Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis

Š. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-06-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ str., 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų, Kauno apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio, bauda nesumokėta; teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Š. Š. 2014 m. lapkričio 7 d., apie 19.13 val., prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), paimdamas iš prekių vežimėlio nukentėjusios J. L. paliktą rankinę su daiktais ir dokumentais, slapta pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai J. L. priklausančią 28,96 Eur vertės rankinę su joje buvusiais 72,41 Eur vertės pinigine; kurioje buvo 200 litų (57,92 Eur) įvairiomis kupiūromis; SEB banko kortele „Visa Electron“, jos vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu ir asmens tapatybės kortele, automobilio registracijos liudijimu, automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinio draudimo liudijimu, farmacijos įmonės „Polpharma“ darbo pažymėjimu, dvi „Statoil“ atsiskaitymo kortelėmis, 144,81 Eur vertės auksiniu žiedu; 86,89 Eur vertės sidabriniu žiedu su briliantais; akiniais su dėklu, bendros 86,89 Eur vertės; 50 ml talpos kvepalų buteliuku ir kita kosmetika, bendros 92,10 Eur vertės; skėčiu „Happy“, 10 Eur vertės; kosmetine pinigine, 10 Eur vertės, tuo padarydamas J. L. 589,98 Eur turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Kaltinamasis Š. Š. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., jis kaltu prisipažįsta iš dalies ir parodė, kad jis, jo sugyventinė J. N. ir jo motina R. I. atvyko automobiliu, vairavo jis, prie PC „Maxima“ , esančio (duomenys neskelbtini), ir savo automobilį pastatė neįgaliųjų vietoje. Prie pat įėjimo į parduotuvę, prieš jų pastatytą automobilį, ant takelio buvo paliktas prekių vežimėlis su juodos spalvos moteriška rankine. Jiems išlipus iš automobilio, jo motina nuėjo į parduotuvę, o jis su sugyventine parūkė prie automobilio, po to kaltinamasis paėmė vežimėlyje buvusią rankinę ir ją įsidėjo į automobilio saloną, vežimėlį nustūmė į vietą ir paskui sugyventinę nuėjo į parduotuvę. Suprato, kad prie neįgaliųjų automobilių stovėjimo aikštelės vežimėlyje kažkas paliko užmiršęs moterišką rankinę, kuri jam yra svetima, tačiau jis jos turinio nežiūrėjęs įsidėjo į savo automobilį dėl ligos, t. y. diabeto, tuo metu dėl aukšto cukraus kiekio kraujyje blogai matė. Atokiau stovėjo grupė jaunuolių, bijojo, kad jie nepaimtų rankinės. Rankinę įdėjo į savo mašiną, nes galvojo, kad vėliau ją nuveš į policiją, tačiau taip nepadarė. Įsidėjęs rankinę, į automobilį nuėjo į parduotuvę, kur užtruko 10-15 minučių, po to jie grįžę į automobilį kiek palaukė, tikėjosi, kad kažkas ateis ieškoti rankinės, tačiau tokių asmenų nematė, todėl išvažiavo su rankine namo, kad galėtų ir turėtų rastą rankinę perduoti parduotuvės apsaugai nepagalvojo, nesutinka, kad nukentėjusioji greitai grįžo ieškoti savo rankinės, nes jis jos PC „Maxima“ aikštelėje nematė. Namuose su sugyventine apžiūrėjo rankinėje, joje rado pėdkelnes, tušą, metalinių centų, tuščią kvepalų buteliuką. Vertingų daiktų, kuriuos nurodė nukentėjusioji - pirštinių, skėčio, laikrodžio, piniginės, žiedo, joje nebuvo. Pinigai buvo rankinėje rasti tik eurocentais, juos jis pasiėmė, o pėdkelnes ir rankinę išmetė, kaip nereikalingus. Kitus daiktus – skėtį, lūpdažį, kvepalų buteliuką iš rankinės pasiėmė sugyventinė, jie buvo rasti namuose kratos metu, juos surinko policijos pareigūnai, kartu paimdami ir dalį kaltinamojo sugyventinės daiktų. Rankinės nenešė į policiją todėl, nes nenustatė, kam ji priklausė. Supranta, kad jis po šio įvykio buvo atpažintas iš parduotuvės filmuotos medžiagos. Supranta, kad pasielgė netinkamai. Jis 2015-06-08 buvo nuteistas už vagystę, tačiau jis jos neįvykdė, tačiau apkaltinamojo nuosprendžio jis neskundė. Su nukentėjusiosios pareikštu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, sutinka atlyginti tik dalį žalos - 50 eurų. Ieškinio dėl moralinės žalos atlyginimo nepripažįsta.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo pavogus tik dalį nukentėjusiosios J. L. rankinėje buvusių daiktų, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1., b.l. 104, 105, 106, 108), 2014-11-07 vakare apsipirko „Maximoje“. Išėjo iš parduotuvės su prekių vežimėliu, jame buvo jos įsigytos prekės bei jos rankinė. Nustūmusi vežimėlį prie automobilio, prekes iškrovė į automobilio bagažinę, o vežimėlį, skubėdama ir užmiršusi, kartu su juodos spalvos rankine, nuvarė pastatyti į vietą prie parduotuvės durų. Grįžo į automobilį, išvažiavo iš aikštelės, vėliau važiuodama prisiminė, kad paliko rankinę. Vėl sugrįžusi prie PC „Maxima“ ji pamatė, kad jos paliktas vežimėlis buvo pastumtas prie kitų vežimėlių, jame rankinės nebebuvo. Apžiūrėjo netoliese esančias šiukšliadėžes ir neradusi rankinės su daiktais ir dokumentais kreipėsi į parduotuvės informaciją, po to – į apsaugos darbuotojus. Šie peržiūrėjo savo monitoriuose vaizdo kameros įrašą. Įraše matėsi, kad po to, kai ji paliko vežimėlį su rankine, prie jo niekas nebuvo priėjęs, rankinė buvo vežimėlyje iki tol, kol jai išvykus iš automobilių aikštelės prie parduotuvės neįgaliųjų automobilių statymo privažiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis, iš jo išlipo moteris žalia striuke, pagyvenusi moteris ir kaltinamasis, kuris iš vežimėlio paėmė rankinę, įdėjo į savo automobilio saloną ir jie visi po to nuėjo į parduotuvėje. Kol nukentėjusioji ieškojo rankinės prie PC „Maxima“, jie buvo parduotuvėje ir apsipirkinėjo. Pagal vaizdo įrašus vėžimėlio niekas nelietė apie 7 minutes. Rankinėje buvo visi jos pareiškime policijai išvardinti daiktai - piniginė, du žiedai, dokumentai - automobilio techninis pasas, draudimo dokumentai, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, skėtis, kosmetika – lūpdažiai, tušas, veidrodėlis, pirštinės. Žiedai rankinėje buvo todėl, kad ji prieš tai lankė rankų masažus ir juos buvo nusiėmusi, kad netrukdytų rankų masažui, o po procedūrų jų neužsidėjo. Apie įvykį pranešė policijai, nes rankinėje buvo vertingų daiktų ir asmeniniai bei tarnybinės mašinos dokumentai, ji bijojo, kad pasinaudojant jos dokumentais nebūtų paimtos paskolos. Piniginėje buvo apie 200 litų. Ji dirba užsienio farmacijos įmonėje, vyras užsiima pervežimų verslu, gyvena pasiturinčiai, važinėja tarnybiniu firmos automobiliu, kuris registruotas Lenkijoje, gauna gerą atlyginimą, todėl papuošalai, grožio ir sveikatos procedūrų lankymas, pareiškime policijai nurodyta grynųjų pinigų suma piniginėje, jai yra įprastas gyvenimas. Po rankinės vagystės ji skubėjo užblokuoti banko korteles, kad vagys nepaimtų greitųjų kreditų ir skubiai turėjo pasidaryti dingusius dokumentus, nes toliau turėjo vykdyti darbines funkcijas, o tam reikalinga valdyti firmos automobilį. Kai buvo pakviesta atpažinti kratos metu išimtus daiktus jos rankinėje buvusius daiktus, ji atpažino savo skėtį, vieną lūpų blizgį ir vieną beveik tuščią jos kvepalų buteliuką, nors rankinėje buvo du buteliukai kvepalų, vienų kvepalų buteliukas buvo apytuštis, o kitas - apynaujis. Jai buvo grąžintas skėtis, lūpų blizgis ir beveik tuščias nepilnas buvęs kvepalų buteliukas. Už šiuos daiktus draudimas neapmokėjo. Be to, ji patyrė išlaidų naujiems dokumentams. Automobiliu naudodavosi ir asmeniniais ir darbo tikslais. Netekusi dokumentų kurį laiką negalėjo naudotis automobiliu. 200 Eur patirtą neturtinę žalą sudaro visi išvardinti patirti nepatogumai, stresas, moraliniai pergyvenimai. Turtinę žalą įvertino suskaičiavus bendrą pagrobtų daiktų vertės ir iš jos atėmus draudimo išmoką Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumažina 31 euru, nes už tiek daiktai buvo sugražinti, nors jais ji ir nebesinaudojo.

Liudytojas G. L. parodė, jog apie tai, kad dingo sutuoktinės rankinė, sužinojo iš jos tą pačią dieną, po įvykio, kai žmona pasigedo rankinės. Jis sakė, kad rankinėje buvo grynų pinigų, papuošalai, lūpdažiai. Telefono nebuvo, nes ji kalbėjo telefonu ir dėl to, būdama išsiblaškiusi, paliko rankinę. Rankinėje dar buvo žiedai. Sutuoktinė užsiminė, kad pagrobti ir jos tarnybinio automobilio dokumentai, ji po vagystės kurį laiką negalėjo vairuoti, naudotis banko paslaugomis, nes nebuvo padaryti dokumentų dublikatai, tai sukėlė jai nepatogumus.

Liudytoja J. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, ji sutinka duoti parodymus. Įvykio tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko. 2014-11-07 vakare jie atvažiavus į parduotuvę, automobilį pasistatė prie pat PC „Maxijma“ durų, nes Š., kuris vairavo, yra neįgalus. Ji su Š. parūkė. Po to ji ir jo motina nuėjo į parduotuvę, o Š. įsidėjo į automobilį priešais automobilį stovėjusiame vežimėlyje rastą moterišką rankinę ir po to atėjo į parduotuvę. Apsipirkę jis grįžę namo jie kartu apžiūrėjo tą moterišką juodos spalvos panešiotą rankinę. Joje buvo tik pėdkelnės, kosmetikos likučiai, maišelis, vaistų lapelis, skėtis, kvepalų mėginys. Nei piniginės, nei dokumentų joje nebuvo. Kaltinamojo motina R. I. rankinės net nematė. Negali pasakyti, kiek pinigų monetomis Š. rado rankinėje. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ji kalbėjo tai, ką jai liepė tyrėja, nes ji jai liepė prisipažinti, ji tyrėjos veiksmų neskundė ne jos vadovybei nei prokuratūrai, nes jos sesers vyras, kuris daug metų dirbo policijoje ir yra policijos pensininkas, sakė, kad ji nieko nelaimės prieš policiją.

Liudytoja R. I., kaltinamojo motina, teisme atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja L. A. parodė, kad dirba Kauno AVPK Santakos PK vyresniąja tyrėja. Ji byloje papildomai apklausė įtariamąją J. N.. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad prie „Maximos“ atvažiavo kartu su Š. Š. ir jo motina. J. su Š. Š. motina nuėjo į prekybos centrą, o Š. liko parūkyti. Prekybos centre jis prisijungė prie jų, apie rankinę nieko nesakė. Tik kai grįžo į automobilį, pasikalbėjo ir ji pamatė rankinę. Kuris namo parsinešė rankinę – nepamena. Maždaug po valandos ją apžiūrėjo. Rankinėje rado įvairių daiktų. Š. Š. išmetė rankinę, o ji išmetė rankinėje buvusį „Maximos“ maišelį ir pėdkelnes. J. N. parodymais ir buvo surašyta įtariamojo apklausa, jos atžvilgiu joks spaudimas nebuvo naudojamas.

Liudytoja E. C. parodė, kad nebedirba Santakos PK. Pamena nukentėjusiąją. Ką ir dėl ko apklausinėjo – nepamena. Visada surašo parodymus, kokius pasako įtariamieji, liudytojai ar nukentėjusieji, nieko neiškraipo. Niekada nenaudojo smurto.

Iš 2014-11-18 Kauno AVPK Santakos PK vyresniojo tyrėjo K. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad tiriamą nusikalstamą veiką galimai įvykdė J. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir gyvenanti (duomenys neskelbtini). Todėl jos gyvenamojoje vietoje 2014-11-18 buvo atlikta krata, kurios metu surašytas kratos protokolas. Iš jo matyti, kad J. N. ir Š. Š. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti nukentėjusiosios pavogti daiktai: moteriška kosmetinė su joje esančiais 10 vnt. kosmetikos priemonių, juodos spalvos skėtis, moteriškos juodos spalvos pėdkelnės (1 t., b. l. 76. 83-88).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusioji neatpažino kratos metu paimtos kosmetinės (1 t., b. l. 89), tačiau atpažino jai priklausančius skėtį, „Versace“ firmos kvepalus ir lūpų blizgesį (1 t., b. l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo (1 t., b. l. 64-65) matyti, kad įdėjus kompaktinį diską į kompiuterį ir paleidus programą „Player“ užfiksuota, jog: 2014-11-07, 19:10:31 val., - įrašo pradžia, automobilių stovėjimo aikštelė; 19:11:07 val. iš parduotuvės išeina moteris stumdama prekių vežimėlį; 19:11:36 val. moteris deda prekes į automobilį; 19:12:12 val. moteris stumia vežimėlį atgal prie parduotuvės, kuriame matyti padėtas kažkoks daiktas; 19:12:33 val. moteris palieka vežimėlį prie parduotuvės; 19:13:18 val. iš stovėjimo vietos išvažiuoja tas pats automobilis, į kurį moteris dėjo daiktus; 19:13:48 val. tas pats automobilis išvažiuoja iš parduotuvės aikštelės; 19:13:51 val. į aikštelę atvažiuoja automobilis ir sustoja prie vežimėlio, kuriuo naudojosi anksčiau minėta moteris, palikimo vietos; matyti, kad iš šio automobilio keleivio pusės išlipa mergina ir stovi prie automobilio priekio, prie palikto vežimėlio, po to iš galinės sėdynės, vairuotojo pusės, išlipa kitas asmuo (panašus į vyresnio amžiaus moterį) ir nueina į parduotuvę, taip pat išlipa vairuotojas, prieina prie merginos ir vežimėlio palikimo vietos, tada mergina eina į parduotuvę, o vyriškis kažką daro, po to grįžta prie automobilio, atidaro automobilio dureles, kažką lyg įmeta, uždaro dureles ir eina į parduotuvę; 19:16:00 val. įrašo pabaiga (1 t., b. l. 66-67).

Peržiūrėjus pakartotinai vaizdo įrašą per didelės raiškos ir didelio formato televizorių akivaizdu, kad po to, kai nukentėjusioji užmiršusi paliko savo rankinę pirkinių vežimėlyje, prie jo, kol rankinės nepaėmė atvykęs automobiliu kaltinamasis, niekas kitas prie jos nebuvo priėjęs.

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), šviesiu paros metu (1 t., b. l. 69-72).

Draudimo bendrovės pateiktoje medžiagoje dėl vagystės metu prarasto turto įvertinimo nurodoma, kad J. L. buvo išmokėta 395,92 eurų draudimo išmoka (1 t., b. l. 96-103).

BK 178 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, pagrobusiam svetimą turtą. Svetimas turtas suprantamas kaip daiktai, turintys vertę bei atitinkamus fizinius parametrus, kurie jų pagrobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Šių daiktų pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas jų užvaldymas, atimantis iš teisėto turto savininko galimybę disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Kadangi kaltinamasis slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai priklausančia rankinę su joje buvusiais daiktais, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d. kaip slapta tyčinė vagystė. Nors kaltinamasis kartu su rankine pagrobė ir joje buvusius dokumentus, jam neinkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 302 str. 1 d., kadangi kaltinamojo veikoje nenustatyta tyčia pagrobti asmens dokumentą.

Kaltinamasis Š. Š. nurodė, kad pagrobtoje rankinėje nebuvo daugelio nukentėjusiosios nurodytų daiktų, pinigų, dokumentų, tą patį tvirtina ir liudytoja kaltinamojo sugyventinė J. N., kuri pati šioje byloje buvo įtariamoji. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė dėl kaltinime išvardintų rankinėje buvusių daiktų, kurie nurodyti nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje, vagystės įrodyta nukentėjusiosios J. L. ir liudytojo G. L. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, draudimo bendrovės dokumentais. Tuo tarpu kaltinamojo ir suinteresuoto asmens sugyventinės J. N. parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti kaltinamojo atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, pažymint ir tai, kad kaltinamasis stengiasi švelninti savo padėtį savo neįgalumu, sveikatos būkle, paimama svetima rankinė su daiktais ir įdedama į savo automobilį tikslu vėliau sugrąžinti rankinę (teigdamas – „o ką man reikėjo daryti?“, nors kaltinamasis galėjo iš karto nunešti rankinę į parduotuvės informacijos skyrių ar perduoti parduotuvės apsaugos darbuotojams). Kaltinamojo sugyventinės liudytojos J. N. parodymai nebuvo nuoseklūs, jie vertintini taip pat kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės už visą padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis Š. Š., likus mėnesiui iki įvykio, 2014-10-10, padarė nusikaltimą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai įvertinęs Kauno apylinkės teismas 2015-06-08 įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu jį pripažino kaltu ir jis buvo nuteistas (b.l. t.1., b.l. 148, 171-174), jis teismo paskirtos bausmės neatliko, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina jam bausmė bendrintina su paminėta teismo paskirta ir neatlikta bausme. Atmestina kaltinamojo gynėjo iškelta versija, kad pro tą vietą, kurioje buvo vežimėlis su palikta rankine praėjo daug žmonių ir galėjo pagrobti nukentėjusiosios išvardintus daiktus, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog joks kitas asmuo nebuvo priėjęs prie vežimėlio ir jame buvusios rankinės. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog rankinėje buvo įprasti daiktai - piniginė, dokumentai, pinigai, kiti daiktai, juo labiau, jog dalis daiktų buvo rasti atliekant kratą kaltinamojo namuose, kaip matyti, buvo nerasti tie daiktai, kurie leistų identifikuoti daiktų savininką, kad pavogtais daiktais buvo naudojamasis – kvepalais, rankinėje rastais smulkiomis eurų monetomis, patvirtina tiek kaltinamasis tiek liudytoja apklausta jo sugyventinė

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnis): kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 162), Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 160), neįgalus (1 t., b. l. 163-164). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skirtina – laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis slaptai pagrobė svetimą turtą, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo teistas, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik iš dalies. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės trukmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina, vykdant paskirtąją bausmę (BPK 139 straipsnis).

Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 264,06 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 3-4), bylos teisminio nagrinėjimo metu civilinį ieškinį palaikė, turtinės žalos dydį sumažino iki 233,06 Eur. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, dalį turtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl patirta žala atlygintina iš kaltinamojo. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą vertina 200 Eur, tačiau teismo manymu, tai per didelė žala. Įvertinus nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, dvasinius pergyvenimus, turtinė žala mažintina iki 100 Eur. Nors kaltinamasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė pavogus nukentėjusiosios rankinę su visais jos nurodytais daiktais ir dokumentais įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios patirta žala, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, 233,06 Eur turtinė ir 100 Eur neturtinė žala priteistina iš kalto asmens.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas (1 t., b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus :

1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi;

2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., šią bausmę subendrinti su ankstesniu 2015-06-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Kauno apylinkės teismo 2015-10-08 nutartimi pakeista bausme - bauda ir paskirti subendrintą bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Š. Š. išaiškinti, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Š. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš Š. Š. 233,06 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 6 ct) turtinės ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios J. L. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.