- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- A-662-2381-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlyginti padarytą žalą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. Ž. skundu (b. l. 2-3) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. R5-2062 „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo atsisakyta kompensuoti M. Ž. patirtą žalą, susidariusią Mažeikių mieste įvažiavus į nepažymėtą duobę važiuojamoje kelio dalyje, motyvuojant tuo, kad pravažiavimas tarp Naftininkų gatvės Nr. 9 ir 11 pastatų nėra Mažeikių miesto gatvė ir Mažeikių rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše neįrašytas.
Paaiškino, kad 2010 m. gegužės 10 d., apie 8.00 val., nuosavu automobiliu Peugeot 607 važiavo Mažeikių mieste, Naftininkų gatve tarp Naftininkų gatvėje Nr. 9 ir 11 esančių visuomeninių pastatų. Teigė, kad kelias buvo asfaltuotas, jokių kelio ženklų, ribojančių eismą ar nurodančių kokias nors kliūtis kelyje, aptvėrimų, nebuvo. Kadangi kelio danga nebuvo idealios būsenos, daug nedidelių duobučių, važiavo apie 30 km / val. greičiu. Nurodė, kad, įvažiavus į vieną duobę, nepataisomai buvo prakirsta automobilio padanga. Paaiškino, kad iškvietė policijos pareigūnus, kurie apžiūrėjo įvykio vietą ir automobilį, tačiau administracinės teisenos jo atžvilgiu nepradėjo, jis nebuvo nubaustas. Pažymėjo, kad dėl įvykio teko keisti abi automobilio padangas, nes vienos tokios pačios niekur negavo, jas balansuoti, atstatyti geometriją. Tvirtino, kad visa žala sudaro 696 Lt. Teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo atlyginti žalą dėl vienos padangos, kuri nebuvo prakirsta, keitimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į skundą (b. l. 38-39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Mažeikių mieste yra apie 12 kilometrų vidaus kelių, kurie įtraukiami į grafą - įvažiuojamieji keliai, visuomeninės paskirties, daugiabučių namų keliai. Teigė, kad iš rezervo lėšų duobę jau užtaisė savivaldybės lėšomis, tokių lėšų pastoviai trūksta. Nurodė, kad visų gatvių vienu metu sutvarkyti nėra galimybės. Atsakovo manymu, dėl padarytos žalos kaltas yra ir pats vairuotojas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Įsakymą panaikino ir įpareigojo Administraciją atlyginti M. Ž. 312,40 Lt materialinę žalą dėl automobilio apgadinimo.
Pabrėžė, kad atsakovas pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas. Pažymėjo, kad, nesant pakankamam finansavimui, atsakovas privalėjo pavojingas vietas paženklinti atitinkamais ženklais ar aptverti kelio duobę, kol ji nebus sutvarkyta. Nurodė Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.266 straipsnį, numatantį kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos. Tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos teismas nustatė priežastinį ryšį, nes atsakovas, kaip Mažeikių miesto ir rajono gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo duobė, įspėjamaisiais ženklais, neaptvėrė jos, savalaikiai nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už pareiškėjui padarytą žalą. Nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gatvės dalis, kurioje buvo duobė, priklauso kokiam nors kitam savininkui, kuris ir privalėjo gatve rūpintis, o aplinkybė, kad vėliau iš savivaldybės rezervo lėšų duobę užpylė, patvirtina, kad kito savininko, išskyrus atsakovą, ir nebuvo. Nenustatė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar dėl paties pareiškėjo kaltės, nes administracinė teisena dėl įvykio M. Ž. atžvilgiu nebuvo pradėta, jis nenubaustas.
III.
Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 65-67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalį ir pažymi, kad, vertinant atsakovo atsakomybę ir privalomos atlyginti žalos dydį, turėjo būti ištirti pareiškėjo veiksmai ar neveikimas, galėję įtakoti žalos atsiradimą. Nurodo Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 125, 133, 134 punktus ir teigia, kad pareiškėjas, negalėdamas iš karto apvažiuoti duobės, turėjo sustoti, palaukti kol pravažiuos priešpriešiais važiuojantis automobilis ir tada apvažiuoti duobę. Daro išvadą, kad pareiškėjas elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, todėl yra pagrindas atsakovą atleisti visiškai ar bent iš dalies nuo civilinės atsakomybės. Mano, kad teismas klaidingai aiškino autoavarijos vietos schemą, nes joje nurodyti 9 ir 11 metrų atstumai, tačiau jie žymi ne pravažiavimo plotį, bet atstumą nuo važiuojamosios dalies krašto iki pareiškėjo automobilio ašių, o pravažiavimo, kuriame yra duobė, plotis, taip pat atstumas nuo duobės iki važiuojamosios dalies krašto schemoje iš viso nėra nurodyti, fotonuotraukose nesimato konkrečios duobės padėties pravažiavime. Daro išvadą, kad spręsti apie pareiškėjo galimybes apvažiuoti duobę nėra pakankamai duomenų. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pateikė netinkamai užpildytą Transporto priemonės techninės apžiūros akto kopiją, nes nenurodyta užpildžiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė. Daro išvadą, kad toks aktas nelaikytinas oficialiu dokumentu pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 12 dalį. Pažymi, kad teismas nepagrindė, kodėl pareiškėjo pateiktas defektinis aktas yra patikimas dokumentas. Mano, kad minėtas dokumentas laikytinas PVM sąskaita-faktūra, o ne defektiniu aktu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į prakirstos padangos vertę. Teigia, kad pateiktas defektinis aktas neįrodo, jog pareiškėjas realiai patyrė išlaidų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas M. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2010 m. birželio 16 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą, kuriame prašė, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 17 straipsnio 1 punktu, pradėti administracinę procedūrą, kurios metu atsakovas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsniu, galėjo ir gali nustatyti visas faktines aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. R5-2062 (b. l. 4) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundžiamu Įsakymu atsisakyta kompensuoti pareiškėjui patirtą turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); žalos padarymo faktą; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pažymėtina, kad atsakovo pateikta informacija, jog 2010 metais viešąjį konkursą Mažeikių rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių remonto ir priežiūros darbams atlikti laimėjo UAB „Klaipėdos keliai“ (b. l. 78) neatleidžia atsakovo nuo pareigos užtikrinti kelių ir gatvių priežiūrą, organizuoti saugų eismą ir nuo prievolės atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl kelyje buvusios nepažymėtos ir / ar neaptvertos duobės.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas, taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m. gegužės 10 d. pareiškėjo vairuojamas ir jam nuosavybės teise priklausantis (b. l. 63) automobilis Peugeot 607 Mažeikių mieste, tarp Naftininkų gatvės Nr. 9 ir 11 pastatų įvažiavo į jokiu kelio ženklu nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje buvusią 16 cm gylio duobę. Iš eismo įvykio schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto, nuotraukų (b. l. 8-10, 12, 14) matyti, kad buvo prakirsta automobilio priekinės kairės pusės padanga ir apgadintas ratlankis. Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad transporto priemonės techninės apžiūros akte nenurodytos aktą užpildžiusio asmens pareigos, kadangi šiame akte jį pildžiusio patrulio pareigos yra nurodytos. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas įvykio dieną kreipėsi į UAB „Vygreda“, iš kurios automobiliui Peugeot 607 buvo pirktos padangos, padangų montavimo-balansavimo, ratų geometrijos reguliavimo paslaugos (b. l. 15).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracija konkrečiu atveju neužtikrino Naftininkų gatvės tinkamos priežiūros ir remonto, dėl neteisėto neveikimo buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas ir, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma, tinkamai nustatė pareiškėjui atlygintinos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.