Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Intrum Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkas A. B., V. B., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašyme nurodo, kad Antstolio Roberto Vasiliausko (toliau - Antstolis) kontoroje UAB „Intrum Lietuva“ naudai yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0179/20/01948 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Skolininkas) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-8231-861/2020. Nepavykus skolos išieškoti iš Skolininko, vykdymo eigoje buvo gauta informacija, kad Skolininkas yra sudaręs santuoką su V. B. (toliau - Sutuoktinis). Išieškotojas duomenų apie Skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą neturi, turto padalijimo fakto nėra nustatyta. Antstolis vykdydamas vykdomąją bylą nustatė, jog Skolininkas turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Skolininko Sutuoktinis turi piniginių lėšų savo vardu atidarytose sąskaitose ir gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta nuostata, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis 3.112 str. 1 d., išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 str. 1 d. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Skolininkas ir jo Sutuoktinis per Antstolio nustatytą terminą nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, Antstolis, pateikė išieškotojui UAB „Intrum Lietuva“ patvarkymą, kuriame nurodyta, jog iki 2021-09-16 išieškotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su Sutuoktiniu, nustatymo. Prašo nustatyti, kad Skolininkui asmeniškai priklauso 1/2 dalis: 1) sutuoktinio gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, ar ateityje būsiančių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą UAB „Intrum Lietuva“ naudai; 2) sutuoktinio banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-06 išduotą vykdomąjį dokumentą – Teismo įsakymą Nr. eL2-8231-861/2020 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Antstolis yra nurodęs, kad A. B. yra sudaręs santuoką su V. B., kuri dirba (duomenys neskelbtini), ir gauna iš šios bendrovės darbo užmokestį. Proceso metu areštuotos skolininkui bendrosios jungtinės nuyosavybės teise priklausnačios piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje. Antstolis Robertas Vasiliauskas skolininkui ir jo sutuoktinei 2021-07-21 išsiuntė patvarkymą, kuriuo pasiūlė pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu negautas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Antstolis 2021-08-16 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto dalies.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Antstolis yra nurodęs, kad A. B. yra sudaręs santuoką su V. B.. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. A. B. ir V. B. santuoka yra galiojanti, todėl V. B. gaunamas darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje yra laikomi bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Antstolės teigimu, skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu negautas.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininko A. B. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės V. B. iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ir/ar jam prilyginamų pajamų bei ½ dalis V. B. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui A. B. asmeniškai priklauso ½ V. B. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų taip pat, kad skolininkui asmeniškai priklauso ½ dalis V. B. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Reikalavimas nustatyti, kas skolininko A. B. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės V. B. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų taip pat, kad skolininkui priklauso ½ dalis V. B. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų atmestinas dėl tokių motyvų. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad spręsdamas klausimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas gali pasisakyti tik dėl antstolio turto arešto akte nurodyto sutuoktinio areštuoto turto, o ne abstraktaus turto, kurį gali gauti sutuoktiniai ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jos sutuoktinės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio ir/ar jam prilyginamų pajamų bei ½ dalis V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.