- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-01
- Bylos Nr.
- ATP-824-256/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02193-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas R. R. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. sausio 24 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-01-24 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 150 litų dydžio bauda už tai, kad 2013-12-19, apie 9.20 val., Žirmūnų – Tuskulėnų gatvių žiedinėje sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus iš juostos važiuoti į dešinę važiavo tiesiai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-27 nutartimi netenkino R. R. skundo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo 2014-01-24 nutarimą ir skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nepažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimų iš juostos važiuoti į dešinę, o policijos pareigūnas dėl intensyvaus eismo žiede, vykdomo reido ir didelio atstumo, nematė R. R. automobilio įvažiavimo į sankryžą ir trumpo buvimo antroje juostoje. Kadangi link policijos pareigūno važiavo antra juosta, jis galėjo pagalvoti, kad R. R. galėjo pažeisti KET ir per klaidą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos pareigūnas nesuteikė jam galimybės pasiaiškinti, neskyrė laiko susidariusios situacijos nagrinėjimui. Teismas taip pat neįsigilino į susidariusią situaciją ir rėmėsi įvykio aplinkybių neprisiminusio pareigūno parodymais. Policijos pareigūnas parodė, kad nematė iš kur R. R. įvažiavo į žiedą, kas patvirtina, jog jis negalėjo matyti prieš tai atlikto manevro. Baudžiant asmenį turi būti tiksliai nustatytos pažeidimo aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis nustatė, kad R. R. pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus, apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. R. kaltė įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, tinkamai pagrindė savo išvadas, teisingai įvertino įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remiantis byloje ištirtų duomenų visuma, kurių užteko konstatuoti, kad R. R. vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 507 reikalavimus. Teismas išklausė pažeidėjo, liudytoju apklausė policijos pareigūną O. S., ištyrė rašytinius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teigti, kad sprendimas priimtas vadovaujantis tik vieno policijos pareigūno parodymais, nėra pagrindo. Juolab, kad teismui nekilo abejonių dėl policijos pareigūno duotų parodymų objektyvumo, byloje nėra duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Teismas tinkamai įvertino liudytojo parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai rėmėsi jais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl įrodymų vertinimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.