- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- eI1-6444-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01027-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. B.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 10000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. vasario 19 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau– ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, prašė atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus užimamą plotą. Kamerų tipo patalpose Nr. 1, 2, 6 bei visų sektorių gyvenamųjų patalpų sanitarinių mazgų techninė būklė nebuvo tinkama, be to nebuvo užtikrinama švara. Kamerose esanti praustuvė nebuvo tinkama naudojimui, kadangi sulūžusiais kampais, į kuriuos dažnai susižalodavo rankas bei suplėšydavo rūbus. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nėra galimybės užsirakinti. Dušo patalpose nebuvo pertvaros, todėl nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis. Dušo patalpų sienos bei lubos padengtos pelėsiu, tinkas nuo lubų bei sienų nutrupėjęs ir prausiantis duše krenta ant galvos, juntamas stiprus pelėsių kvapas. Prausyklos grindys buvo šlapios ir slidžios. Buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo sėdimo unitazo. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 1 gyvenamoji patalpa netinkama gyvenimui, kadangi langai mediniai, nesandarūs, su dideliais plyšiais, per kuriuos į patalpas skverbiasi vėjas, žiemą šaltas oras. Gyvenamose patalpose veisėsi tarakonai ir blakės, kurie nenaikinami. Kamerose Nr. 1, 2, 6 nebuvo naktinio apšvietimo. Dieną degė tik viena elektros lemputė iš keturių privalomų. 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose esančios lempos buvo be gaubtų, todėl buvo nesaugios. Kamerose dėl nesandarių langų buvo šalta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, tvyro blogas kvapas. Kamerose nebuvo drabužių bei avalynės džiovyklų. Pataisos įstaigoje nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai. Kamerų tipo patalpose neveikia pareigūnų iškvietimo mygtukas. Negalėjo naudotis sporto sale, nes jos apskritai nebuvo. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14-2 būryje nebuvo įrengto maisto kambario. Buvo ribojamas patekimas į virtuvę pasigaminti maistą. Dėl minėtų aplinkybių neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas. Taip pat išgyveno psichologiškai ir fiziškai, yra psichologiškai palūžęs ir patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-AK. Gyvenamųjų patalpų plotas, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, atitinka teisės aktuose numatytas normas. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą pagal numatytus teisės aktų reikalavimus. Prausyklos patalpose neslystančių kilimėlių įrengimas nenumatomas. Sanitariniai įrenginiai tvarkingi, neapgadinti. Nuteistųjų piktybiškai sugadinti įrenginiai tvarkomi arba keičiami naujais. Prausyklų sienos padengtos plytelėmis, lubos tvarkingos, periodiškai perdažomos. Sanitariniuose mazguose esantys klozetai įrengti standartinėse 2 m. aukščio kabinose su varstomomis durimis. Duryse įrengti standartiniai užraktai. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 15 būrio ir karantino patalpoje bei 3 sektoriaus karantino patalpoje sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje ir nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis nerakinamomis durimis. 3 sektoriaus karantino patalpoje įrengtas tupimas klozetas, kitose nuteistojo kalinimo vietose įrengti sėdimi klozetai. Bendrojo naudojimo patalpas valo ir tvarką prižiūri Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis-valytojas. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas valymo inventorius. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai. 1 sektoriaus 4 būrio ir 2 sektoriaus 5, 7 būrių sanitariniuose mazguose ir bendrose nuteistųjų dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpas galima vėdinti per langą, dėl to negali kauptis drėgmė, susidaryti pelėsis, grybelis. Dušų patalpos valomos, vėdinamos kiekvieną dieną Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbančio nuteistojo-valytojo. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpose dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Dušo patalpos techniškai tvarkingos, nuo lubų tinkas nebyra. Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio langai plastikiniai, darinėjami. 2020 metų gruodžio mėnesį visuose Pravieniškių PN-AK sektoriuose mediniai langai, nuolat tvarkomi ir sandarinami, buvo pakeisti plastikiniais naujais langais. Yra užtikrinama tinkama temperatūra gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Yra sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove „Utenos deratizacija“ (toliau- ir UAB „Utenos deratizacija“), pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengtas naktinis ir dieninis apšvietimas. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 būryje įrengtas dieninis apšvietimas. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 būrių patalpos vėdinamos per langus. Be to, 3 sektoriaus rekonstruotuose pastatuose esančių būrių gyvenamosiose patalpose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengtos džiovinimo patalpos. Kamerų tipo patalpose iš nuteistųjų surenkami nešvarūs drabužiai, jie išskalbiami, išdžiovinami ir grąžinami nuteistiesiems. Savo drabužius nuteistieji taip pat gali skalbtis bei džiovintis būrio maudymosi metu pagal patvirtintą grafiką. 2 sektoriaus 12 būrio patalpose laisvalaikio kambarys įrengtas. Pripažino, kad 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 9, 10 ir 15 būrių bei 3 sektoriaus 14 būrio patalpose laisvalaikio kambarys neįrengtas. Iškvietimo sistema buvo sumontuota visose kamerų tipo patalpose, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtą. Minėtu laikotarpiu iškvietimo mygtukai laikinai neveikė. Nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti, naudotis sporto įranga Pravieniškių PN-AK sektoriuose įrengtuose sporto aikštynuose. Sporto salių įrengimo teisės aktai nenumato, tačiau nuteistieji nuolat aprūpinami sporto inventoriumi. Virtuvėlės įrenginiais, baldais ir inventoriumi aprūpinamos tinkamai. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 būriuose įrengtos virtuvėlės. Nuteistieji savo asmeninį maistą gali laikyti virtuvėlėse įrengtose spintelėse bei šaldytuvuose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. vasario 19 d. Iš pareiškėjo judėjimo grafiko matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (2020-11-06 perkeltas į Alytaus pataisos namus), todėl skundžiamas laikotarpis yra nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl poilsio kambario.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengti poilsio kambariai.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d., toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8. punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 9, 10 ir 15 būrių bei 3 sektoriaus 14 būrio patalpose poilsio kambariai nebuvo įrengti, bet 2 sektoriaus 12 būrio patalpose laisvalaikio kambarys buvo įrengtas. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui. Pažymėtina, kad 15 būrio gyvenamosios patalpos yra kamerų tipo, todėl, atsižvelgus į Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punktą, laisvalaikio kambariai 15 būryje pagrįstai nėra įrengiami. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas buvo laikomas 3 sektoriaus karantino patalpose, o Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato karantino patalpose įrengti laisvalaikio kambario.
Atsakovės atstovas nepateikė konkrečių duomenų, ar 3 sektoriaus 1 būrio bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvo įrengtas poilsio kambarys, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, ar pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos.
Šiuo atveju teismas pažymi, kad administracinis procesas iš esmės grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausiai apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenins. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje A17-301/2007, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje A575-1774/2014).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie minimalų pareiškėjui tenkantį plotą ir atitinkamas kitas aplinkybes paprastai tenka atsakovui (žiūrėti mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, kurią jis įvykdė nepilnai.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas 3 sektoriaus 1 būrio bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriuose nebuvo įrengtas poilsio kambarys, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai. Konstatuojant atsakovės atstovo neteisėjus veiksmus, tai pagrįstai vertinama kaip pareiškėjui palanki aplinkybė, t. y. sprendimas minėtoje dalyje priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklausė neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodyta, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 4 d., nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., ir nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., kuomet pareiškėjas atliko bausmę 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 10 būrio bei 3 sektoriaus 14 ir 1 būrių bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, Pravieniškių PN-AK pažeidė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punktą.
Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad laisvalaikio kambario nebuvimas gali būti kompensuojamas kitokiomis užimtumo veiklomis, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.
Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, prašė atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus užimamą plotą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Be to, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.2. punktas, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, taip pat ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2020 m. vasario 6 d.) 1.3.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 65,72 kv. m., jame buvo 21 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 20,44 kv. m., jame buvo 6 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,40 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 7, kurio plotas 29,15 kv. m., jame buvo 9 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,23 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 65,72 kv. m., jame buvo 21 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. gyvenamojo ploto, be to be to nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. bausmę atliko kameroje Nr. 15-9, kurios plotas 16,09 kv. m., joje buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,36 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 65,72 kv. m., jame buvo 21 nuteistasis, taigi, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. bausmę atliko karantino patalpoje Nr. 15, kurios plotas 34,13 kv. m., joje buvo 8 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 2, kurio plotas 69,10 kv. m., jame buvo 22 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 3,14 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 4, kurio plotas 48,43 kv. m., jame buvo 15 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. bausmę atliko karantino patalpoje, kurios plotas 34,13 kv. m., joje buvo 8 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 4,26 kv. m. gyvenamojo ploto, be to nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. bausmę atliko bendrabučio kambaryje Nr. 1, kurio plotas 15,37 kv. m., jame buvo 3 nuteistieji, taigi, vienam asmeniui teko 5,12 kv. m. gyvenamojo ploto. Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma, bei pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma.
Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas, todėl nėra pagrindo iš gyvenamosios patalpos ploto atimti joje esančių baldų užimamą plotą, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę už bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sąlygomis nei kiti asmenys. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.
Dėl privatumo dušo patalpose.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad dušo patalpose nebuvo pertvaros, todėl nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpose dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, be to Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.), Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau– ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau- ir Aprūpinimo normos) nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, tačiau vien pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nėra pakankamas pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti (žr. LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-438-520/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-391-815/2021).
Nagrinėjamu atveju ypač prastų pareiškėjo kalinimo sąlygų nustatyta nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad dėl privatumo stokos duše, netinkamo pareigūnų ar kitų nuteistųjų elgesio pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją. Byloje nustatytos aplinkybės, bei tai, kad teisės aktai nenustato prausimosi vietų duše atskyrimo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su privatumo dušo patalpose, pažeidimu.
Dėl patalpų apšvietimo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerose Nr. 1, 2, 6 nebuvo naktinio apšvietimo. Dieną degė tik viena elektros lemputė iš keturių privalomų. 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose esančios lemputės buvo be gaubtų, todėl buvo nesaugios.
Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx; 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; 15 punktas nustato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamą dirbtinę apšvietą, 15 būrio (kamerų tipo gyvenamosios patalpos) įrengtas naktinis ir dieninis apšvietimas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl galimai netinkamų apšvietimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas ar Pravieniškių PN-AK administraciją, o tarnybos ar Pravieniškių PN-AK administracija į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjo teiginys, kad 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose esančios lempos buvo be gaubtų, todėl buvo nesaugios, atmestinas kaip prieštaraujantis objektyviai tikrovei, nes šiuolaikinės elektrinės lemputės nekelia jokios fizinės grėsmės, todėl gaubto buvimas ar nebuvimas neturi jokios įtakos pareiškėjo fiziniam saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Higienos normoje HN 134:2015 apskritai nėra numatytas lempučių gaubtų įrengimas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai apie netinkamas apšvietimo sąlygas grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikomi nepagrįstais ir atmetami.
Dėl sanitarinių mazgų ir dušo patalpų techninės būklės.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad kamerų tipo patalpose Nr. 1, 2, 6 bei visų sektorių gyvenamųjų patalpų sanitarinių mazgų techninė būklė nebuvo tinkama. Kamerose esanti praustuvė nebuvo tinkama naudojimui, kadangi sulūžusiais kampais, į kuriuos dažnai susižalodavo rankas bei suplėšydavo rūbus. Dušo patalpose nuo lubų bei sienų yra nutrupėjęs tinkas, prausiantis krenta ant galvos.
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą pagal numatytus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai įrenginiai tvarkingi, neapgadinti. Nuteistųjų piktybiškai sugadinti įrenginiai tvarkomi arba keičiami naujais. Dušo patalpos techniškai tvarkingos, nuo lubų tinkas nebyra. Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sanitarinių mazgų ar dušo patalpų netinkamos būklės, ar kad buvo kreiptasi į medicinos specialistus dėl traumų, patirtų naudojantis netinkamos būklės sanitariniais įrenginiais ar dušo patalpomis. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo dalies argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų ir dušo patalpų technine būkle, todėl konstatuotina, jog ši pareiškėjo skundo dalis yra deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.
Dėl tupimo tipo klozetų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo sėdimo unitazo.
Pagal Aprūpinimo normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su klozetu (gali būti ir tupiamas) ir praustuve.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime nurodė, kad 3 sektoriaus karantino patalpoje įrengtas tupimas klozetas, kitose nuteistojo kalinimo vietose įrengti sėdimi klozetai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi. Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad kamerų tipo gyvenamosiose patalpose įrengti klozetai gali būti tupimi, be to kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti tik sėdimi klozetai, todėl konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK teisinio reglamentavimo nepažeidė.
Dėl buitinių parazitų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamose patalpose veisėsi tarakonai ir blakės, kurie nenaikinami.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55, 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad yra sudaryta sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, nes teismui nepateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės pagalbos dėl traumų, patirtų įkandus kenkėjams, kas galimai patvirtintų šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats pareiškėjas skunde nenurodo, jog dėl kenkėjų įkandimų jam teko kreiptis medicininės pagalbos.
Atsakovės atstovas taip pat pateikė į bylą atliktų darbų ir atliktų paslaugų aktus, iš kurių matyti, jog Pravieniškių PN-AK pagal poreikį patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. spalio 28 d., 2020 m. balandžio 29 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 13 d., todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose.
Dėl užrakto tualetų kabinose.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes tualetų kabinose nėra galimybės užsirakinti.
Higienos norma Nr. HN 134:2015, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ir Aprūpinimo normos nenumato reikalavimo, kad laisvės atėmimo vietose nuteistųjų tualetų kabinų durys turi turėti užraktus.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniuose mazguose esantys klozetai įrengti standartinėse 2 m. aukščio kabinose su varstomomis durimis. Duryse įrengti standartiniai užraktai. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpoje sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje ir nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis nerakinamomis durimis. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, todėl jomis vadovaujasi.
Kadangi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo tualeto kabinoje įrengti rakinamas duris, net ir tuo atveju, jeigu užraktai nebūtų įrengti, jokios teisės normos nebūtų pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, dalis tualetų kabinų durų buvo su užraktais ir tik 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpoje tualetų kabinos įrengtos su nerakinamomis durimis. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK teisinio reglamentavimo nepažeidė.
Dėl sanitarinės patalpų būklės.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad nebuvo užtikrinama švara, dušo patalpų sienos bei lubos padengtos pelėsiu.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Be to, Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Vidaus tvarkos taisyklių 22 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 73.6 punkte numatyta, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.
Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvada, kad gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose neturi būti visų rūšių kenkėjų ir pelėsio, jas turi prižiūrėti bei švarą palaikyti ir patys nuteistieji. Atsakovės atstovas teismui atsiliepime nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpas valo ir tvarką prižiūri Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbantis nuteistasis-valytojas. Dušų patalpos valomos, vėdinamos kiekvieną dieną Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriuje dirbančio nuteistojo-valytojo. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas valymo inventorius. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl gyvenamųjų, dušo ir kitų bendrojo naudojimo patalpų nepriežiūros, valymo priemonių nebuvimo, pelėsio ar kenkėjų buvimo. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, į tai, jog ir pats pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti švarą savo gyvenamosiose patalpose, ši pareiškėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.
Dėl skalbinių ir avalynės džiovinimo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK kamerose nebuvo drabužių bei avalynės džiovyklų.
Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengtos džiovinimo patalpos. Kamerų tipo patalpose iš nuteistųjų surenkami nešvarūs drabužiai, jie išskalbiami, išdžiovinami ir grąžinami nuteistiesiems. Savo drabužius nuteistieji taip pat gali skalbtis bei džiovintis būrio maudymosi metu pagal patvirtintą grafiką. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl sunkumų džiovinant drabužius, ar kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti džiovinimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši pareiškėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.
Dėl patalpų temperatūros, drėgmės ir ventiliacijos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK duše juntamas stiprus pelėsių kvapas. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 1 gyvenamoji patalpa netinkama gyvenimui, kadangi langai mediniai, nesandarūs, su dideliais plyšiais, per kuriuos į patalpas skverbiasi vėjas, žiemą šaltas oras. Kamerose dėl nesandarių langų buvo šalta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, tvyro blogas kvapas.
Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas teismui atsiliepime nurodė, kad 1 sektoriaus 4 būrio ir 2 sektoriaus 5, 7 būrių sanitariniuose mazguose ir bendrose nuteistųjų dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpas galima vėdinti per langą, dėl to negali kauptis drėgmė, susidaryti pelėsis, grybelis. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio langai plastikiniai, darinėjami. 2020 metų gruodžio mėnesį visuose Pravieniškių PN-AK sektoriuose mediniai langai, nuolat tvarkomi ir sandarinami, buvo pakeisti plastikiniais naujais langais. 1 sektoriaus 2 būrio, 2 sektoriaus karantino ir 15 būrio bei 3 sektoriaus karantino patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 būrių patalpos vėdinamos per langus. Be to, 3 sektoriaus rekonstruotuose pastatuose esančių būrių gyvenamosiose patalpose yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Yra užtikrinama tinkama temperatūra gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes jos atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės bei pelėsio ar kito nemalonaus kvapo patalpose. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias bei bendro naudojimo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio ar kito nemalonaus kvapo patalpose. Atkreiptinas dėmesys, kad Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką (vėdinti patalpas), kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės bei pelėsio ar kito nemalonaus kvapo, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pažymėtina, kad Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu gyvenamosiose ir dušo patalpose, tačiau nurodė, kad yra užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymas nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog, nesant nuteistųjų nusiskundimų dėl gyvenamųjų ir dušo patalpų temperatūros ir santykinės oro drėgmės, Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo jų tikrinti ir neturėjo galimybės atliktų patikrinimų rezultatus pateikti teismui, todėl, nesant galimybei patikrinti šios pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK nagrinėjamoje skundo dalyje veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.
Dėl prausyklos grindų.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad prausyklos grindys buvo šlapios ir slidžios.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad prausyklos patalpose neslystančių kilimėlių įrengimas nenumatomas. Pažymėtina, kad Aprūpinimo normose nenurodyta, kad prausyklos patalpų grindys turi būti uždengiamos papildoma danga nuo sušlapimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami.
Dėl sporto salės.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad negalėjo naudotis sporto sale, nes jos apskritai nebuvo.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti, naudotis sporto įranga Pravieniškių PN-AK sektoriuose įrengtuose sporto aikštynuose. Sporto salių įrengimo teisės aktai nenumato, tačiau nuteistieji nuolat aprūpinami sporto inventoriumi. Pažymėtina, kad Aprūpinimo normose ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta galimybė pataisos įstaigoje įrengti sporto salės, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami.
Dėl naudojimosi virtuvėle ir maisto produktų laikymo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14-2 būryje nebuvo įrengto maisto kambario. Buvo ribojamas patekimas į virtuvę pasigaminti maistą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo teiginio, jog jam buvo ribojamas patekimas į virtuvę pasigaminti maistą nekonkretizavo, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, kurių nei patvirtinti, nei paneigti teismas neturi jokios praktinės galimybės, be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl tokio tariamo jo teisių pažeidimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, ar kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti galimybę patekti į virtuvėlę pasigaminti maistą, todėl ši pareiškėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.10 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys maisto produktams laikyti. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7.10 punktas numato, kad nuteistųjų, kurie drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiamas kambarys maisto produktams laikyti.
Aprūpinimo normos numato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje, patalpoje maistui laikyti, be kitų daiktų, turi būti spintelė ir buitinis šaldytuvas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad virtuvėlės įrenginiais, baldais ir inventoriumi aprūpinamos tinkamai. 2 sektoriaus 9, 10, 12 ir 3 sektoriaus 14 būriuose įrengtos virtuvėlės. Nuteistieji savo asmeninį maistą gali laikyti virtuvėlėse įrengtose spintelėse bei šaldytuvuose. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, nes pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą jų nekvestionavo, be to, jos atitinka Aprūpinimo normų reikalavimus, todėl jomis remiasi. Pažymėtina, kad dėl virtuvėlių įrengimo pareiškėjas teismui nesiskundžia bei Pravieniškių PN-AK administracijai dėl to prašymų neteikė, todėl darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14 būrio 2 gyvenamosios patalpos virtuvėlėse yra įrengtos spintelės ir buitiniai šaldytuvai, kuriuose akivaizdžiai galima susidėti maistą, be to jie tam ir buvo skirti, kas parodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo apribota galimybė laikyti maisto produktus specialiai tam skirtose vietose. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu būtų pažeidę Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.10 ir 7.10 punktų reikalavimus.
Dėl iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad kamerų tipo patalpose neveikia pareigūnų iškvietimo mygtukas.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, bet iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose ir drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10. ir 16.11 punktai).
Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. buvo laikomas kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose iškvietimo mygtukai buvo tinkamai įrengti, bet atsakovės atstovas pripažino, jog pasitaiko iškvietimo sistemos gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina iškvietimo mygtukus. Taip pat atsakovės atstovas pripažino, jog laikotarpiu, kuomet pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, iškvietimo mygtukai laikinai neveikė. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to jis būtų patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Pravieniškių PN-AK metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neįrengto iškvietimo mygtuko kreipėsi su skundais ar prašymais į Pravieniškių PN-AK administraciją.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl veikiančio iškvietimo mygtuko nebuvimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 310 parą buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (nebuvo laisvalaikio kambario).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, jam buvo sudaryta galimybė laisvai judėti lokalinio sektoriaus ribose, laisvą laiką galėjo leisti gryname ore, ilsėtis ant lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo pobūdį, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją nesikreipė, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. B. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 4 d., nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d., ir nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.