Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs prokuroro Mindaugo Taškūno skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties, kuria panaikintas 2015 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Taškūno nutarimas, atmesti M. B. skundą dėl 2015 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės A. S. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14582-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14582-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas pagal M. B. pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. spalio 30 d. jis su V. S. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip paaiškėjo vėliau, yra areštuotas.

2015 m. spalio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14582-15 nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 246 straipsnio 1 dalyje.

2015 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Taškūno nutarimu M. B. skundas dėl 2015 m. spalio 6 d. nutarimo atmestas.

2016 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi panaikino 2015 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Taškūno nutarimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartyje nurodė, kad sprendžiant dėl K. C. veiksmų baudžiamumo, turi būti įvertintos civilinio proceso normos, reglamentuojančios turto areštą. Pagal teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, padaryta išvada, kad UAB „G“ nuosavybės teise priklausęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas. Teismo vertinimu, išvada dėl nežinojimo apie turto areštą padaryta skubotai, neatlikus visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų (automobilis areštuotas dviejose bylose, tačiau remtasi tik vieno antstolio pateikta informacija). Išvados dėl to, kad nėra duomenų, patvirtinančių areštuoto automobilio patikėjimą K. C., yra nepagrįstos jokiais duomenimis. Nutartyje nurodyta būtinybė kreiptis į antstolius arba į UAB „A“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl papildomos informacijos gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.

Iš apygardos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad esminis klausimas sprendžiant dėl konkretaus ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo yra tai ar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini ir pakankami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pagal kuriuos būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo ir ikiteisminio tyrimo tęsimo perspektyvos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartyje padaryta išvada, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pakankamai išsamus ir yra būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus – apklausti antstolius P Kisielienę ir G Badikonį arba kreiptis į UAB „A“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Apygardos teismas nesutinka su šia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstyta pozicija.

Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimai padarytos BK 246 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos. Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. BK 246 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika padaroma aktyviomis alternatyviomis veikomis – turto paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, atitinkamai ir šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013, Teismų praktika. 2013, 39, p. 382-392).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama kad šios kategorijos bylose, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nepakanka to, jog asmeniui būtų žinoma apie turto areštą, ką akcentuoja M. B. ir kam ypatingą dėmesį skyrė apylinkės teismas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bet kokie įgaliojimai turto atžvilgiu nesudaro pagrindo automatiškai taikyti BK 246 straipsnio 1 dalį, jeigu nėra tiksliai nustatoma, kad asmuo buvo paskirtas konkretaus turto saugotoju ir jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, net jei jam buvo žinoma apie turto areštą. Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas. Asmenys neteisėtai perleidę šį turtą turi suvokti, kad taip padarę jie gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes yra įspėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-677/2015).

Tai reiškia, kad pagal BK 246 straipsnį asmuo gali būti patrauktas asmuo, kuriam išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Iš atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad šie veiksmai, t. y. įspėjimas ir atsakomybės išaiškinimas, nebuvo atlikti.

Atsižvelgiant į minėtus teismų praktikos taikant BK 246 straipsnį aspektus, tyrimo metu vykstantis ginčas dėl to ar K. C. bei V. S. žinojo apie M. B. parduoto automobilio turto areštą, nors yra svarbus, nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas svarstyti dėl BK 246 straipsnio taikymo. Net jei atlikus apylinkės teismo nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus būtų nustatyta, kad minėti asmenys žinojo apie automobiliui taikomą turto areštą, tai savaime nesudarytų pakankamo pagrindo baudžiamosios atsakomybės taikymui, nes iš ikiteisminio tyrimo duomenų galima spręsti, kad nei K. C., nei V. S. ar kiti asmenys šioje situacijoje nebuvo pasirašytinai įspėti apie galimą jų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už areštuoto turto perleidimą. Apie tai galima spręsti ne tik iš K. C. parodymų, bet ir iš kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Iš antstolio D. Kisieliaus 2015 m. birželio 18d. rašto matyti, kad areštuoto automobilio turto arešto aktas UAB „A“ buvo išsiųstas paštu, kad tą pačią dieną turto arešto aktas buvo perduotas įregistruoti Turto areštų aktų registrui (b. l. 50), t. y. nebuvo nei fizinio įteikimo skolininkui, nei pasirašytino įspėjimo apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už areštuoto turto perleidimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas neįžvelgia BK 246 straipsnyje numatytos veikos subjekto požymių ir pažymi, kad sprendimas dėl galimo nusikalstamos veikos padarymo negali būti grindžiamas tik prielaidomis. Nenustačius aptarto nusikalstamos veikos subjekto požymio, baudžiamojo proceso metu įtariami ir vėliau kaltinami asmenys teismuose yra išteisinami ar bylos jų atžvilgiu nutraukiamos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-677/2015 ir kt.).

Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, kiekvienu atveju duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

Apygardos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti pakankami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir imtasi pakankamų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti aplinkybes, kurios sudarė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismo nuomone, atlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodomus veiksmus – papildomai apklausus antstolius ar kreipusis į UAB „A“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą, nebūtų gauti kokybiškai nauji ir reikšmingi duomenys, kurie suteiktų pagrindo nustatyti BK 246 straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos požymius. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, tolesnis ikiteisminis tyrimas ir de facto kelių konkrečių asmenų baudžiamasis persekiojimas yra neproporcingas ir negalimas. Pastebėtina, kad net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą, įstatymas suteikia galimybę jį atnaujinti, jei paaiškėtų iš esmės naujos ir tyrimui svarbios kitos aplinkybės (BPK 217 straipsnis).

Šios teismo išvados nepaneigia galimybės apsaugoti teismui suprantamų M. B. turtinių interesų. Tokioje situacijoje areštuotą turtą įgijusio asmens interesai gali būti ginami civilinio proceso tvarka, nes civilinei atsakomybei kilti nėra būtina nustatyti jau anksčiau aptartus, specifinius, griežtesnius baudžiamąją atsakomybę užtraukiančius požymius. Informacija apie turto arešto taikymo fakto žinojimą ir atskleidimą ar netgi galimą žinojimą yra reikšminga vertinant automobilio pirkimo pardavimo sandorio šalių tinkamą pareigų įvykdymą, svarbios informacijos atskleidimą sandorio sudarymo metu ir pan. Jokiais procesiniais sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu, nėra užkirstas kelias spręsti asmenų ginčą civilinio proceso tvarka. Teisiniai santykiai, kurie yra civilinės teisinės prigimties, baudžiamosios teisinės priemonės gali būti ginami tik tais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės išspręsti asmenų konfliktą taikant kitų rūšių teisinės atsakomybės poveikio priemones. Šiuo atveju teismas mano, kad M. B. interesai, pasirinkus tinkamą jų gynybos būdą, gali būti apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Remdamasis nurodytais argumentais, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14582-15 2015 m. spalio 6 d. prokurorės nutarimu nutrauktas pagrįstai, ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas jo nutraukimui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti prokuroro Mindaugo Taškūno skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės A. S. 2015 m. spalio 6 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis neskundžiama.