Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2018-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-78-334/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
AN2-78-334/2018
Teisminio proceso Nr.
4-32-3-00033-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-78-334/2018
Proceso Nr. 4-32-3-00033-2018-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K. (toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2018-02-02 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nelegaliai leido dirbti V. Š. UAB (duomenys neskelbtini) teisininku laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. 27 d. iki 2017 m. gegužės mėn. 11 d. nustatyta tvarka jo neįdarbinęs, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki darbo pradžios nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtą dirbti asmenį. Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str.1 d. 2 p. ir 99 str. 6 d. (iki 2017 m. liepos mėn. 01 d. galiojusio įstatymo Nr. IX-926 redakcija) reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d.Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimu R. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d. ir paskirta 1000 € (vieno tūkstančio eurų) bauda.Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo byla buvo tiriama ir nagrinėjama nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų. Nurodo, kad su V. Š. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau per apmaudžią klaidą, VSDFV teritoriniam padaliniui buvo klaidingai pranešta, kad V. Š. dirba ne (duomenys neskelbtini), bet UAB (duomenys neskelbtini) Šios klaidos fakto apylinkės teismas netyrė ir dėl to visiškai nepasisakė, beto, nesvarstė ir galimybės administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad klaidai išaiškėjus buhalterė V. R. parašė paaiškinimą, kuris buvo įteiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir šiuo metu duomenys yra patikslinti. Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių, dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo, nepateikė insitucijos atstovo paaiškinimo vertinimo taip pat nepašalino kitų byloje esančių prieštaravimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Valstybinė darbo inspekcija nesutinka su apeliaciniu skundu ir teigia, kad teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai yra diskutuotini ir turėtų būti vertinami kaip gynybinė pozicija, be to, šie argumentai nepaneigia įstatymuose numatytos R. K., kaip darbdavio, prievolės, užtikrinti, kad visi darbuotojai dirbtų tik įstatymų nustatyta tvarka. Prašo R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad R. K. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, apylinkės teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, kas leidžia apygardos teismui daryti išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. buvo nubaustas 1000 EUR bauda už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nelegaliai leido dirbti V. Š. (duomenys neskelbtini) teisininku laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. 27 d. iki 2017 m. gegužės mėn. 11 d. įstatymų nustatyta tvarka jo neįdarbinęs, tuo padarydamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. R. K. savo kaltės nepripažino, teigė, kad su V. Š. buvo pasirašyta darbo sutartis ir VSDFV teritoriniam padaliniui buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau įvyko klaida, t.y. V. R. dirbdama buhaltere abiejose bendrovėse (UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)“) neteisingai nurodė VSDFV teritoriniam padaliniui, kad V. Š. priimtas ne į (duomenys neskelbtini) bet į (duomenys neskelbtini)“. Liudytoja V. R. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB (duomenys neskelbtini) kadangi bendrovė dalyvavo teismo procese, į darbą teisininku bendrovėje buvo priimtas V. Š., su kuriuo darbo sutartį pasirašė bendrovės direktorius, t.y. R. K.. Parodydama VSDFV apie tai, kad bendrovėje į darbą priimtas V. Š., suklydo ir klaidingai pranešė, kad V. Š. į darbą priimtas ne UAB (duomenys neskelbtini) o UAB (duomenys neskelbtini) V. Š. paaiškinime nurodė, kad darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jis pasirašė 2017 m. balandžio mėn. 25 d. ar 26 d. 2017-04-27 bendrovės direktorius R. K. jam išdavė įgaliojimą atstovauti bendrovę teisme ir 2017-04-28 jis dalyvavo teismo posėdyje. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. Š., pagal kurią V. Š. priimtas į darbą UAB (duomenys neskelbtini) teisininku, sudaryta 2017-05-09. (b.l.10-11). VSDFV informacijoje nurodyta, kad V. Š. darbo pradžia UAB (duomenys neskelbtini) 2017-05-11 (b.l.9). Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti ar tai buvo žmogiška klaida ar sąmoningas, tyčinis nepranešimas apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka. Teismas turėdamas abejonę, ar R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, turėjo galimybę teismo posėdyje apklausti UAB (duomenys neskelbtini) direktorių, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti, kad V. Š. nagrinėjamu laikotarpiu nedirbo (duomenys neskelbtini) Pastebėtina, kad V. Š. teismo posėdyje apklaustas nebuvo. Be to, siekiant nustatyti, jog nagrinėjamu atveju padaryta klaida buvo sąlygota aplinkybės, jog V. R. dirbo buhaltere abiejose darbovietėse, būtina patikrinti faktą, kad V. R. nagrinėjamu laikotarpiu dirbo buhaltere ir UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu nei R. K. nei V. Š. 2017 m. balandžio mėnesį sudarytos darbo sutarties nepateikė, tačiau prie bylos medžiagos yra pateiktos dvi darbo sutartys (2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. balandžio 26 d.). Pirmosios instancijos teismas šių sutarčių atsiradimo priežasčių netyrė. Kita vertus, kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktos ir elektroninių prašymų dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo kopijos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios kopijos nėra patvirtintos, nėra aišku kokias bylos aplinkybes šie duomenys turėtų patvirtinti ar paneigti.Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismui būti procese aktyviam ir rinkti bei tirti visus galimus įrodymus kliūčių nebuvo, tačiau teismas pasirinko „pasyvaus“ bylų proceso stebėtojo poziciją ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apylinkės teismas konstatuodamas, kad R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, netyrė žmogiškos klaidos fakto, neapklausė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, neišsireikalavo iš VSDFD dokumentų apie V. Š. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), nenustatė tikslios duomenų patikslinimo datos, netyrė dviejų darbo sutarčių atsiradimo priežasčių. Pažymėtina, jog apylinkės teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Neištyrus bylos įrodymų, tai yra neapklausus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, neišsireikalavus papildomų duomenų apie V. R. darbovietę bei V. Š. įdarbinimą, nėra pagrindo teigti, jog R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.Esant paminėtoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Esant tikimybei, kad visapusiškai ir objektyviai ištyrus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Danutė Švitinienė