- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2YT-1889-1077/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03944-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. S., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas, Jolanta Danišauskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-26-430/2025 pagrindu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, ir pagal suinteresuoto asmens Z. S. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. priėmė palikimą po savo brolio M. G. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis M. G.. Palikėjas buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Palikėjo tėvai yra mirę. Pareiškėja neturi tikslių duomenų apie savo ir brolio M. G. senelius, nežino nei jų gimimo, nei mirties datų, tačiau jie visi yra mirę. Kadangi M. G. nebuvo surašęs testamento, tai po jo mirties liko du ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdiniai – dvi seserys J. V. ir Z. S..
3. Po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 1.0254 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 0.0100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 0.0400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodo, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš paveldėtojų nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja priėmė brolio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad ji visą laiką, nuo pat brolio mirties tvarkė bendrą su broliu nuosavybės teise valdomą namą ir namų valdos teritoriją, esančius adresu (duomenys neskelbtini), su savo vyro pagalba nuolat šienavo ir prižiūrėjo namų valdos žemės sklypą, prižiūrėjo, šildė bendrus namus, esančius tuo pačiu adresu, rūpinosi jais kaip savo, kad neįsiveistų pelėsis, mokėjo mokesčius už visam namui tiektą elektros energiją, atliekų tvarkymą. Be to, praėjus mėnesiui po brolio mirties, kai tik policija grąžino pareiškėjai M. G. buto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame jis faktiškai gyveno, raktus, pareiškėja iš karto nuvykusi į minėtą butą jį sutvarkė ir pasiėmė sau kaip brolio prisiminimą jo asmeninius daiktus – išmanųjį telefoną Redmi A1, auksinės spalvos rankinį laikrodį, televizorių Philips.
5. 2025 m. spalio 30 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo prašoma pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
6. 2025 m. lapkričio 13 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Z. S. atsiliepimas į pareiškimą ir savarankiškas reikalavimas, kuriuo prašoma pareiškimą atmesti ir priimti alternatyvų sprendimą: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. ir Z. S. priėmė palikimą po M. G. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
7. Nurodo, kad ji yra M. G. sesuo, todėl lygiomis dalimis su savo seserimi J. V. yra M. G. turto ketvirtos eilės paveldėtoja, nes artimesnių giminaičių M. G. neturi. Taip pat nurodo, kad po brolio M. G. mirties ji irgi pradėjo rūpintis savo brolio turtu. Ji nurodo, kad atvykus tvarkyti jo buto, J. V. atsisakė duoti brolio buto raktus. J. V. pažadėjo, kad ji paveldėjimo reikalus sutvarkys viena ir brolio turtą paveldės visi, kaip ir numato įstatymas, lygiomis dalimis. Kadangi suinteresuotas asmuo negalėjo įeiti į butą, ji patvarkė namo aplinką ir laukė, kada sesuo kreipsis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoto asmens teigimu, jai, pareiškėjai J. V. ir M. G. priklauso 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 1,0254 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tvarko šią savo turto dalį, o kartu tvarko ir mirusio brolio turto dalį, dėl to laikytina, kad ji irgi faktiškai priėmė palikimą.
9. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo pats kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo negalėjo, nes dėl akių kataraktos tuo metu beveik nieko nematė, be to, pasitikėjo seserimi, kad ji sąžiningai sutvarkys paveldėjimo reikalus. 2025 m. birželio 18 d. Z. S. buvo atlikta akių kataraktos operacija, dėl ko vėl ilgą laiką blogai matė. Suinteresuoto asmens vertinimu, J. V. nori apgaulės būdu paveldėti visą jų broliui M. G. priklausantį turtą. Nustačius juridinį faktą, kad tik pareiškėja viena priėmė palikimą, būtų pažeista jos teisė į brolio palikimą.
10. 2025 m. lapkričio 19 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas į suinteresuoto asmens Z. S. savarankiškus reikalavimus, kuriuo prašo Z. S. reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
11. 2025 m. lapkričio 20 d. teisme gautas pareiškėjos J. V. atsiliepimas į suinteresuoto asmens Z. S. pareikštus reikalavimus, kuriuo prašoma patenkinti reikalavimus, tik jeigu teismas nustatys, kad Z. S. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šalies argumentai
12. Pareiškėja nurodo, kad Z. S. nebuvo po brolio mirties nuvykusi į jo butą ir niekada pareiškėjos neprašė buto raktų, kadangi pareiškėja po brolio daiktų pasiėmimo, tuos raktus buvo atidavusi M. G. buto bendrasavininkiui ir pati tų raktų neturėjo. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo net negalėjo tvarkyti buto aplinkos, nes jos nėra, kadangi butas yra daugiabučiame name. Taip pat pažymi, kad ji niekada nebuvo žadėjusi, kad sutvarkys paveldėjimo klausimus su notaru.
13. Pažymi, kad Z. S. melagingai nurodo, kad neva tvarkydama savo bendro kartu su M. G. turto dalį, t. y. tėvų namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ji kartu tvarkė ir mirusio brolio turto dalį. To namo jau nebėra, yra likę tik pamatai, todėl, jos teigimu, suinteresuotas asmuo negalėjo tvarkyti turto, kurio nėra.
14. Pareiškėja pažymi, tai kad Z. S. niekaip neprisideda prie brolio turto išlaikymo, jo neprižiūri, nepadeda mokėti mokesčių už komunalines paslaugas ir jame nesilanko. Taip pat suinteresuotas asmuo neprisidėjo prie brolio laidotuvių, kurios pareiškėjai kainavo 3 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalių duoti paaiškinimai, liudytojo parodymai
15. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. V. papildomai paaiškino, kad kai mirė jos brolis, laidojo tik ji viena, sesuo niekuo neprisidėjo. Sesuo galėjo kreiptis anksčiau už ją į notarų biurą. Po mėnesio paėmė velionio brolio buto, kuriame jis gyveno, esančio adresu (duomenys neskelbtini), raktus. Šis butas buvo tokios moters (toliau ir – močiutės), D. Š. yra jos anūkas (toliau ir – anūkas), šio buto bendraturtis. Mano, kad kambariuką (broliui priklausiusią buto dalį) reikia atiduoti anūkui, o Z. S. tam prieštarauja, reikalauja parduoti. Atidavė šaldytuvą ir televizorių krikšto dukrai. Pas ją liko tik laikrodis ir telefonas. Mėnesinės mišios, viskas buvo iš pareiškėjos pinigų. Dabar reikia paminklo, vėl reikia pinigų, reikės jai mokėti. Su seserimi nekalbėjo apie palikimą, tik kai pradėjo tvarkyti, sesuo pradėjo bartis ant jos, kad pareiškėja nori minėto buto dalį padovanoti anūkui, o sesuo sako, kad reikia parduoti. Raktus, kuriuos gavo iš policijos, atidavė D. Š., kad jis patvarkytų kambarį. Pamanė, tegu sesuo pradeda tvarkyti palikimo reikalus, o kadangi ilgai nepradėjo, tai ji pati pradėjo. Turtą (duomenys neskelbtini) tvarkė tik ji su vyru. Kai mirė brolis, niekas nepasikeitė, sesuo nepadėjo tvarkytis. Gyvena viralinėje, o namas apgriautas. Už elektrą mokėjo tik ji. Parodė seseriai, kur galima sodinti, ir ji ten gegužės mėnesį pasisodino daržovių. Žemė buvo paruošta pareiškėjos. Daugiau sesuo nieko nedarė, namo netvarkė. Ankstesniais metais irgi sodindavo. Brolis ten retai atvažiuodavo. D. Š. nėra jos brolio giminaitis, D. Š. yra buvusios to buto savininkės (močiutės) anūkas. Jie šeimoje buvo tik trise, daugiau brolių ir seserų nebuvo.
16. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Z. S. papildomai paaiškino, kad ji buvo akla ir nieko tvarkyti sode negalėjo. Jos sesuo ją ne kartą mušė. 2025 m. birželio 18 d. buvo atlikta operacija, ji labai blogai matė tris mėnesius iki operacijos ir po jos. Jai sesuo sakė, kad ji pati viską padarys ir kad ji yra nereikalinga, todėl suprato, kad pareiškėja sutvarkys palikimo reikalus. Brolio turto netvarkė, nes viskas buvo pas seserį, raktai pas seserį, ji jai nieko neduoda. Ji nežino, ar pareiškėja kreipėsi į notarą. Jai operavo vieną akį, su kita akim mato. Nebuvo nuvykusi į brolio butą daugiabutyje, aplinkos netvarkė, priešingos jos atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės yra klaida. Pokalbis su seserim dėl notaro buvo prieš jai atliktą operaciją. Daugiau brolių ir seserų neturėjo.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas D. Š. parodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis su pareiškėjos velioniu broliu. Pareiškėjai atiteko to buto raktai, šaldytuvas, telefonas ir laikrodis buvo atiduoti J. V. brolio krikšto dukrai. Krikšto dukra ir jos vyras buvo atvažiavę pasiimti šių daiktų. Kai jie buvo paimti, J. V. raktus jam atidavė. Kai močiutė mirė, J. V. brolis buvo jo močiutės sugyventinis, jis padėdavo jo močiutei. Močiutė atsidėkodama tą butą paskyrė jam. Tos dvi patalpos fiziškai atskirtos. Užregistruotas kaip vienas butas, bet faktiškai padalinta į dvi dalis. Mokesčius moka jis. J. V. leido tuos daiktus atiduoti. Televizorių ir šaldytuvą atidavė krikšto dukrai. Telefoną ir laikrodį pasiėmė J. V.. Jokių giminystės ryšių su pareiškėja nėra, su velioniu broliu irgi giminystės ryšių nėra, bet jį pažinojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjos J. V. pareiškimas tenkintinas, suinteresuoto asmens Z. S. savarankiškas reikalavimas atmestinas.
18. Remiantis (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu, nustatyta, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). Iš suinteresuoto asmens Z. S. gimimo liudijimo ir pareiškėjos J. V. bei M. G. gimimo įrašų matyti, kad M. G. yra judviejų brolis (el. b. l. 14–16). Iš Gyventojų registro 2025 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad M. G. mirė nevedęs, vaikų neturėjo (el. b. l. 13). Iš V. G. mirties liudijimo ir I. G. mirties įrašo nustatyta, kad abu M. G. tėvai yra mirę (el. b. l. 18–19).
19. Iš Nekilnojamojo turto registro 2025 m. spalio 23 d. išrašų matyti, kad M. G. turėjo šio nekilnojamojo turto: 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 1.0254 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 0.0100 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis 0.0400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 21–32). Iš Testamentų registro 2025 m. spalio 27 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjo M. G. palikimo priėmimo faktų (el. b. l. 49).
20. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
21. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, mirusiojo M. G. seserys J. V. ir Z. S. yra ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą.
22. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Dėl pareiškėjos J. V. pareiškimo
24. Po M. G. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja J. V. palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. V. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – bylos medžiaga patvirtino, kad J. V. tiek iki brolio mirties, tiek po to prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvendama viralinėje, mokėdama už šiam turtui tiekiamą elektrą (el. b. l. 7, 35–37), dirbdama šiuo adresu esančią žemę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuos veiksmus pareiškėja atliko, nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti (el. b. l. 35–37). Remiantis į bylą pateiktomis nuotraukomis (el. b. l. 34, 38–39), pareiškėjos J. V. paaiškinimais, liudytojo D. Š. parodymais, pareiškėja iš buto, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo M. G. faktinė gyvenamoji vieta iki jo mirties, maždaug po mėnesio laiko po palikėjo mirties pasiėmė televizorių, laikrodį, telefoną, šaldytuvą, iš jų televizorių ir šaldytuvą atidavė krikšto dukrai.
25. Suinteresuotas asmuo Z. S. fakto, jog pareiškėja J. V. atlikto aktyvius veiksmus, kuriais faktiškai priėmė palikimą, neginčijo ir priešingų aplinkybių neįrodinėjo ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
26. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad J. V. priėmė po brolio M. G. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po M. G. mirties.
Dėl suinteresuoto asmens Z. S. savarankiško reikalavimo
27. Suinteresuotas asmuo Z. S. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą pareiškė savarankišką reikalavimą priimti alternatyvų sprendimą: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. ir Z. S. priėmė palikimą po M. G. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad negalėjo patekti į butą, kuriame gyveno palikėjas, todėl patvarkė namo aplinką, taip pat jog tvarkydama savo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kartu tvarkė ir mirusio brolio turto dalį, dėl to laikytina, kad ji irgi faktiškai priėmė palikimą.
28. Tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo paneigė savo atsiliepime į pareiškimą nurodytą aplinkybę, jog ji buvo atvykusi tvarkyti brolio buto gyvenamosios aplinkos, paaiškindama, kad tokio fakto nebuvo ir jis atsiliepime nurodytas klaidingai.
29. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Z. S. apie 2025 m. gegužės mėnesį buvo atvykusi į sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur pasisodino daržovių. Tačiau, teismo vertinimu, vien šis faktas negali patvirtinti suinteresuoto asmens aktyvių veiksmų, kuriais siekiama išreikšti valią įgyti nuosavybę į paveldimą turtą ir valdyti brolio turtą kaip savo. Remiantis pareiškėjos J. V. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, kad šiuo adresu faktiškai gyvena viena pareiškėja, ji viena dirba žemę ir būtent ji nurodė seseriai, kurioje vietoje galima pasisodinti daržovių. Todėl sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į savarankiškus reikalavimus išreikštu vertinimu, jog šiuo atveju konstatuotinas pasyvus, vienkartinis, suinteresuoto asmens pasinaudojimas daiktu (žeme), todėl šis veiksmas negali būti laikomas palikimo priėmimu faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo Z. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių kitų veiksmų, kuriais būtų pasireiškęs šiuo adresu esančio turto tvarkymas, neatliko, taip pat jog sesers neprašė duoti jai buto, kuriame prieš mirtį gyveno palikėjas, raktų. Nors suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad Z. S. 2025 m. birželio 18 d. buvo atlikta akies operacija, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimo nekeičia. Ji galėtų turėti reikšmės tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kad įgyvendintų savo paveldėjimo teisę, tačiau šiuo atveju jis buvo pasyvus ir jokių aktyvių veiksmų, siekiant įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir jį valdyti kaip savo, neišreiškė.
30. Suinteresuotas asmuo Z. S. teismo posėdžio metu akcentavo, kad ji yra sakiusi seseriai, jog reikia tvarkyti reikalus pas notarą, o sesuo jai atsakiusi, kad ji jai nereikalinga, ji pati viską sutvarkys. Tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų įsipareigojusi suinteresuotam asmeniui už ją sutvarkyti palikimo priėmimo reikalus. Pareiškėja neigė žadėjusi suinteresuotam asmeniui, kad ji viena sutvarkys paveldėjimo reikalus, o brolio turtą abi paveldės lygiomis dalimis. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo Z. S. būtų išdavusi seseriai įgaliojimą ar būtų kitas teisinis pagrindas pareiškėjai jos vardu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo vertinimu, tokie žodžiai, net jeigu buvo išsakyti, dėl itin abstraktaus pobūdžio galėjo būti interpretuojami skirtingai ir nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėja turėjo valią priimti palikimą ne tik savo, bet ir sesers vardu.
31. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Z. S. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji po brolio mirties per tris mėnesius atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdama valdyti brolio turtą kaip savo ir išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, nors šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka būtent jai ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Suinteresuotas asmuo savo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindė iš esmės vien aplinkybe, kad ji yra M. G. sesuo, todėl turi teisę paveldėti lygiomis dalimis su savo seserimi J. V.. Tačiau, kaip ir bet kuri teisė, taip ir teisė paveldėti turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis įstatymo numatytų sąlygų.
32. Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos CPK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo).
33. Pažymėtina, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo Z. S. reikalavimo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti nereiškė, todėl su tuo sietinos aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamos. Priešingu atveju, būtų pažeistos kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisės atskirsti į tokį reikalavimą ir teikti su tuo sietinus įrodymus.
34. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Z. S. priėmė po brolio M. G. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens Z. S. reikalavimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra atmestinas.
35. Nagrinėjamoje byloje šalys duomenų apie patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo brolio M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. G. mirties, paveldėjimo.
Suinteresuoto asmens Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.