sąskaitos-faktūros, bet čia ne konsignacinių prekių, o parduotų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Konsignacijos prekių yra tik žiniaraščiai. Buvo rasta prekių už 119 tūkstančių Lt, o už 52 tūkstančius Lt ji turi vidaus važtaraščio kopiją, kad gegužės–birželio mėn. prekės buvo parduotos, bet sąskaita joms neišrašyta. Tas vidaus važtaraštis buvo prisegtas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacinių prekių. Suderinimo žiniaraščiai jai nekėlė abejonių, pagal žiniaraščius sutikrino vežtas prekes pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, rastas realiai prekes, ir žiūrėjo, kiek trūksta. Trūkumas atitiko vidaus važtaraštyje nurodytą sumą, kurį pateikė buhalterė D. R. su papildomai pateiktais dokumentais. Ji neklausė D. R., kur pinigai už parduotas prekes, nes tada ji sirgo, dokumentus priėmė jos buhalterė.

Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamosios N. L. nepažįsta, pastarosios anksčiau nėra mačiusi. Paaiškino, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke. Pagal savo darbines pareigas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto turėjo vesti buhalteriją nuo bankroto proceso pradžios, sutikrinti likučius pagal balansą, ką perdavė, ir toliau vesti bankroto procesų eigos buhalteriją. Kada konkrečiai kokius veiksmus atliko, nepamena, nes tokių įmonių yra ne viena. Įmonė jau išregistruota. Apytiksliai 2010 m. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, buvo kreiptasi raštu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pateiktų dokumentus. Buhalterė D. R. su A. L. atvežė dokumentus. Daugiausia bendravo su buhaltere D. R.. Dokumentus pristatė į jų biurą, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Pirmuosius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus pasirašė administratoriaus įgaliotas asmuo L. L., iš kitos pusės – direktorė N. L.. Ar tie dokumentai jau buvo anksčiau N. L. pasirašyti, nežino. Kai atvežė dokumentus, apyrašas, jai atrodo, jau buvo sudarytas. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. sirgo, kai buhalterė D. R. atvežė dokumentus, kurių nebuvo pateikusi pirmą kartą perduodant. Tada ji priėmė dokumentus ir pasirašė ant jų priėmimo akto. Perduodamų dokumentų sąrašas buvo jau surašytas buhalterės D. R.. Dokumentai buvo sutikrinti. Konsignacijos suderinimai pradžioje jiems nebuvo pateikti, nes pagal balansą konsignacijos prekės yra užbalansinėje sąskaitoje. Po to buhalterė atvežė tuos sąrašus, nes jie pradėjo reikalauti, klausė, kur tos konsignacinės prekės, kurios pagal balansą nerodomos. Tada D. R. atvežė tuos dokumentus. Konsignacijos sutarties su tais vėliau pateiktais dokumentais jiems nepateikė. Bylose „Konsignacijos suderinimai“, „Konsignacija-2“ buvo konsignacinių prekių likučiai, išvardytos konkrečios prekės. Buhalterės prašė pateikti pačią konsignacijos sutartį. Žadėjo, bet jos taip ir nepateikė, sakė, kad ta sutartis teisme. D. R. sakė, kad yra konsignacijos prekės ir yra konsignacijos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 52000 Lt kreditorinį reikalavimą už konsignacines prekes, kurios jau buvo parduotos, bet įmonė nebuvo išrašiusi sąskaitos-faktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji patvirtino kreditore. Kad už tokią sumą prekių nėra, nustatė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestą apskaitą. Kad neatsiskaityta už tas prekes, suprato pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą kreditorinį reikalavimą. Jiems buvo pateiktas turto sąrašas pagal balansą, kurį, nuvykę į įmonę, jie priėmė. Priėmė jau kaip bankroto meto prekes. Apie konsignacijos pagrindais gautas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai sakė, kad čia ne jų prekės, kad jas atiduos kažkam, grąžins, todėl pradžioje tų prekių jie nebuvo priėmę. Realiai konsignacinių prekių buvo, jas administratorė prisiėmė. Kokios sumos prekių buvo, neatsimena, galėjo būti rasta 119000 Lt vertės konsignacinių prekių, vėliau jos buvo grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tos prekės buvo gautos būtent pagal konsignaciją, o ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ir tos prekės turėjo būti apskaitomos užbalansinėje apskaitoje. 52000 Lt vertės prekių nebuvo rasta, jos buvo parduotos, pinigų nebuvo, nes jie jau buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė kreditorinį reikalavimą, kurį teismas patvirtino, kaip ir priklauso. Atrodo, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo daugiau skolų. Neprisimena dabar, kas tas vidaus važtaraštis, kas jį pateikė. Jei nėra užbalansinių dokumentų, nėra kaip nustatyti įmonės veiklos rezultatų. Nėra pagal ką nustatyti įmonės veiklą, jei nėra dokumentų. Užbalansinė apskaita turi būti vedama, kiek gauta prekių, kiek parduota, viskas turi būti vedama. Apskaita vadinama užbalansine, nes tos prekės nėra pardavėjo nuosavybė, sąskaita dar neišrašyta. Kai prekė parduodama, tada prekė tampa įmonės nuosavybe. Užbalansinė sąskaita turi būti vedama, dokumentai, važtaraščiai turi būti saugomi. Kiek ji žino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasti dokumentai – buvo aktai, suderinimo aktai, likučiai. Buvo dokumentai, patvirtinantys, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių konsignacijos pagrindais, su N. L. parašais. Buvo siųsti laiškai, susirašinėjimas buvo, likučių derinimai. Jai nekilo abejonių, kad buvo gauta prekių konsignacijos pagrindais. Pačios konsignacijos sutarties nebuvo, bet buvo prekių suderinimo aktai, kokie likučiai yra, kažkas siuntinėta buvo, gal, kai bankrotas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo skelbtas, buvo prašymas atsiimti prekes. Buhalterė D. R. neneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“, likučiuose jie visur buvo įtraukti. Pagal antrąjį dokumentų perdavimą, kai buhalterė D. R. atvežė dokumentus, ir buvo ranka aprašas sudarytas, tie dokumentai buvo ne vien iš konsignacijos. Buvo ir PVM deklaracijos, ir kiti dokumentai, kurių ji nebuvo perdavusi pirmą kartą. Vėliau administratorė visus gautus dokumentus perdavė policijai. Ji tik su D. R. bendravo. Kai prekes priiminėjo, buvo atvažiavę į parduotuvę, priėmė natūroje, skaičiavo tas prekes. Perimant dalyvavo buhalterė, pardavėja ir A. L.. A. L. sakė, kad yra direktorės vyras, kad ją atstovauja. Kas aktus pasirašė, ji nežino. Ji žinojo, kad įmonės direktorė buvo N. L., bet jos nebuvo mačiusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacinių prekių, kaip turto, savininkas nebuvo. Bet yra toks kaip įsipareigojimas, konsignacijos prekes perima kaip įsipareigojimą jas parduoti. Konsignacinės prekės atkeliavo ne su PVM sąskaitom faktūrom. Ji matė, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos tada, kai konsignacinės prekės buvo parduodamos. Kreditorių sąrašas buvo sudarytas patiems kreditoriams atsiuntus kreditorinius reikalavimus. Administratoriaus įgaliotas asmuo išsiuntė kreditoriams, kurių sąrašas buvo pateiktas, laiškus, kad yra iškelta bankroto byla, jie atsiuntė kreditorinius reikalavimus ir tada buvo derinama pagal buhalteriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi kreditorinius reikalavimus. Ar kreditoriniai reikalavimai yra pagrįsti dokumentais, tikrino administratorė. Kokios sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai buvo atsiųsti, nebepamena. Jei pateikiamas kreditorinis reikalavimas, kreditorius turi pagrįsti dokumentais savo reikalavimą. Buvo tikrinta, ar atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus dokumentus. Ar buvo neatitikimų pagal dokumentus, negali atsakyti, nes kreditorinius reikalavimus susitikrino administratorė. Priešpriešinius patikrinimus daro administratorė. Jei jau įtraukta į kreditorių sąrašą, vadinasi, yra patikrinta, ir kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų pagrįstumas buvo įrodytas teisme. Vidaus važtaraštis irgi yra dokumentas. Kad jis be parašų – dabar oficialiai ir ant sąskaitų nebūna parašų. Koks buvo jiems pateiktas vidaus važtaraštis, ji neprisimena. Jai parodytas vidaus važtaraštis yra kompiuterinis, jie persiųsdavo kompiuteriu tokius vidaus važtaraščius. Buhalterinę apskaitą darydama įtrauktų tokį vidaus važtaraštį, jei prekės yra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys tą važtaraštį pateikė, kad tos prekės yra, kaip jie gali dabar neigti, kad jų nebuvo. Tą važtaraštį kartu su kitais dokumentais pateikė D. R., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji asmeniškai negavo jokių dokumentų.

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąją N. L. pažįsta, kažkada su jos įmone turėjo verslo ryšius. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o N. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tarp įmonių buvo komerciniai santykiai. Jis pradžioje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, iki kažkurio laiko dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nedalyvavo, nebuvo kviečiamas, todėl nedalyvavo nei akcininkų susirinkimuose, nei sprendimus priiminėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastaroji tas prekes pardavinėdavo. Prekes tiekdavo pagal sąskaitą faktūrą, perdavimo aktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ stengdavosi su visomis įmonėmis, su kuriomis dirbo, sudaryti sutartis. Ar buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakyti negali, nes praėjo nemažai laiko, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nebeturi, kur galėtų pažiūrėti. Ar buvo tik žodinis susitarimas, ar buvo ir popierinis variantas pasirašytas, negali dabar atsakyti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo tarėsi jis arba vadybininkas. Ar buvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo ar kažkokia kita sutartis tarp šių bendrovių, negali atsakyti. Visos sutartys buvo perduotos bankroto administratoriui. Įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla buvo iškelta 2009-07-31 teismo nutartimi. Dalį dokumentų perėmė bankroto administratorius, dalį prieš tai buvo paėmusi Klaipėdos ekonominė policija. 2007 m. liepos 10 d. sutartis Nr. 207/03K dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gal ir buvo tokia, jei ji pasirašyta. Jam parodytoje sutarties kopijoje parašas lyg ir jo, jei sutartis jo pasirašyta, vadinasi, tokia sutartis buvo. Kas dalyvavo pasirašant sutartį, nežino, nes sutartis kartais nuveždavo su prekėmis, kartais nebūdavo tų sutarčių, kartais jos būdavo išsiunčiamos paštu ir pasirašytos parsiunčiamos atgal. O kaip buvo šiuo konkrečiu atveju, negali tiksliai pasakyti, ar buvo pasirašoma Klaipėdoje, ar Šiauliuose, ar buvo išsiųsta paštu. Konsignacines sutartis jie sudarinėjo, bet ar šimtu procentu su visais partneriais buvo sudarytos sutartys, dabar jis negali teigti, nežino. Pirkimo-pardavimo sutartys taip pat buvo sudaromos, bet ar jos buvo sudarytos su visais partneriais, taip pat neprisimena. Pagal konsignacijos sutartį konsignantas prekes perduoda perdavimo aktu, ir prekės, kol nėra išrašyta sąskaita faktūra, lieka nuosavybe to, kuris perduoda prekes. Sąskaita faktūra išrašoma tada, kai ateina pranešimas apie parduotą prekę, arba kad yra planuojama parduoti kažkokią prekę. Tada tai prekei yra anuliuojamas perdavimo aktas ir išrašoma sąskaita faktūra. Apmokėjimas vyksta kiekvieną kartą individualiai – kartais prieš išrašant sąskaitą, mokamas kaip avansas, kartais jau išrašius. Vadyba nekontroliuodavo, ar tikrai ta prekė parduota. Ateidavo prašymas, kad konkrečioms prekėms reikia išrašyti sąskaitas faktūras, ir išrašydavo. O prekė bus parduota tą dieną ar už savaitės, nėra svarbu. Kiek jie domėjosi sudarinėdami konsignacines sutartis su kitomis įmonėmis, pagal įstatymą prekės, kol nėra išrašyta sąskaita faktūra, priklauso tam, kas išrašė perdavimo aktą. Tokią dokumento formą – vidaus važtaraščius – jie turėjo, su tokiais važtaraščiais pristatinėjo prekes gavėjams. Parduodant būdavo išrašoma sąskaita faktūra, o tada jau apmokėdavo. Po sąskaitos išrašymo prekė pereina gavėjo nuosavybėn, o apmokėjimas vykdavo pagal susitarimą. Pagal jų buhalterinę apskaitą, konsignacijos pagrindais perduotos prekės buvo jų turtas. Kai prasidėjo bankroto procedūros, jis, kaip direktorius, turėjo bankroto administratoriui perduoti turtą, atliko įmonės turto inventorizaciją. Bankroto administratorius gavo visą dokumentaciją, kiek žino, administratorius kažkur važiavo, skaičiavo prekes, taip pat ir perduotas konsignaciniais pagrindais. Gal ir buvo 2009-09-17 įsakymas dėl inventorizacijos atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tada jau nutartis iškelti bankroto bylą buvo įsiteisėjusi ir jis bankroto administratoriui perdavinėjo visą turtą. Jeigu neklysta, buvo 6–7 įmonės, kurios turėjo konsignacinių prekių, tai galėjo būti, kad jų galėjo turėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa dokumentacija buvo atiduota administratoriui, o administratorius jau paskui derino su konsignatoriais. Ar buvo siunčiami paklausimai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių, gautų konsignaciniais pagrindais, likučių suderinimo, neprisimena. Visus sąrašus perėmė bankroto administratorius ir pastarasis jau toliau turėjo perrašyti naujas sutartis ar atsiimti tas prekes, ar kitaip tartis su kiekvienu konsignatoriumi, kam tuo metu buvo paliktos konsignacinės prekės. Kai prasidėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, neprisimena, ar įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konsignacinių prekių. Dėl to, kad neatsiskaityta ir turto nėra, bankroto administratorius turėjo perrašyti sutartį, su kiekvienu konsignatoriumi buvo tariamasi atskirai. Jeigu jam parodytame 2009-09-01 dokumente taip parašyta ir jo pasirašyta, vadinasi, taip ir buvo. Pagal tą dokumentą taip išeina, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konsignacinių prekių už tokią sumą, kitaip būtų nesutapimai. Negalėjo būti parašyta konsignacija, o prekės perduotos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nes pagal sąskaitas faktūras prekės pajamuojamos į kitą balansą, kaip parašyta, taip ir buvo. ,,Iš galvos“ tie skaičiai negalėjo būti surašyti, turėjo būti atliekami sutikrinimai. Žino, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo paskelbtas bankrotas, tačiau nežino, kas buvo daroma su konsignaciniais pagrindais gautomis prekėmis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo prašymo, kad 2009-07-27 S. K. iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų 11546 Lt įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas konsignacines prekes, nebuvo, gal S. K. apsirinka. Pervesti pinigų už konsignacines prekes be sąskaitos faktūros ji niekaip negalėjo. Nežino, kodėl liudytojai tvirtina, kad jis atvykęs duodavo nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nes jis neduodavo jokių nurodymų ir tuo labiau nedavė nurodymo pervesti pinigus už konsignacines prekes. Jeigu buvo daromas kažkoks mokėjimas, tai galėjo būti paprasčiausias skolos padengimas, nes tuo metu, kiek prisimena, debitorius buvo ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu darė pavedimą, tai turbūt kažkokią skolą apmokėjo, nes pagal buhalteriją „(duomenys neskelbtini)“ skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tokia buhalterė D. R., dokumentų sutikrinimai tarp dviejų įmonių būdavo kartą į metus ar dažniau, taip pat kryžminiai patikrinimai. Čia standartinis dalykas, kai tarp dviejų įmonių vyksta kažkoks darbas, verslas. Jis nežino, kodėl buhalterė D. R. nurodė, kad 2007–2008 m. suvestinius registrus kartu su metiniu balansu iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė jis, nes jis neėmė jokių dokumentų iš tos įmonės. Su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktore N. L. asmeniškai susitikęs buvo gal kokį kartą parduotuvėje, visus reikalus dėl atsiskaitymų tvarkė jų buhalterija. Gal kokį kartą ir jis skambino, neprisimena. Su N. L. vyru yra seniau pažįstamas nei su N. L., jie susitikinėdavo. N. L. parašo nežino, jam nekilo abejonių dėl N. L. parašo. Ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose jis buvo apklaustas byloje pagal N. L. pareiškimą, neva tai sutartyje suklastoti jos parašai. Jis neprisimena tokio atvejo, kad su N. L. būtų sėdėję prie stalo ir pasirašę sutartis, nepamena, kaip pasirašė konsignacijos sutartį. Jeigu siųsdavo sutartis paštu, būdavo, kad siųsdavo du pasirašytus egzempliorius ir laukdavo atsiunčiant vieno pasirašyto. Kiekvienu atveju sutartys būdavo pasirašomos individualiai. Iki bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreditorių sąraše kažkokia suma buvo. Piniginius reikalus prižiūrėdavo buhalterė – laiškus siųsdavo, telefonu skambindavo. Ar jis asmeniškai dėl skolų N. L. skambino, neprisimena. Prekes tiekdavo ir be rašytinių sutarčių, remiantis žodiniu susitarimu tarp įmonių. Važtaraštis vis tiek būdavo išrašomas. Jis negali teigti, kad absoliučiai su visomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys, nes klientų labai daug, gal kažkas buvo praleista, nesudaryta ir panašiai. Sutartis yra ar jos nėra, bet jei prekės pateikiamos, jei yra išrašytas vidaus važtaraštis, kuriuo perduotos prekės, pasirašyta už jas, pasekmės tos pačios. Jei nebūdavo sudaryta sutarčių, atsiskaitydavo ta pačia tvarka, kaip ir sudarius sutartį. Kol nebuvo pradėta bankroto procedūra, jie su tokiais klausimais, kaip dingusios, neišsaugotos prekės, nesusidūrė, viskas vyko sklandžiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminių bylų nebuvo. Kai prasidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros, bankroto administratorius susirinkimuose teikė ataskaitas, ir prieš metus ar du vieno protokolo ataskaitoje buvo paminėta, kad yra paduotas ieškinys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad N. L. kaltinama neatsiskaičiusi už gautas konsignacijos pagrindais prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 52000 Lt ir kad nebuvo rasta nei prekių, nei pinigų, jis nežinojo, tik gal 2010 m. matė vienoje bankroto administratoriaus ataskaitoje, kad yra pareikštas ieškinys. Kad 2011-01-05 ikiteisminio tyrimo protokole nurodyta, jog 2007-07-10 pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį atstovavo bendrovės direktorė N. L., jis neteigė, kad jie sėdėjo prie vieno stalo ir pasirašė. Pasirašymas gal buvo, bet kokiu būdu – ar paštu, ar kitaip, jam atrodo, kad jis neteigė konkrečiai. Buvo ir pirkimo pardavimo sutartis sudaryta. Pagal pirkimo pardavimo sutartį prekės perduodamos su sąskaita ir tampa iš karto pirkėjo nuosavybe. Pagal konsignacijos sutartį, kol prekės yra neparduotos, tol jos yra pardavėjo nuosavybė. Teoriškai galėjo būti, kad prekės būtų vežamos su vidaus važtaraščiu nesant sutarties. Visi dokumentų originalai buvo perduoti administratoriui. Sutarčių originalus turėdavo. Gali būti toks variantas, kad atsiuntė faksu, o paskui pamiršta paštu išsiųsti. Jei jie išsiuntė faksu, gal kažkas kitas pasirašė. Kaip konkrečiai buvo gauta ta konsignacijos sutartis, nepamena. Jis negalėjo pasirašyti už N. L., kodėl ji neigia tą parašą, nežino. Jis mano, kad nėra skirtumo, ar yra sutartis rašytinė, ar nėra. Pasekmės vienodos. Jis nežino, ar A. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

Liudytojas A. L. parodė, kad N. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Jis ten nedirbo, turėjo savo įmonę. Jis tiekė prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tos įmonės veikloje nedalyvavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vadovavo tas, kas daugiausiai investavo. Įmonės vadovas, kiek žino, buvo N. L., ji viskuo rūpinosi. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutarčių su kitomis įmonėmis, nežino, jie tada nebebuvo santuokoje. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo prekių pagal konsignacijos sutartis, nežino. Jis matydavo tik sąskaitas, kam išvežti, o kaip prekes atveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Jis matė prekes su sąskaitomis, dar būdavo kažkokie krovinio važtaraščiai, ką tokie reiškia, nežino. Įvairios prekės gali būti ekspozicijai. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėjo ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei pakeliui važiuodavo, gal ir paimdavo dokumentus. Jis negalėjo pasirašyti už N. L.. N. L. neprašė jo pasirašyti. Turbūt jai atvežė pasirašyti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bankroto administratorei vežė su buhaltere, nes jis su automobiliu buvo. Dokumentus nuvežė, bet nieko neperdavinėjo, dokumentai jau buvo visi pasirašyti. Vežė ne vieną kartą tuos dokumentus, aktų buvo ne vienas, buhalterė vežė iš savo namų dokumentus. Kodėl L. L. apkalbėjo jį, nesupranta. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Dėl pinigų pasisavinimo, jei sutarties nebuvo, tada nuosavybė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to, kad buvo gauta prekių pagal vidaus važtaraščius ir neatsiskaityta, kiek žino, tos prekės parduotos ir atsiskaityta. Neprisimena, ar jis buvo, kai S. K. buvo atleista iš darbo. Jis geranoriškai padėjo, o dabar lieka pats kalčiausias. Jei konsignacijos sutarties nėra, gali vežti prekes, jei yra pasitikėjimas.

Iš informacijos apie Juridinio asmens duomenis ir iš ,,Sodros“ duomenų matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ registruota Juridinių asmenų registre 2007 m. liepos 10 d., bendrovės direktore nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 28 d. buvo N. L. (2 t., 38–40; 138 b. l.).

Kratos metu patalpose, kuriose UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekiavo baldais, t. y. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 18 d. rasti baldai (3 t., 24–97 b. l.) už 119030 Lt, kurie 2011 m. balandžio 6 d. pagal Trumpalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 52–55 b. l.).

2010 m. birželio 30 d. Vidaus važtaraštyje nurodyta, kad iškeliamos iš konsignacijos parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės už 52925 Lt (4 t., 56–57 b. l.).

Iš 2010 m. gruodžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė Šiaulių apskrities VPK NTB Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui dokumentus, patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – baldų – perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacijos pagrindu: 2007 m. liepos 10 d. sutarties Nr. 2007/03K kopiją, 2007–2009 m. PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, parduotas konsignacijos pagrindais, kopijas, 2008 m. grąžinimo pagal konsignacinį gavimą aktų kopijas, kt. dokumentus (5 t., 1–141 b. l.).

Iš 2010 m. rugpjūčio 24 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius perdavė Šiaulių apskrities VPK NTB Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui dokumentus: 2010 m. birželio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. liepos 15 d. turto perdavimo–priėmimo aktą, buhalterinių dokumentų perdavimo aktus, sandėlio inventorizacijos žiniaraštį ir sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščius, kt. dokumentus (2 t., 43–83 b. l.).

Iš 2011 m. spalio 3 d. Likviduoto juridinio asmens dokumentų perdavimo toliau saugoti akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė Šiaulių m. savivaldybės archyvui toliau saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentus (8 t., 53–58 b. l.).

UAB „Agnus-Šiauliai“ direktorės N. L. paaiškinime dėl saugomų prekių nurodyta, kad pagal 2007-07-10 konsignacijos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldus pardavimui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti pristatytus baldus ir po jų pardavimo sumokėti sutartą parduotų baldų kainą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 27 b. l.).

Akte iš konsignacijos, patvirtintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L., nurodyta, kad nurašoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (konsignac.) gautos prekės už 37344 Lt (2 t., 28–29 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, esančių pas konsignatorius, suvestinės ir Sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščio, pasirašyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L., matyti, kad 2009 m. birželio 30 duomenimis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ konsignacinių prekių už 172641 Lt (3 t., 154–163 b. l.).

Iš Pretenzijos dėl prekių saugojimo, pasirašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. L., matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ padengti nuostolius dėl pastarosios prekių už 172641 Lt saugojimą (3 t., 164 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-752-267/2011 matyti, kad ieškovas bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą bankrutavusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti ieškovui 2007-07-10 Sutarties Nr. 2007/03K pagrindu atsakovui perduotas, ieškovui nuosavybės teise priklausančias, ir 2009-09-10 sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiu suderintas prekes už 306975 Lt. Teismas nutarė civilinę bylą Nr. 2-752-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėti prie civilinės bylos Nr. B2-335-267/2011 pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo (7 t., 96 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-335-267/2011 matyti, kad patvirtinta taikos sutartimi tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas atsisakė reikalavimo dalyje dėl baldų, perduotų atsakovui pagal 2007-07-10 Sutartį Nr. 2007/03K, kurių vertė 119030 Lt, grąžinimo, ir šalys sutarė dėl 187945 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje Nr. B2-335-267/2011. Civilinė byla Nr. 2-752-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių grąžinimo nutraukta (7 t., 97–98 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo matyti, kad teismo patvirtintame bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše trečios eilės kreditoriumi įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreditorinė suma 418981,46 Lt (7 t., 99–100 b. l.).

Iš 2007 m. liepos 20 d. darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. liepos 20 d. direktore priimta N. L., darbo sutartis nutraukta 2010 m. liepos 27 d. (8 t., 71–72 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-109 (12) nurodyta, kad 2007-07-10 sutarties Nr. 2007/03 K, dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu (5 t., 2–3 b. l.), pirmo lapo apatinėje dalyje dešiniajame kampe bei antrame lape skiltyje „KOMITENTAS“ eilutėje „Parašas“ pasirašė ne N. L., tikėtina, kad pasirašė A. L. (8 t., 50–52 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-1763 nurodyta, kad atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą bei dokumentų išsaugojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymo 10 str. 1 d., 11 str. 1 d., 11 str. 3 d., 9 str. 1 ir 2 d., 14 str. 1 ir 2 d. ir 21 str. 1 ir 2 d.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus (2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, vidaus važtaraščius, pranešimus apie parduotas konsignacines prekes ir PVM sąskaitas faktūras) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vidaus važtaraščius pristatydavo prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidaus važtaraščiuose pažymėta, kad prekės yra UAB (duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir skirtos ekspozicijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašydavo pranešimus apie parduotas konsignacines prekes, kuriuos pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal gautus pranešimus apie parduotas konsignacines prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-08-21 iki 2009-04-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras gavo prekių už 733 864,72 Lt (t. sk. PVM 112 223,72 Lt), grąžino prekių už 2 787,16 Lt (t. sk. PVM 425,16 Lt), nukainuota prekių už 3 392,97 Lt (t. sk. PVM 517,57), iš viso gauta prekių už 727 684,59 Lt sumą (733 864,72-2 787,16-3392,97).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-30 iki 2009-02-27 išrašė PVM sąskaitas faktūras už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes, gautas pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 319 136,76 Lt (t. sk. PVM 48 743,73 Lt).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentus ir bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad 2007 m. 08 mėn. iki 2009 m. 02 mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 778 166,67 Lt už prekes, t. y. 54 761,16 Lt sumokėta grynais pinigais, 11 005,51 Lt nurašyta pagal trišalį skolų nurašymo aktą ir 712 400 Lt pervesta iš banko sąskaitos.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių už 727 684,59 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitas faktūras už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes, gautas pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 319 136,76 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 767 161,16 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-07-15 – 268 654,68 Lt (727 684,59+319 136,76-767 161,16).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-17 iki 2009-02-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vidaus važtaraščius, kuriuose pažymėta, kad „prekės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir skirtos ekspozicijai“, gavo prekių už 327 449 Lt, grąžino prekių už 34 551 Lt, iš viso gavo prekių už 292 898 Lt.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio pajamų orderius ir registrą „Pirkimo dokumentai“ nustatyta, kad sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpajamuota prekių už 193 644 Lt, sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“ nurodyta, kad prekės gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal važtaraščius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007-07-13 iki 2007-08-29 važtaraščių, kurie nurodyti sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimuose apie parduotas konsignacines prekes nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-30 iki 2008-12-31 pardavė prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 267 772 Lt.

Taigi, nustatyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, gautas pagal vidaus važtaraščius, nėra galimybės, nes objektų tyrimo atlikimui nepateikti 2007-07-13 iki 2007-08-29 prekių gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini) patvirtinantys vidaus važtaraščiai (nurodyti 5 priede) ir prekių, gautų pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03K „Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu“ apskaitos registrai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 rašto „Dėl konsignacinių prekių inventorizavimo“ patvirtintoje kopijoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti jai perduotų prekių konsignaciniais pagrindais inventorizaciją 2009-06-30 dienai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-30 sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščių (p) patvirtintoje kopijoje nurodyta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinis prekių likutis 2009-06-30 yra 172 641 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai rastas prekių likutis 2009-06-30 yra 172 641 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-17 iki 2009-02-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vidaus važtaraščius, kuriuose pažymėta, kad „prekės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir skirtos ekspozicijai“, gavo prekių už 327 449 Lt, grąžino prekių už 34 551 Lt, iš viso gavo prekių už 292 898 Lt.

Pagal objektų tyrimo atlikimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio pajamų orderius ir registrą „Pirkimo dokumentai“ nustatyta, kad sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpajamuota prekių už 193 644 Lt, sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“ nurodyta, kad prekės gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal važtaraščius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007-07-13 iki 2007-08-29 važtaraščių, kurie nurodyti sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-30 iki 2008-12-31 pardavė prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 267 772 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-30 vidaus važtaraštyje Nr. „Iškeliama iš konsignacijos Parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 52 925 Lt.

Taigi pagal objektų tyrimo atlikimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-17 iki 2009-02-10 pagal vidaus važtaraščius, kuriuose nurodyta, kad prekės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir skirtos ekspozicijai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių už 292 898 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-30 iki 2008-12-31 pardavė prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 267 772 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007-07-13 iki 2007-08-29 vidaus važtaraščių, kurie nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“, registruose nurodyta, kad prekės gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, registre prekių užpajamuota už 193 644 Lt.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių už 193 644 Lt (kaip nurodyta sandėlio pajamų orderiuose ir registre „pirkimo dokumentai“), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų prekių pagal vidaus važtaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ likutis 2009-06-30 turėtų būti 218 770 Lt, nors 2009-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščių (p) patvirtintose kopijose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių likutis 2009-06-30 yra 172 641 Lt.

2010-08-11 D. R. apklausos protokole nurodyta, kad gautos prekės konsignacijos pagrindais „buvo apskaitomos užbalansinėje sąskaitoje, t. y. sąskaitoje, pagal kurią prekės neatsispindi kaip įmonės (pirkėjo) nuosavybė ir jos paprasčiausiai yra salone ekspozicijoje“.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi nustatyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, gautas pagal vidaus važtaraščius, nėra galimybės, nes objektų tyrimo atlikimui nepateikti 2007-07-13 iki 2007-08-29 prekių gavimą už 193 644 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini) patvirtinantys vidaus važtaraščiai ir prekių, gautų pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K „Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu“, apskaitos registrai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 rašto „Dėl konsignacinių prekių inventorizavimo“ patvirtintoje kopijoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti jai perduotų prekių konsignaciniais pagrindais inventorizaciją 2009-06-30 dienai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-30 sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščių (p) patvirtintose kopijose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinis prekių likutis 2009-06-30 yra 172 641 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai rastas prekių likutis 2009-06-30 yra 172 641 Lt.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad 2009-06-30 turto, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi už 172 641 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-30 vidaus važtaraštyje Nr. „Iškeliama iš konsignacijos Parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 52 925 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi nustatyti, ar 2010-06-30 vidaus važtaraštyje Nr. „Iškeliama iš konsignacijos Parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės“ nurodytos parduotos prekės už 52 925 Lt yra parduotos iš 2009-06-30 sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštyje (p) nurodytų prekių, negalima, kadangi objektų tyrimo atlikimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-10 iki 2010-07-15 užbalansinės apskaitos registrai, kuriuose buvo apskaitomos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K „Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu“.

2011-04-06 „Trumpalaikio turto perdavimo-priėmimo akto“ patvirtintoje kopijoje ir trumpalaikio turto sąrašo, perduoto pagal 2011-04-06 turto perdavimo-priėmimo aktą, patvirtintoje kopijoje, nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens L. L., perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. D. perima savo nuosavybėn baldus už 119 030 Lt, turtas gautas pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K „Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu“.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-30 „Sandėlio likučiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių likutis 2010-05-30 sandėlyje yra už 119 600 Lt sumą, 119 600 Lt prekės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/02.

2010-06-16 akte Nr. Iš konsignacijos „Dėl prekių (medžiagų) nurašymo“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašo prekių už 37 344 Lt sumą, prekės gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, akte nurodyta –„(duomenys neskelbtini) (konsignac).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 užbalansinės apskaitos registrų, kuriuose buvo apskaitomos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K „Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu“, todėl negalima nustatyti, kodėl 2010-06-16 nurašyta prekių už 37 344 Lt sumą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-30 vidaus važtaraštyje Nr. „Iškeliama iš konsignacijos Parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, už 52 925 Lt. Objektų tyrimo atlikimui nepateikta PVM sąskaita faktūra, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2010-06-30 vidaus važtaraštį Nr. „Iškeliama iš konsignacijos Parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 52 925 Lt sumai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. E. ind. įm. „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių įsigijo prekių (baldų, čiužinių, paveikslų ir kt. prekių).

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 str. 10 p. nustato, kad įmonės apskaitos duomenys turi būti pagrįsti turto inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos taisyklių 3 p. nustato, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo turi būti inventorizuojamas įmonės turtas.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė prekių inventorizacijos aprašų, kuriuose nurodytas prekių likutis prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, t. y. 2007-12-31, 2008-12-31 ir 2009-12-31 datai (objektų tyrimo atlikimui pateikti tik prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-12-31 sandėlio inventorizacijos aprašai ir prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-12-31, 2009-05-26, 2009-06-30, 2009-09-10 ir 2010-07-07 (prekės iš konsignacijos sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiai).

Inventorizacijos taisyklių II dalies 10 p. nustato, kad įmonėje inventorizacija atliekama įmonės vadovo įsakymu.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007-07-10 iki 2010-07-15 įmonės vadovo įsakymų dėl prekių inventorizacijos atlikimo.

UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių, prekės yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Inventorizacijos taisyklių 3 p. nustato, įmonė iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo turi inventorizuoti turtą, ir 57 p. nustato įmonei nepriklausančio turto inventorizavimo tvarką.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė prekių, gautų pagal prekių atidavimo atsakingam saugojimui sąskaitas, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius ir kurios nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė inventorizacijos aprašų, kuriuose būtų nurodytas prekių likutis prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, t. y. 2007-12-31, 2008-12-31 ir 2009-12-31 inventorizavimo aprašų.

2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašo sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščius, kuriuose nurodytas buhalterinis prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, likutis; 2008-12-31, 2009-05-26, 2009-06-30, 2009-09-10 ir 2010-07-07 (prekės iš konsignacijos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašo sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščius (p), kuriuose nurodytas prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinis likutis.

Inventorizacijos taisyklių VII dalies 58 p. nustato, kad inventorizacijos aprašuose turi būti įrašytas faktiškai rastas turtas, inventorizacijos aprašus turi pasirašyti inventorizavimo komisija ir materialiai atsakingas asmuo.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui pateiktuose 2008-12-31, 2009-05-26, 2008-12-31, 2009-06-30, 2009-09-10 ir 2010-07-07 (prekės iš konsignacijos) sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiuose nenurodytas faktiškai rastų prekių kiekis, žiniaraščiai nepasirašyti inventorizavimo komisijos ir materialiai atsakingų asmenų.

Pagal 2007-07-25 iki 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2007-07-25 kasos likutis – 0,00 Lt, kasos knygoje užpajamuota 558 222 Lt suma, t. y. 425 314 Lt inkasuota grynų pinigų už parduotas prekes (iš elektroninio kasos aparato) ir 132 908 Lt pirkėjų sumokėtas avansas, kasos knygoje nurašyta 458 048,30 Lt suma, t. y. 8 771,64 Lt išmokėta atskaitingam asmeniui N. L. ūkio išlaidoms, 342 700 Lt įnešta į Ūkio banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 20 000 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 10 000 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 1 000 Lt grąžintas pirkėjams sumokėtas avansas ir 75 576,66 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 2007-12-31 kasos likutis – 100 173,70 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2008-01-01 kasos likutis – 100 173,70 Lt, kasos knygoje užpajamuota 1 050 032 Lt suma, t. y. 904 512,00 Lt inkasuota grynų pinigų už parduotas prekes (iš elektroninio kasos aparato) ir 145 520 Lt pirkėjų sumokėtas avansas, kasos knygoje nurašyta 993 767,08 Lt suma, t. y. 43 068,21 Lt išmokėta atskaitingam asmeniui N. L. ūkio išlaidoms, 751 580 Lt įnešta į Ūkio banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 24 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 34 761,16 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 11 835 Lt grąžintas pirkėjams sumokėtas avansas, 143 215,40 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir 9 283,31 Lt sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, 2008-12-31 kasos likutis – 156 438,62 Lt.

Pagal 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2009-01-01 kasos likutis – 156 438,62 Lt, kasos knygoje užpajamuota 517 737 Lt suma, t. y. 122 029,00 Lt inkasuota grynų pinigų už parduotas prekes (iš elektroninio kasos aparato), 95 359 Lt pirkėjų sumokėtas avansas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžina 422 378 Lt avansą, kasos knygoje nurašyta 659 752,02 Lt suma, t. y. 2 965,61 Lt išmokėta atskaitingam asmeniui N. L. ūkio išlaidoms, 163 300 Lt įnešta į Ūkio banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 3 530 Lt grąžintas pirkėjams sumokėtas avansas, 308 700,30 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir sumokėtas avansas, 22 448,10 Lt sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, 14 000 sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, 5 700 Lt sumokėta S. T., 14 746,00 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 833 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, 1 500 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir 122 029,01 Lt sumokėta OOO „(duomenys neskelbtini)“, 2009-12-31 kasos likutis – 14 423,60 Lt.

Pagal 2010-01-01 iki 2010-07-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2010-01-01 kasos likutis – 14 423,60 Lt, kasos knygoje užpajamuota 104 308 Lt suma, t. y. 60 124 Lt inkasuota grynų pinigų už parduotas prekes (iš elektroninio kasos aparato), 44 184 Lt pirkėjų sumokėtas avansas, kasos knygoje nurašyta 118 731,60 Lt suma, t. y. 500 Lt grąžintas pirkėjams sumokėtas avansas, 90 148,59 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 16 203,94 Lt sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams, 8 476,38 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, 557,81 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 626,44 Lt sumokėta (duomenys neskelbtini) už paslaugas, 242,76 Lt sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes ir 514,24 Lt sumokėta IDV „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, 2010-07-05 kasos likutis – 0,00 Lt.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2009-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 76 N. L. iš kasos išmokėta 122 029,01 Lt, kasos išlaidų orderyje Nr. 76 nurodyti dokumentai, kurių pagrindu išmokėti pinigai iš kasos – „apmokama pagal PVM sąskaitą faktūrą (OOO „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas-(duomenys neskelbtini)), Nr. 50 – 63 960,99 Lt, Nr. 81 – 58 068,02 Lt“, prie kasos išlaidų orderio Nr. 76 pridėtas 2009-12-31 kvitas rusų kalba, kuriame nurodyta 1 526 737 rublių suma, pagrindas sąskaitos Nr. 50 ir 81. Objektų tyrimo atlikimui nepateiktos sąskaitos Nr. 50 ir 81, todėl negalima nustatyti, kokiu pagrindu, už kokias prekes ar paslaugas buvo atsiskaityta su OOO „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-10 iki 2010-07-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. E. ind. įm. „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių įsigijo prekių (baldų, čiužinių, paveikslų ir kt. prekių).

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 str. 10 p. nustato, kad įmonės apskaitos duomenys turi būti pagrįsti turto inventorizavimo duomenimis.

Inventorizacijos taisyklių 3 p. nustato, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo turi būti inventorizuojamas įmonės turtas.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė prekių inventorizacijos aprašų, kuriuose nurodytas prekių likutis prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, t. y. 2007-12-31, 2008-12-31 ir 2009-12-31 datai (objektų tyrimo atlikimui pateikti tik prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-12-31 sandėlio inventorizacijos aprašai ir prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-12-31, 2009-05-26, 2009-06-30, 2009-09-10 ir 2010-07-07 (prekės iš konsignacijos sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiai).

Inventorizacijos taisyklių II dalies 10 p. nustato, kad įmonėje inventorizacija atliekama įmonės vadovo įsakymu.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 įmonės vadovo įsakymų dėl prekių inventorizacijos atlikimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių, prekės yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Inventorizacijos taisyklių 3 p. nustato, įmonė iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo turi inventorizuoti turtą, ir 57 p. nustato įmonei nepriklausančio turto inventorizavimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė prekių, gautų pagal prekių atidavimo atsakingam saugojimui sąskaitas, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius ir kurios nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, inventorizacijos aprašų, kuriuose būtų nurodytas prekių likutis prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, t. y 2007-12-31, 2008-12-31 ir 2009-12-31 inventorizavimo aprašų.

2008-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašo sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščius, kuriuose nurodytas buhalterinis prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, likutis, 2008-12-31, 2009-05-26, 2009-06-30, 2009-09-10 ir 2010-07-07 (prekės iš konsignacijos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašo sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščius (p), kuriuose nurodytas prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinis likutis.

Inventorizacijos taisyklių VII dalies 58 p. nustato, kad inventorizacijos aprašuose turi būti įrašytas faktiškai rastas turtas, inventorizacijos aprašus turi pasirašyti inventorizavimo komisija ir materialiai atsakingas asmuo.

Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui pateiktuose 2008-12-31, 2009-05-26, 2008-12-31, 2009-06-30, 2009-09-10 ir 2010-07-07 (prekės iš konsignacijos) sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiuose nenurodytas faktiškai rastų prekių kiekis, žiniaraščiai nepasirašyti inventorizavimo komisijos ir materialiai atsakingų asmenų.

Pagal objektų tyrimo atlikimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą 2007-07-10 iki 2010-07-15.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus važtaraščius nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-07-10 iki 2010-07-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vidaus važtaraščius, kuriuose pažymėta, kad „prekės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir skirtos ekspozicijai“, gavo prekių už 292 898 Lt (gautos prekės buvo parduodamos pirkėjams, pardavus prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašydavo pranešimus ir pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio pajamų orderius ir registrą „Pirkimo dokumentai“ nustatyta, kad sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpajamuota prekių už 193 644 Lt, sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“ nurodyta, kad prekės gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal važtaraščius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007-07-13 iki 2007-08-29 važtaraščių, kurie nurodyti sandėlio pajamų orderiuose ir registre „Pirkimo dokumentai“.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių atidavimo atsakingam saugojimui sąskaitas, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių, prekės yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė (gautos prekės buvo parduodamos pirkėjams, pardavus prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašydavo pranešimus ir pateikdavo įmonėms, įmonės išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“).

2010-08-11 D. R. apklausos protokole nurodyta, kad gautos prekės konsignacijos pagrindais „buvo apskaitomos užbalansinėje sąskaitoje, t. y. sąskaitoje, pagal kurią prekės neatsispindi kaip įmonės (pirkėjo) nuosavybė ir jos paprasčiausiai yra salone ekspozicijoje“.

Taigi prekės, gautos pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui sąskaitas, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 buvo registruojamos apskaitos registruose, t. y. užbalansinėje sąskaitoje.

Objektų tyrimo atlikimui nepateikti 2007-07-10 iki 2010-07-15 apskaitos registrai, užbalansinės sąskaitos, kuriuose buvo registruojamos iš įmonių gautos, grąžintos ir parduotos prekės pagal atidavimo atskaitingam saugojimui sąskaitas, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 punktas nustato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 16 str. 1 dalis nustato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

2011-03-30 D. R. papildomame apklausos protokole nurodyta, kad „2009 metų suvestinius registrus kartu su 2009 metų balansu aš buvau susegusi į segtuvą ir palikusi bendrovės ofise, (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Tie dokumentai turėtų būti prie kitų bendrovės dokumentų. <...>. 2010 m. suvestiniai registrai buvo prie kitų buhalterinių dokumentų ir turėjo būti perduoti bankroto administratorei“.

Objektų tyrimo atlikimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. ir nuo 2010-01-01 iki 2010-07-15 apskaitos registrai, kuriuose buvo kaupiama ir grupuojama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kasos apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2009-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 76 N. L. iš kasos išmokėta 122 029,01 Lt, kasos išlaidų orderyje Nr. 76 nurodyti dokumentai, kurių pagrindu išmokėti pinigai iš kasos – „apmokama pagal PVM sąskaitą faktūrą) OOO ,, (duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini)), Nr. 50-63 960,99 Lt, Nr. 81-58 068,02 Lt“, prie kasos išlaidų orderio Nr. 76 pridėtas 2009-12-31 kvitas rusų kalba, kuriame nurodyta 1 526 737 rublių suma, pagrindas sąskaitos Nr. 50 ir 81. Objektų tyrimo atlikimui nepateiktos sąskaitos Nr. 50 ir 81, todėl negalima nustatyti kokiu pagrindu, už kokias prekes ar paslaugas buvo atsiskaityta su OOO“ (duomenys neskelbtini)“.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 punktas nustato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>.“.

Kadangi objektų tyrimo atlikimui nepateiktos sąskaitos Nr. 50 ir Nr. 81 negalima nustatyti, už kokias prekes ar paslaugas 2009-12-31 buvo išmokėta 122 029,01 Lt suma.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. apskaitos dokumentus ir liudytojo apklausos protokolą nustatyta:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007-07-13 iki 2007-08-29 vidaus važtaraščių, pagal kuriuos gavo prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 193 644,00 Lt sumai, įmonė objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007 m. apskaitos registrų, t, y. užbalansinių sąskaitų, todėl negalima nustatyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 03 K, koks gautų prekių likutis buvo 2007-12-31 ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB (duomenys neskelbtini)“ 2007-12-31 už prekes, gautas pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2007 m.;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2007 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriuose buvo registruojamos prekės gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis 2007-12-31 ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga įmonėms už gautas prekes, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2007 m.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. apskaitos dokumentus ir liudytojo apklausos protokolą nustatyta:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2008 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriuose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, negalima nustatyti prekių likučio 2008-01-01 ir 2008-12-31 (gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K) ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB (duomenys neskelbtini)“ 2008-01-01 ir 2008-12-31 už prekes gautas pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2008 m.;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2008 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriuose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis 2008-01-01 ir 2008-12-31 ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga įmonėms už gautas prekes 2008-01-01 ir 2008-12-31, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2008 m.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. apskaitos dokumentus ir liudytojo apklausos protokolą nustatyta:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2009 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriuose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, negalima nustatyti prekių likučio 2009-01-01 ir 2009-12-31, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB (duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 ir 2009-12-31 už prekes, gautas pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2009 m.;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2009 m. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriuose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis 2009-12-31 ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga“ įmonėms už gautas prekes, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2009 m;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2009 m. apskaitos registrų, kuriuose buvo kaupiama ir grupuojama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2009 m.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė OOO „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų Nr. 50 ir 81, todėl negalima nustatyti už kokias prekes ar paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-31 išmokėjo 122 029,01 Lt, todėl negalima iš dalis nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimo dydžio 2009 m.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-01 iki 2010-07-15 apskaitos dokumentus ir liudytojo apklausos protokolą nustatyta:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2010-01-01 iki 2010-07-15 apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriuose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, negalima nustatyti prekių likučio 2010-01-01 ir 2010-07-15 (gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga UAB (duomenys neskelbtini)“ 20010-01-01 ir 2010-07-15 už prekes gautas pagal 2007-07-10 sutartį Nr. 2007/03 K, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2010-01-01 iki 2010-07-15;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2010-01-01 iki 2010-07-15 apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, kuriuose buvo registruojamos prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal prekių atidavimo atskaitingam saugojimui, perdavimo-priėmimo aktus ir vidaus važtaraščius, todėl negalima nustatyti, koks prekių likutis 2010-01-01 ir 2010-07-15 ir kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga“ įmonėms už gautas prekes 2010-01-01 ir 2010-07-15, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2010-01-01 iki 2010-07-15;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikė 2010-01-01 iki 2010-07-15 apskaitos registrų, kuriuose buvo kaupiama ir grupuojama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio 2010-01-01 iki 2010-07-15.

Kadangi objektų tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo nuo 2007-07-10 iki 2010-07-15 (4 t., 60–151 b. l.).

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė Dovilė Požėlaitė patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės atitinkamų laikotarpių turto, įsipareigojimų dydžio dėl to, kad nebuvo pateikti atitinkamų laikotarpių apskaitos registrai, tai yra užbalansinės sąskaitos. Užbalansinės sąskaitos, tai sąskaitos, kuriose išrašytas turtas nepriklauso tai įmonei, kuri tą gavo turtą, tai yra kitos įmonės turtas. Užbalansinių sąskaitų neišsaugojimas ir nebuvimas trukdo nustatyti įmonės įsipareigojimus ir turtą. Negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dar ir dėl to, kad nepateikti ir ne konsignacijos pagrindu gautų prekių apskaitos registrai. Turtas, gautas pagal užbalansines sąskaitas, apskaitomas taip pat, kaip ir įmonės turtas – kiek gauta prekių, kiek parduota, koks yra likutis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi konsignacines prekes, išsiųsdavo pranešimus, pagal juos „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitą, ir tada tas turtas tapdavo jau įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtu. Gautos konsignacijos pagrindais prekės turi būti apskaitomos, jeigu jos nėra apskaitomos, tai trukdo nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimus. Užbalansinių sąskaitų buvo ir iš kitų įmonių, iš kurių gaudavo prekes pagal konsignacijos sutartį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nebuvo jokių registrų. Nežinant, ką įmonė gavo, negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų – kiek iš tikrųjų tų prekių, koks jų likutis, kokį turtą turėjo ir kiek įmonė skolinga kitoms įmonėms. Nebuvo pateikta ne tik apskaitos registrų, užbalansinių sąskaitų, bet ir kitų registrų, taip pat 2009 m. sąskaitos, pagal kurią išmokėta 122000 Lt. Turint pateiktus dokumentus, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą 2007-2010 m. nustatyti galima, tik negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų.

Rusijos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodytos sąskaitos Nr. 50 ir Nr. 81, bet tų sąskaitų nėra, yra tik rusiškas kvitas, kad apmokėta pagal tokias sąskaitas, todėl negalima nustatyti, už ką buvo tai įmonei sumokėta – už prekes ar kažkokias atliktas paslaugas. Dėl to taip pat negalima nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio.

Kasmetinės inventorizacijos atliekamos iki finansinės atskaitomybės sudarymo, tai yra metų pabaigoje atliekama inventorizacija – įsipareigojimų, atsargų, pinigų inventorizacijos. Vien inventorizacijos neatlikimas netrukdytų nustatyti įmonės turto, bet inventorizuoti turtą yra privaloma.

Kiekviena įmonė pagal savo veiklos pobūdį pasirenka, kokius registrus vesti. Prekės, gautos pagal konsignaciją, turi būti užpajamuotos registre – kompiuteriniu variantu įmonė savo nuožiūra susikuria registrus, kuriuose apskaito, už kokią sumą prekių gavo, kiek pardavė. Įmonė turi vesti prekių apskaitą, kad žinotų, kiek pardavė, kiek skolinga kitai įmonei už parduotas prekes, kiek kita įmonė turi jai pervesti, už kokią sumą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą – įmonei tai yra privaloma.

Tirdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, darė sutikrinimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – kokios prekės pateiktos pagal „OWL Klaipėda“ duomenis ir kokios pagal rastus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasti sandėlio pajamų orderiai ir registras „Pirkimo dokumentai“, tačiau šito nepakanka, reikia ir apskaitos registrų. Iš to pirkimo dokumentų registro tik matosi, kiek prekių įmonė gavo, o kiek pardavė, koks prekių likutis buvo metų pradžiai, už kiek atsiskaitė, šito registro nebuvo, todėl neaišku.

Pateikti tyrimui dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rasti dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iš dalies atitiko. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje nebuvo prekių, gautų iš „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų važtaraščių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio dokumentų apie gautas prekes nepakanka įmonės turto bei įsipareigojimų dydžiui nustatyti, tam būtini registrai. Registruose būna nurodomas likutis metų pradžioje, tai yra atskaitos taškas, nuo kurio apskaitos registrai yra vedami toliau, metų pabaigoje vėl išvedamas kiekvienos balansinės sąskaitos likutis, jis būna kitų metų atskaitos taškas. Nepakanka turėti visus pirminius dokumentus nuo įmonės veiklos pradžios, reikalingi likučiai.

Nepasirašytą 2010-06-30 vidaus važtaraštį, pagal kurį iškeliamos iš konsignacijos parduotos „(duomenys neskelbtini)“ prekės už 52925 Lt, ji tik aprašė, kad toks buvo jai pateiktas, tačiau jo nevertino, kadangi nežino, ar pagal tą važtaraštį prekės buvo parduotos, nes nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Jeigu prekės iškeliamos iš konsignacijos, tai jos turėtų būti parduodamos ir turėjo būti išrašyta PVM sąskaita faktūra.

Norint nustatyti įmonėje prekių trūkumą, reikia atlikti inventorizaciją, o norint atlikti inventorizaciją, reikia žinoti prekių likutį metų pradžioje, kuris būna nurodytas registre, o tų registrų nėra, ji nežino, kiek 2007 m pradžioje įmonė turėjo atsargų. Nesant apskaitos registrų, neįmanoma nustatyti, ar yra trūkumas, ar jo nėra. Todėl savo išvadoje pažymėjo, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio 2007, 2008, 2009 ir 2010 m.

Avansinės išmokos direktorei N. L. buvo pateisintos, išskyrus pinigų išmokėjimą OOO „(duomenys neskelbtini)“ – nebuvo pateikti pateisinantys šitą išmokėjimą dokumentai.

2008-09-30 N. L. iš kasos pagal kasos išlaidų orderį išmokėta 35341,13 Lt – iš jų A. A. išmokėta 35000 Lt, o kam išmokėti 341,13 Lt, dabar atsakyti negali, kažkam buvo sumokėti. Jei neįrašyta kaip nepateisintos išlaidos, vadinasi, šitas išlaidas pateisinantys dokumentai buvo.

Už įrašų teisingumą apskaitos registruose atsako įmonės buhalteris. Buhalteriui yra pateikiami pirminiai apskaitos dokumentai, jis įmonės turima buhalterine programa, kompiuteriniu būdu juos suveda į įmonės individualiai pasirinktas buhalterines sąskaitas – gali būti ilgalaikio turto, atsargų, trumpalaikio turto, kuro atsargų, kasos sąskaitos – sugrupuoja, suveda į tas sąskaitas ir metų pabaigoje išvedamas įmonės balansas. Dokumentus buhalteriui pateikia tas, kas atsakingas ir vykdo tą veiklą – parduoda prekes, gauna PVM sąskaitas faktūras, tas ir atneša dokumentus buhalterei. Už buhalterinės apskaitos organizavimą – už dokumentų išsaugojimą, už apskaitos organizavimą – pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą atsako ūkio subjekto vadovas, o buhalteris atsako už įrašų teisingumą. Jeigu vadovas blogai organizuoja buhalterinę apskaitą, buhalteriui neperduodami dokumentai, tai buhalteris ir neįves jų į buhalterinę programą.

Net jei prekės buvo pateiktos ekspozicijai, jos turi būti apskaitytos, kad žinotų, kiek turto gauta pagal konsignaciją. Svetimos įmonės turtas, perduotas ekspozicijai, pagal kurią bus užsakomos kitos prekės, nors ir ne įmonės nuosavybė, turi būti apskaitytas, nes tada negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų. Atliekant inventorizaciją nepateikus prekių, gautų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ir prekių, gautų pagal konsignaciją, likučių negalima atskirti, kur yra įmonės turtas, o kur ne. Nesant konsignacijos sutarties, net ir žodinio susitarimo pagrindu, pagal važtaraštį gautas turtas yra įrodymas, kad prekės buvo gautos. Išrašytas ir pasirašytas važtaraštis reiškia, kad prekės buvo gautos. Važtaraščiuose buvo nurodyta, kad prekės gautos pagal konsignaciją. Dabar ji nepamena, ar iš „(duomenys neskelbtini)“ gauti dokumentai, važtaraščiai buvo pasirašyti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. Apskaitos dokumentą pasirašo asmuo, išrašęs šitą dokumentą. Buhalterinės apskaitos įstatyme nėra reikalaujama, kad pasirašytų pirkėjas, jog gavo prekes, juridinę galią turinčių įrodymų yra išrašiusio dokumento asmens parašas. Sandėlio dokumentuose atitiko, kiek buvo išrašyta važtaraščių, ir kiek buvo gauta prekių pagal konsignacijos sutartį. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus buvo neatitikimų, bet, kadangi tyrimui nebuvo pateikti papildomi dokumentai, taip ir liko neaišku, kodėl neatitinka. Neatitikimai buvo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių išsiuntė mažiau, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpajamuota sandėlio pajamų orderiuose registre „Pirkimo dokumentai“ prekių už 193644 Lt, ten ir važtaraščių numeriai buvo nurodyti, o iš „(duomenys neskelbtini)“, kiek atsimena, ne visi dokumentai buvo paimti, ne už visą laikotarpį, ir tie dokumentai buvo paimti ne iš pačios įmonės, o iš ekonominės policijos. Savo išvados 7 lape ji rašo, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo prekių už 193644 Lt, kaip nurodyta, tada „(duomenys neskelbtini)“ prekių likutis turėjo būti už 218000 Lt, o jie nurodo, kad 172000 Lt pagal pateiktus pirminius dokumentus. Bet vėl – nėra registrų, ji nežino prekių likučio pradžioje, čia tiek, kokie buvo pateikti dokumentai, gali būti, gali nebūti. Todėl savo išvadoje taip ir rašo, kad turėtų būti toks likutis. Kažkas arba nepateikė dokumentų, arba jų neišsaugojo.

Buhalterė D. R. apklausos protokoluose nurodė, kad vedė registrus, bet šitie registrai pateikti nebuvo. Neturint apskaitos registrų, pagal vidaus važtaraščius, PVM sąskaitas faktūras, negalima nieko apskaičiuoti. Buvo 2007-07-10 pirkimo pardavimo sutartis, bet buvo pateikta ir 2007-07-10 konsignacijos sutartis.

Kaltinamajame akte yra sąrašas prekių, kurios pagal 2010-06-16 aktą iš konsignacijos dėl prekių medžiagų nurašymo buvo nurašytos už 37344 Lt. Tačiau nurašymas yra dvigubas įrašas – vienur nurašoma, kitur užpajamuojama, o čia nurašo prekes, tačiau kaip, kur jas nurašo, už ką jas nurašo, grąžina ar parduoda, nesimato. Jeigu jai pateiktų registrus, tada ji žiūrėtų, kokie yra juose įrašai, tada papildomai tirtų įrašų teisingumą. Jeigu tų registrų nėra, neturint visų pirminių dokumentų, atgaline data padaryti registrų neįmanoma.

Iš pirminių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir vidaus važtaraščių – matyti, pagal kurią sutartį – konsignacijos ar pirkimo-pardavimo – prekės buvo vežamos. Tuo labiau, kad važtaraščiuose, PVM sąskaitose yra užrašyta, kad pagal konsignaciją. Pagal tai ji ir atskyrė, kurios prekės buvo vežtos pagal konsignaciją ir kokios pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat buvo pateikiami įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai, kad parduotos prekės, gautos pagal konsignacijos sutartį. Matyti, kad buvo skirtingos sutartys ir išrašyti skirtingi pirminiai dokumentai.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje specialistė Dovilė Požėlaitė paaiškino, kad ji buvo nuvykusi į archyvą. Archyvui yra pateikta daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvų, nei buvo pateikta jai. Jai tyrimui buvo pateikti kelių metų dokumentai, susegti į vieną segtuvą, o archyvui dokumentai pateikti atskirai pagal metus, tačiau dokumentų lapų skaičius nesikeičia, sutampa, archyvui daugiau dokumentų nepateikta. Apskaitos registrų archyve tikrai nėra, todėl jos duota išvada nesikeičia.

Išvadoje pateikta, kad N. L. neišsaugojo dviejų 2007-07-13 važtaraščių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktą darbo sutartį N. L. pradėjo dirbti direktore nuo 2007-07-20. Priimant N. L. į darbą direktore, jokio tų dviejų dokumentų perdavimo nebuvo, 2007-07-13 važtaraščiai įmonėje tuo metu jau turėjo būti ir jie turėjo būti įtraukti į registrą. Kas buvo direktorius prieš priimant į darbą N. L., tas turėjo tai prižiūrėti. Ar tie dokumentai buvo perduoti N. L., jai nežinoma, jokio perdavimo akto nebuvo. Atliekant tyrimą, kiek prisimena, nebuvo nurodytas kitas asmuo, paskirtas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. Jeigu toks asmuo būtų buvęs, išvadoje būtų jį nurodžiusi.

Pagal įstatymą už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisių aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris, o už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. 2007–2008 m. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kompiuterinė buhalterinė programa. 2007–2010 m. buhalterinės apskaitos popierinis variantas buvo būtinas. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, vedant buhalterinę apskaitą kompiuteryje, būtina ją atspausdinti popieriniame variante.

Pagal jos išvadą, trūko ne tik registrų, bet ir važtaraščių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad tokie važtaraščiai buvo, nustatyta pagal pateiktas sandėlio apskaitos korteles, kuriose nurodyti važtaraščių numeriai, kad tokie gauti. Rado tik įrašus, kad tokie važtaraščiai buvo, tačiau pačių važtaraščių nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jai buvo pateikti, su dokumentais buvo pateikta priešpriešinio patikrinimo medžiaga iš Klaipėdos AVPK. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti važtaraščiai sutapo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rastais sąrašuose, pirminių dokumentų nebuvo rasta. Tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę jai neužkliuvo, kad buhalterė būtų įrašiusi neteisingus duomenis. Paties buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų dėl įrašų neteisingumo nenustatė, nors, kadangi nebuvo rasti registrai, nėra ir kaip patikrinti.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikų juridinė kvalifikacija

N. L. kaltinama pagal BK 222 str. 1 d. tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kaltinime nurodytų dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio, taip pat nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 15 d.

Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

N. L., kaip jau minėta, kaltinama tuo, kad neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų nepateikė tyrimui, ir byloje nėra jokių faktinių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji tyčia paslėpė, sunaikino ar sugadino jos vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kaip numatyta BK 222 str. dispozicijoje. Tačiau BK 223 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 red.) yra numatytas nusikalstamai aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris gali reikštis trimis alternatyviomis veikomis. Šioje byloje yra aktuali viena iš šių alternatyvių nusikalstamų veikų – buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas įstatymų nustatytą laiką. Teismas, įspėjęs kaltinamąją N. L., kad jos veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 223 str. 1 d., sprendžia, ar kaltinamoji padarė kaltinime išdėstytą veiką, kuri, teismo nuomone, atitinka BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. 1 d. kyla tada, kai apskaitos dokumentai yra nustatyta tvarka nesaugomi, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo dėl to prarasti, ar ne. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, o nustačius, kad tokios tvarkos nebuvo laikytasi ir dėl to atsirado padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kyla baudžiamoji atsakomybė.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Remiantis specialisto išvada (4 t., 60–151 b. l.) ir specialistės D. Požėlaitės paaiškinimais teisiamajame posėdyje, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kaltinime nurodytų dokumentų. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio kito asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą, nebuvo paskirta, todėl akivaizdu, jog už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą buvo atsakinga bendrovės direktorė kaltinamoji N. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbusi nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 27 d. Taigi kaltinamosios argumentai, kad už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą turėtų atsakyti ne ji, o bendrovės buhalterė, yra visiškai nepagrįsti. Taip pat niekuo nepagrįsti kaltinamosios samprotavimai, kad dėl kaltinime nurodytų važtaraščių ir apskaitos registrų dingimo yra kaltas bankroto administratorius arba tyrėjas. Įtarti bankroto administratoriaus darbuotojus ar pareigūnus dokumentų praradimu nėra jokio pagrindo, kadangi jokie neatitikimai dokumentų perdavimo aktuose (bankroto administratoriui ir specialistui) byloje nenustatyti. Tai matyti sulyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Dokumentų bylų perdavimo aktą“, pasirašytą N. L., ir „Perduotų dokumentų sąrašą“, pasirašytą D. R. (2 t., 55–56 b. l.), su specialistui tirti pateiktų dokumentų sąrašu (4 t., 60–61 b. l.). Be to, liudytoja apklausta bankroto administratoriaus atstovė L. L. kategoriškai patvirtino, kad kiekvienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas dokumentas buvo aprašytas, surašytas dokumentų perdavimo aktas.

Taip pat atmetami, kaip prieštaraujantys norminių aktų nuostatoms, kaltinamosios aiškinimai, kad dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir dokumentų neišsaugojimo savo kaltės ji nepripažįsta, nes nėra buhalterė, apie buhalteriją nieko nežino ir jos neorganizavo, nes buvo trys akcininkai, o perduodant dokumentus bankroto administratoriui pagrindinį vaidmenį atliko buhalterė. Taip kaltinamoji nepagrįstai bando paneigti savo atsakomybę už jai, kaip bendrovės vadovei, priskirtų funkcijų tinkamą vykdymą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pati kaltinamoji N. L. buhalterinės apskaitos dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, dokumentus perdavė buhalterė D. R., o vežė A. L., bankroto administratoriaus atstovei L. L. prisistatęs N. L. atstovu. Šios aplinkybės taip pat rodo kaltinamosios demonstruojamą aplaidų požiūrį į bendrovės direktorės pareigų tinkamą atlikimą. Be to, apie kaltinamosios aplaidumą saugant bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus liudija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere dirbusios D. R. parodymai, kad bendrovės biure bet kas galėjo prieiti prie buhalterinės apskaitos dokumentų, nes jie buvo laikomi atviroje nerakinamoje spintoje.

Kaltinamoji teigia, kad kaltinime nurodyti apskaitos registrai ir užbalansinės sąskaitos įmonėje buvo. Dėl tokių kaltinamosios teiginių teismas pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę dėl norminiais aktais nustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymo lemia ne tai, ar tie dokumentai yra buvę, o tai, ar dėl trūkstamų dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nustačius, kad kaltinamosios N. L. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu įstatymais reglamentuotos dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikyta ir jie neperduoti bankroto administratoriui, kaltinamosios argumentai dėl menamo tų dokumentų egzistavimo nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Išanalizavus bylos duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, atsižvelgus į specialistės D. Požėlaitės, kuri ir bylos nagrinėjimo metu tiriant kaltinamosios N. L. ir jos gynėjo keliamas versijas atliko dokumentų sutikrinimą archyve, paaiškinimus teisiamajame posėdyje, teismui nekyla abejonių, kad visi bankroto administratoriui perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai vėliau buvo perduoti ir tyrimą atlikusiai specialistei, kuri savo išvadoje konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų tyrimo atlikimui nepateikus išvadoje nurodytų dokumentų (laikotarpio nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2007 m. rugpjūčio 29 d. vidaus važtaraščių, 2007 – 2009 metų apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, laikotarpio nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 15 d. apskaitos registrų, t. y. užbalansinių sąskaitų, sąskaitų Nr. 50 ir 81), t. y. dokumentų, kurie nurodyti ir kaltinamajai N. L. pateiktame kaltinime, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 15 d., todėl negalima iš dalies nustatyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2010 m. liepos 15 d. Specialisto išvadoje detaliai aptarta ir konkrečiai nurodyta, būtent dėl kokių buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir jų nepateikimo tyrimui atsirado neigiami, t. y. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 str. 1 d. taikymui būtini, padariniai. Be to, teisiamajame posėdyje specialistė D. Požėlaitė labai išsamiai paaiškino savo išvadą, nurodė, kad tirdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus darė sutikrinimą ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, todėl abejoti specialisto išvados objektyvumu teismas neturi jokio pagrindo.

Neigdama savo kaltę tiek dėl bendrovės dokumentų neišsaugojimo, tiek ir pagal kitą jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką (patikėto turto pasisavinimą), kaltinamoji N. L. nurodo, kad kaltinime nurodytos sutarties Nr. 2007/03K dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nebuvo sudariusi ir pagal tokią sutartį jos vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaudavo. Kaltinamosios teigimu, jos sudarytos sutarties numeris buvo be raidės „K“, ir tai buvo pirkimo-pardavimo sutartis.

Iš tikrųjų, specialisto išvadoje (8 t., 50–52 b. l.) nurodyta, kad sutartyje Nr. 2007/03K dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindu pasirašė ne N. L., o, tikėtina, – A. L.. Be to, minėtos sutarties sudarymo data nurodyta 2007 m. liepos 10 d., t. y. nurodytas laikas, kada N. L. dar nebuvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (dirbo nuo 2007-07-20). Tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad kaltinamoji N. L. pripažino buvus tokią sutartį ir ja vadovaudamasi organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Tai, kad konsignacijos pagrindais UAB „Agnus-Šiauliai“ gaudavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai neigia kaltinamoji, patvirtina specialisto išvadoje išdėstyta, remiantis specialistui pateiktais dokumentais, išsami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos analizė. Be to, liudytoja S. K., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-konsultante, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo konsignacines prekes su konsignaciniais važtaraščiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o liudytojas A. R., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nurodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo konsignacinių prekių, gautų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo A. R. teigimu, jeigu važtaraščiuose nurodyta „konsignacija“, tos prekės negalėjo būti perduotos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nes pagal sąskaitas faktūras prekės pajamuojamos į kitą balansą. Analogiškai apie skirtingą prekių, gautų pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir gautų konsignacijos pagrindais, apskaitą parodė ir liudytoja G. Š.. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pati kaltinamoji pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuose remiamasi konsignacijos sutartimi Nr. 2007/03K (aktas iš konsignacijos, pretenzija dėl prekių saugojimo ir kt., 2 t., 28–29 b. l., 3 t., 154–164 b. l.), o 2010 m. balandžio 6 d. paaiškinime prokuratūrai N. L. netgi nurodo, kad prideda konsignacijos sutartį (2 t., 27 b. l.). Be to, minėtos konsignacijos sutarties realų egzistavimą patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo nutartys civilinėse bylose, iš kurių matyti, kad buvo nagrinėjamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti 2007-07-10 Sutarties Nr. 2007/03K pagrindu perduotas prekes ir patvirtinta taikos sutartis (7 t., 96–98 b. l.). Taip pat teismas pažymi, kad A. L., kuris, tikėtina, pasirašė konsignacijos sutartį Nr. 2007/03K N. L. vardu, yra buvęs kaltinamosios sutuoktinis, ir, remiantis liudytojos S. K. parodymais, kartu su kaltinamąja realiai vadovavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, kad bankroto administratoriui bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus vežė būtent A. L.. Be to, liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sutartyje Nr. 2007/03K yra jo parašas, tačiau nepamena, kokiomis aplinkybėmis ši sutartis buvo pasirašyta. Minėto liudytojo teigimu, kitai šaliai pasirašyti sutartys buvo siunčiamos ir kartu su prekėmis, ir paštu, taip gaudavo jau pasirašytą vieną sutarties egzempliorių.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad konsignacijos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo sudaryta ir realiai vykdoma, nors ją ir pasirašė ne N. L., todėl pagrįstai kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji neišsaugojo dokumentų, susijusių su 2007 m. liepos 10 d. sutarties Nr. 2007/03K vykdymu.

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamoji N. L., neigdama konsignacijos sutarties realų egzistavimą, teigia sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2007/02 (2 t., 22–23 b. l.), tačiau abiejų šių sutarčių sudarymo data nurodyta ta pati – 2007 m. liepos 10 d., t. y. laikas, kai kaltinamoji N. L. dar nebuvo priimta dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Todėl vienos iš tuo pačiu metu sudarytos sutarties neigimas yra paprasčiausiai nesuprantamas, atsižvelgiant į jau anksčiau aptartus bylos duomenis, patvirtinančius, jog kaltinamoji vykdė konsignacijos sutartį organizuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji N. L. aplaidžiai tvarkė bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes jos vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu bendrovės apskaitos dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išsaugoti ir dėl to atsirado padariniai – negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tai rodo priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių. Kaltinamosios N. L. aptariama nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. kaltinant ją apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų padariusi šio straipsnio dispozicijoje išdėstytas veikas – tyčia sunaikinusi ar sugadinusi buhalterinės apskaitos dokumentus. Atkreipiamas dėmesys, kad ir kaltinamajame akte aprašant N. L. nusikalstamą veiką tyčinis dokumentų sunaikinimas ar sugadinimas nenurodytas (7 t., 51–53 b. l.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas kaltinamosios N. L. veiką perkvalifikuoja iš BK 222 str. 1 d. į BK 223 str. 1 d., nes teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamosios padarytoje veikoje yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamoji N. L. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbo nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2010 m. liepos 27 d. Taigi už bendrovės buhalterinę apskaitą ir dokumentų išsaugojimą nuo bendrovės veiklos pradžios iki 2007 m. liepos 20 d. nėra atsakinga, todėl tikslinamas kaltinime nurodytas laikotarpis, kurio metu kaltinamoji aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, o taip pat iš kaltinimo šalinama, kad N. L. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė vidaus važtaraščių – 2007-07-13 važtaraščio Nr. 2007/051, 650 Lt sumos, 2007-07-13 važtaraščio Nr. 51/7, 396 Lt sumos, pagal kuriuos gavo prekių iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Atitinkama suma (1046 Lt) mažinama ir kaltinime nurodyta bendra pagal neišsaugotus vidaus važtaraščius gautų prekių vertė (193644–1046=192598).

N. L. taip pat kaltinama pagal BK 183 str. 2 d. tuo, kad pasisavino 2007 m. liepos 10 d. sutarties Nr. 2007/03 K pagrindu jai, kaip uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorei, patikėtą svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus, gautus už konsignaciniais pagrindais parduotas bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ prekes, iš viso 52925 Lt.

Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 str., yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.

Jau anksčiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo sudaryta 2007 m. liepos 10 d. sutartis Nr. 2007/03K ,,Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindais“ ir ši sutartis realiai buvo vykdoma. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, esančių pas konsignatorius, suvestinės ir sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščio, pasirašyto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės kaltinamosios N. L., 2009 m. birželio 30 d. duomenimis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 172641 Lt vertės konsignacinių prekių (3 t., 154–163 b. l.). Tai patvirtina ir pačios kaltinamosios N. L. pasirašyta pretenzija bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 172641 Lt vertės prekių saugojimo (3 t., 164 b. l.). Vadinasi, kaltinamajai N. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, 172641 Lt vertės prekės, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacijos pagrindu, buvo patikėtos. Kratos metu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose 2010 m. spalio 18 d. rastos 119030 Lt vertės prekės 2011 m. balandžio 6 d. perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 24–97 b. l., 4 t., 52–55 b. l.). Taigi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo negrąžinta 53611 Lt vertės prekių (172641–119030=53611 Lt). 2010 m. birželio 30 d. Vidaus važtaraštyje nurodyta, kad iškeliamos iš konsignacijos parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 52925 Lt vertės prekės (4 t., 56–57 b. l.). Liudytoja D. R., dirbusi bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere, paaiškino, kad bankroto administratoriaus atstovei atlikus inventorizaciją, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ rasta dalis prekių, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užpajamuotų užbalansinėje sąskaitoje, o kita dalis užpajamuotų prekių jau buvo parduotos ir nurodytos 2010 m. birželio 30 d. Vidaus važtaraštyje, kurį jai surašyti nurodė kaltinamoji. Liudytojos D. R. teigimu, už parduotas ir 2010 m. birželio 30 d. Vidaus važtaraštyje išvardytas prekes nebuvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prasidėjus bankroto procedūrai gauti pinigai už parduotas prekes buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams, mokesčiams ,,Sodrai“. Kaltinamoji N. L., nors ir neigdama konsignacijos sutarties egzistavimą, pripažino, jog 2010 m. birželio 30 d. Vidaus važtaraštyje nurodytos prekės buvo parduotos, o už jas gauti pinigai išleisti bendrovės skoloms padengti. Teismas atkreipia dėmesį, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštį buvo negrąžinta (neatsiskaityta) 53611 Lt vertės prekių, o 2010 m. birželio 30 d. Vidaus važtaraštyje, taip pat ir kaltinime, nurodyta parduotų prekių vertė yra 52925 Lt. Šio turto vertės neatitikimo (686 Lt) negalėjo paaiškinti ir specialistė savo išvadoje, kadangi tyrimui nepateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacijos pagrindu gautas ir parduotas kaltinime nurodytas prekes galbūt už 52925 Lt, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji N. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pasisavino šiuos pinigus – 52925 Lt. Priešingai, kaip jau minėta, byloje yra duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms. Be anksčiau aptartų įrodymų, byloje nustatyta, kad liudytoja S. K. 2009 m. liepos 27 d., t. y. po prekių likučio užfiksavimo sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštyje (2009 m. birželio 30 d. duomenys), pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 11546 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už parduotas konsignacines prekes. Tai patvirtina S. K. tyrėjai pateiktas tarpfilialinis kasos pajamų orderis Nr. 989367 (2 t., 13–15 b. l.). Taigi, nenustatęs svetimo turto pasisavinimo fakto, teismas sprendžia, kad kaltinamoji N. L. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., nes esminis šio nusikaltimo sudėties požymis yra patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Teismas pirmiau nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsignacijos pagrindu gautas ir parduotas prekes galbūt už 52925 Lt, kadangi tiksliai nustatyti, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes, pagal byloje esančius duomenis teismas neturi galimybės, to negalėjo nustatyti ir tyrimą atlikusi specialistė, kaip jau minėta, tyrimui nepateikus visų buhalterinės apskaitos dokumentų.

Įvertinęs bylos duomenis teismas mano, kad po 2007 m. liepos 10 d. sutarties Nr. 2007/03 K ,,Dėl plataus vartojimo prekių tiekimo konsignacijos pagrindais“ sudarymo tarp bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsirado civiliniai teisiniai santykiai, ir civilinės sutarties sąlygų pažeidimas – sutartinių prievolių neįvykdymas – pats savaime dar neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo sąlygos, susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje tokių kaltinamosios N. L. tyčia sudarytų sąlygų, kurios būtų apsunkinusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybes atkurti galimai pažeistą teisę civilinio proceso tvarka, nenustatyta. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo galimybe apginti savo turtines teises civilinio proceso tvarka. Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-752-267/2011 matyti, kad ieškovas bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą bankrutavusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti ieškovui 2007-07-10 Sutarties Nr. 2007/03K pagrindu atsakovui perduotas, ieškovui nuosavybės teise priklausančias, ir 2009-09-10 sandėlio inventorizacijos sutikrinimo žiniaraščiu suderintas prekes už 306975 Lt. Teismas nutarė civilinę bylą Nr. 2-752-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėti prie civilinės bylos Nr. B2-335-267/2011 pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo (7 t., 96 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-335-267/2011 patvirtinta taikos sutartimi tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas atsisakė reikalavimo dalyje dėl baldų, perduotų atsakovui pagal 2007-07-10 Sutartį Nr. 2007/03K, kurių vertė 119030 Lt, grąžinimo, ir šalys sutarė dėl 187945 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje Nr. B2-335-267/2011 (7 t., 97–98 b. l.), o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu teismo patvirtintame bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąraše trečios eilės kreditoriumi įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., 99–100 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamoji N. L. pagal BK 183 str. 2 d. išteisinama, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamosios N. L. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai N. L. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Vertindamas kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad N. L. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltinamosios nusikalstamais veiksmais turtinė žala nepadaryta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką teismas vertina ir kaltinamosios asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius ją iki nusikaltimo padarymo bei po to, t. y. atsižvelgia į tai, kad N. L. anksčiau neteista (2 t., 135 b. l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 136–137 b. l.), nėra įrašyta į priklausomybės ligų ir psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (2 t., 140, 142, 144 b. l.), policijos nuovados viršininko pranešime nurodyta, kad dėl N. L. netinkamo elgesio per penkerius metus skundų negauta, metų laikotarpiu administracine tvarka ji nebausta, centro policijos nuovadoje į profilaktinę įskaita neįrašyta (2 t., 146 b. l.), dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Šios bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamosios N. L. asmenybės pavojingumas nėra didelis, ir iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jos antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios.

Atsižvelgęs į nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinęs ir tai, kad byloje nenustatyta kaltinamosios N. L. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs ir į kaltinamosios sveikatos būklę (8 t., 90 b. l.), teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai vieną iš švelniausių bausmių, numatytų BK 223 str.1 d. sankcijoje, rūšį – baudą, savo dydžiu mažesnę kaip įstatymo numatytas už padarytą nusikalstamą veiką tokios bausmės vidurkis (BK 47 str., 2007-06-28 įstatymo Nr. IX-1233 red.).

Civilinis ieškovas bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareikštu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios N. L. 52925 Lt žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo (7 t., 156–159 b. l.).

Kaip jau konstatuota anksčiau, kaltinamoji N. L. yra išteisinama pagal BK 183 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 115 str., reglamentuojančio civilinio ieškinio išsprendimą, 3 d. 2 p. nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinis ieškinys dėl 52925 Lt turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 red.) ir jai paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. N. L. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę N. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinį ieškinį dėl 52925 Lt žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė