Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

išnagrinėjusi A. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., 124¹ str. 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016-05-24, apie 21.43 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, numatytus 14, 101 p., nes vairavo automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,06 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, važiuodamas atbulas buvo neatsargus, atsitrenkė į informacinį stulpelį ir sugadino vairuojamą automobilį. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 8 d.

Teismo posėdžio metu A. B. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad automobilio nevairavo, o tiesiog miegojo. Jis apie pietus atvažiavo pas dukrą. Jį atvežė pažįstamas. Su uošviene išgėrinėjo (duomenys neskelbtini). Vakare nuėjo į mašiną miegoti, nes kambaryje nebuvo kur miegoti. Atvažiavo policija ir pabeldė į langą. Tuo momentu jis miegojo. Paėmė dokumentus, patikrino girtumą, įformino pažeidimą, nutempė automobilį. Įvykio vietoje žmonių jis nematė. Tačiau policijos pareigūnai minėjo, kad juos iškvietė, todėl jie atvažiavo. Automobilis buvo S. B.. Automobilio raktus jis paėmė, jie buvo prie veidrodžio. Kartu su ja gyveno. Jos leidimo duoti automobilį neprašė. Paprastai automobiliu naudodavosi ji pati (b. l. 79-80).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. paaiškino, kad asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėm nepažįsta. Vasara po 21 val. vedžiojo su vyru šunį Pamiškės stotelėje ir vidury kalno sustojo Toyota automobilis, atsivėrė automobilio durelės, išėjo vyriškis, nuėjo už mašinos, paskui vėl įsėdo ir pradėjo parkuotis. Parkuodamasis daužėsi į kraštus. Tada jie suprato, kad vairuotojas girtas ir paskambino į policiją. Įvykio vietoje buvo visą laiką, kol parašė policijos pareigūnams pareiškimą. Vairuotojas bandė bėgti, priešinosi pareigūnams. Tai buvo administracinėn atsakomybė traukiamas A. B.. Jis buvo vienas. Pastebėjo jį, kai dar manevravo automobiliu. Jis sustojo vidury kelio, išėjo, grįžo į mašiną ir pradėjo daužytis į bordiūrus, tada suprato, kad jis girtas. Jis tai gesino, tai vedė mašiną. Atstumas nuo liudytojos iki vairuotojo gal buvo apie 10 m., ji ir jos sutuoktinis visą laiką jį stebėjo. A. B. matė per automobilio langą. Pareigūnai į jį kreipėsi vardu, ji viską girdėjo (b. l. 43-45).

Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. paaiškino, kad vakare apie 20-21 val. A. B. atvežė pas buvusią žmoną. Jis (A. B.) nevairavo, nes buvo išgėręs. Stanevičiaus g. gale prie bendrabučių paliko jį su Toyota mašina. Jis sėdėjo keleivio vietoje ir laukė savo žmonos. Aplinkui žmonių nebuvo, E. S. liudytojos R. J. nematė. Pats nuvažiavo namo. Jį paėmė brolis. Dar kurį laiką sėdėjo su A. B. automobilyje, kol atvažiavo liudytojo paimti brolis (b. l. 43-45).

Teismo posėdžio metu S. B. paaiškino, kad apie įvykį nieko negali pasakyti. Mašina yra konfiskuota, ji yra jos savininkė. Buvo A. B. sugyventinė, kartu gyveno. Automobilis pirktas išsimokėtinai. Turi nepilnamečių vaikų. Automobilio nubrozdinimai buvo seni. Pretenzijų A. B. neturi. A. B. automobilį paėmė be jos žinios. Su šiuo asmeniu kartu negyvena. Po šio įvykio išsiskyrė. Tuo metu ji buvo darbe, o rakteliai kabėjo namie. A. B. niekada neimdavo mašinos, važinėjo su troleibusu. A. B. neturi teisių, ji tai žinojo. Kiek ji žino, iš kiemo išvairavo automobilį draugas. Po įvykio A. B. raktelių neturėjo, nes jie jai buvo grąžinti. Raktelius jai atidavė draugas, nepaliko A. B., nes jis buvo girtas. Kaip jam pavyko įvykio metu užvesti automobilį, ji nežino. Mašina jai reikalinga darbe, išvežiojant spaudą. Ryte išvežioja spaudą, po to ji dirba pačiame pašte, rūšiuoja laiškus. Tą dieną automobilį pastatė namų kieme, nes namai netoli nuo darbo, kažkur 3 km. Darbe stovėjimo aikštelė yra mokoma, nenorėjo mokėti už automobilio stovėjimą. Raktelius paliko namuose. Pats įvykis buvo vakare apie 22 val. Tą vakarą iš darbo grįžo apie 19 val., automobilio kieme nebuvo. Pradėjo skambinti draugams ir ieškoti (b. l. 21-22, 43-45, 58-61).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog su automobiliu Toyota važinėja neblaivus asmuo. Nuvykę į įvykio vietą, to automobilio neaptiko. Buvo gautas antras pranešimas, kad automobilį Toyota vairuoja neblaivus asmuo ir kelia grėsmę, važinėja per šaligatvio bortelius. Atvažiavo į Stanevičiaus gatvėje nurodytą vietą. Ten matėsi važiavimo žymės stulpelis nulenktas. Vietoje buvo liudytoja, kuri nurodė A. B. kuris vairavo automobilį. A. B. neigė, priešinosi po to nusiramino. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Automobilis buvo išvežtas. A. B. sėdėjo automobilyje. Automobilyje kitų pašalinių asmenų nebuvo. Stulpelis, galbūt, užlinko ir vėl į vietą atsistatė, todėl buvo nesugadintas. Įvertinus automobilio apgadinimo aukštį, galima buvo matyti, kad tai yra tas automobilis. Be to, ant kelio buvo važiavimo ir stabdymo pėdsakai. Stulpelio apgadinimo neįtraukė į protokolą. Kai jie atvažiavo, automobilio variklis nedirbo. Vairuotojas automobilio raktelių neturėjo. Jis pats teigė, kad juos išmetė. Jie raktelių ieškojo žolėje, bet nerado (b. l. 58-61).

Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. paaiškino, kad tvirtina savo tarnybinį pranešimą. Paties įvykio nematė. Prie pareigūnų pažeidėjas nevažiavo. Dėl įvykio buvo kreiptasi kelis kartus. Skambino liudytojas, kad A. B. bando vėl važiuoti. Kai jie atvyko, liudytojas laukė. Raktų nuo automobilio pareigūnai nepaėmė, nes pažeidėjas juos išmetėte į žolę. A. B. bandė bėgti, kad apsiramintų, buvo uždėti antrankiai (b. l. 68-69).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio E. G. 2016-05-24 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 24d. patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. V. apie 21.43 val. gavo iš VPK OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), galimai automobiliu T. P., valst. Nr (duomenys neskelbtini) bando išvažiuoti neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu rado automobilį kuriame sėdėjo vyriškis A. B., kuris nepateikė jokio dokumento. Bendraujant su juo iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli akivaizdžiai matėsi jog yra neblaivais. Liudininkė, tai R. J., paaiškino, jog pastebėjo vyriškį galimai girtą sėdantį į automobilį T. P., valst Nr. (duomenys neskelbtini), prie vairo. Šis, bandydamas parkuotis, kelis kartus trenkėsi į kelio bortelį, po to į informacinį stulpelį. Vairuotojas buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, kuriuo buvo nustatytas 3.06 promilės girtumas. Patikrinus duomenų bazėje paaiškėjo, jog jis turi galiojančią nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. Jam dėl KET 14 punkto pažeidimo buvo surašytas ATP protokolas. Vairuotojas paaiškino, kad niekur nevažiavo tik sėdėjo automobilyje. A. B. su pažeidimu nesutiko. Su bylos nagrinėjimo data, laiku ir vieta A. B. supažindintas. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą informacinis stulpelis nebuvo apgadintas, tik automobilio galinis bamperis apgadintas (b. l. 7).

Alkotesterio duomenimis, A. B. 2016-05-24, 21.54 val., nustatytas sunkus, 3,06 promilių, girtumo laipsnis (b. l. 12).

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-27 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str., ir jam paskirta 2000 Lt (579 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (iki 2014-09-26). Duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Tokiu atveju dėl šio pažeidimo nėra praėjęs nuobaudos vykdymo terminas (ATPK 36 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam paskyrus administracinę nuobaudą, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda) (b. l. 15-16).

2016-05-24 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – užpakalinis bamperis (b. l. 8-9).

Byloje esančiame paaiškinime R. J. nurodė, kad 2016-05-24 apie 21.43 val. pastebėjo sėdant girtą vyriškį už vairo, kuris vairavo Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bandė parkuotis, trankydamasis į bordiūrą, atsitrenkė į stulpelį (b. l. 10).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 8 d. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimus neigė ir tvirtino, kad automobilio nevairavo, o tik jame miegojo, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. J., A. V., E. G., E. S. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno E. G. tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvito duomenys, bei kiti byloje esantys rašytiniais įrodymai, iš kurių matyti, kad A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą; važiuodamas atbulas buvo neatsargus, atsitrenkė į informacinį stulpelį ir sugadino vairuojamą automobilį.

Kaip minėta, teismo posėdžio metu A. B. kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jį apie pietus į Stanevičiaus g. atvežė pažįstamas. Jis iki vakaro išgėrinėjo, o po to nuėjo miegoti į automobilį. Automobilio nevairavo. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie buvo paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Liudytoja, atsitiktinai įvykį stebėjusi R. J., tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad A. B. vairavo automobilį ir parkuodamasis daužė šaligatvio bortelius, atsitrenkė į stulpelį. Betarpiškai įvykį stebėjusi liudytoja asmeniškai A. B. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuota, todėl teismas neturi jokio pagrindo jos parodymais nesiremti, tuo labiau, kad jie nuoseklūs, esminėmis detalėmis sutampantys su kita bylos įrodomąja medžiaga. Tuo tarpu paties A. B. bei jo prašymu apklausto jo draugo liudytojo E. S. parodymuose yra prieštaravimų. Teismo posėdžio metu A. B. nurodė, kad į Stanevičiaus g. atvežė pažįstamas apie pietus. Iki vakaro jis su uošviene išgėrinėjo, tačiau teisme apklaustas pažeidėjo draugas E. S., nepatvirtintino A. B. iškeltos versijos, nurodė, kad vakare apie 20-21 val. A. B. atvežė pas buvusią žmoną. Liudytojo teigimu, A. B. sėdėjo keleivio vietoje ir laukė savo žmonos. Tai, kad A. B. vairavo automobilį, teisme iš dalies patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. V., kuris nurodė, jog įvertinus automobilio apgadinimo aukštį, galima buvo matyti, kad tai yra tas automobilis, kuris kliudė stulpelį. Be to, ant kelio buvo važiavimo ir stabdymo pėdsakai. N. S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio nubrozdinimai buvo seni, tačiau, kad automobilis įvykio metu buvo apgadintas teisme patvirtino policijos pareigūnai, be to, šie apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi pagrįsto pagrindo nesiremti jų paaiškinimams bei nustatytoms įvykio aplinkybėms. Tuo tarpu, automobilio savininkė S. B., kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suinteresuota bylos baigtimi. Įvertinus byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. B. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130² str., 124¹ str. 8 d., pažeidėjas baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas neskirtinas, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad konfiskuoti galima tik daiktus ir pajamas, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. Išimtiniai atvejai, kada įmanomas ir trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas, numatyti ATPK 26 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos gali būti konfiskuotos, tik nustačius tokias aplinkybes: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nenustačius tokių aplinkybių, negalima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančio turto. Iš bylos duomenų matyti, kad T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o S. B., kuri įvykio metu buvo A. B. sugyventinė. Ji teisme nurodė, kad savo automobiliu naudojosi pati, jis jai buvo reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti. Po šio įvykio su pažeidėju nebegyvena. Tiek A. B., tiek automobilio savininkė S. B. nurodė, kad pažeidėjas automobilį paėmė be savininkės žinios. Rakteliai nuo automobilio buvo palikti namuose, o A. B., neatsiklausęs S. B., be jos žinios juos paėmė. Šios aplinkybės teisme paneigtos nebuvo. Įvertinęs bylos duomenis, teismas negali pagrįstai konstatuoti, kad S. B. būtų perleidusi automobilį pažeidėjui ar, tuo labiau, kad perleisdama automobilį žinojo, jog jai nuosavybės teise priklausantis automobilis bus panaudotas pažeidimams daryti. Teismas pažymi, kad nėra ir kitų ATPK 26 str. 2 d. numatytų aplinkybių, kurios leistų skirti papildomą nuobaudą – trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, tretiesiems asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuotas tik esant ATPK 26 str. 2 d. numatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-489/2016). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra ATPK 26 str. 2 d. nurodytų sąlygų, būtinų ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad pažeidėjas anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. teisės normų sankcijose numatytas baudas, mažesnes už sankcijose nustatytą vidurkį, kurios, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

A. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje ir skirti 1200 eurų baudą.

A. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir skirti 6 eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti A. B. galutinę subendrintą nuobaudą – 1200 eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16058213048.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).