- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-2058-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24424-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Grinda“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė E. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2018 m. spalio 15 d. ji nukrito nuo sūpynių vaikų žaidimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), ir susižeidė – patyrė trijų čiurnos kaulų lūžius su raiščių ir sausgyslių plyšimu. Dėl sužalojimų ieškovė patyrė moralinę žalą – neteko galimybės savarankiškai tvarkytis buityje, turėjo mokytis iš naujo savarankiškai vaikščioti, ieškovei buvo apribota aktyvaus laisvalaikio galimybė, ieškovė neteko galimybės ieškotis planuoto darbo, nešioti patinkančią avalynę, patyrė reabilitaciją, planuojama dar viena operacija ir po jos laukianti pakartotinė reabilitacija, taip pat ant kojos liko ilgalaikiai randai. Prie žaidimų aikštelės nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad žaidimo aikštele yra nesaugu naudotis, taip pat nenurodyta jokių naudojimosi instrukcijų (iki kokio svorio asmenims būtų galima naudotis sūpynėmis). Žaidimų aikštelė yra įrengta atsakovei priklausančioje teritorijoje, todėl ji yra atsakinga už šios žaidimų aikštelės priežiūrą. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė žaidimų aikštelės nepriežiūra, atsakovė privalėjo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog visi žaidimų aikštelėje esantys įrenginiai būtų saugūs ir tinkami naudoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, jog 2011 m. gruodžio 29 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ (toliau – ir trečiasis asmuo) sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2192(3.1.36-UK) (toliau – ir Sutartis), kuria šiai bendrovei pavedė teikti maudymosi ir gyventojų poilsio prie vandens organizavimo Vilniaus miesto paplūdimiuose paslaugas. Maudymosi sezonas Vilniaus miesto paplūdimiuose prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Šiuo laikotarpiu paplūdimiuose esančios vaikų žaidimo aikštelės prižiūrimos ir tvarkomos nuolat. (duomenys neskelbtini) paplūdimys, įskaitant ir jame buvusią žaidimų aikštelę, 2018 metų vasaros sezonui buvo paruoštas, tuo tarpu ne sezono metu (spalio mėnesį) dėl žaidimo aikštelės įrenginių galimų gedimų jokios informacijos savivaldybėje nei iš UAB „Grinda“, nei iš gyventojų, nei iš kitų subjektų nebuvo gauta. Tariamai patirta žala atsirado dėl pačios ieškovės neatsargių veiksmų. Bet kuriam vidutiniškai rūpestingam ir protingam žmogui ir be atskiro informacinio užrašo turi būti suprantama, kad vaikų žaidimo aikštelė yra skirta pramogauti ir naudotis vaikams, o ne suaugusiems. Ieškovė savo teiginių apie patirtus dvasinius išgyvenimus ir sudėtingą emocinę būseną nepagrindė jokiais įrodymais, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo gavusi darbo pasiūlymų, kurių turėjo atsisakyti dėl patirtos kojos traumos. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovės koja čiurnos dalyje buvo imobilizuota nuimamame įtvare-langetėje, kuris po šešių savaičių jau buvo rekomenduojamas tik miegant. Ieškovė taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jos būklė po kojos operacijos buvo tokia sunki, kad ieškovei buvo reikalinga priežiūra ar slauga. Ieškovė neįrodė būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – žalos. Byloje esantys medicininiai duomenys apie pacientės būklę, pooperacinę eigą bei gijimo rekomendacijas paneigia ieškovės dėstomus teiginius apie neva ilgą ir labai sudėtingą kojos gijimą, visišką ieškovės nesavarankiškumą, mokimąsi iš naujo vaikščioti ir kt.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. gruodžio 29 d. su trečiuoju asmeniu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2192(3.1.36-UK), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti maudymosi ir gyventojų poilsio prie vandens organizavimo Vilniaus miesto paplūdimiuose paslaugas. Sutarties techninės specifikacijos 11.7 punkte nurodyta, kad vaikų žaidimo kompleksas prie (duomenys neskelbtini) neįtrauktas į bendrovės prižiūrimus objektus. Trečiasis asmuo nebuvo gavęs iš savivaldybės pavedimų, užsakymų remontuoti ar kitaip tvarkyti vaikų žaidimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. 2018 m. spalio 15 d. vaikų žaidimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), ieškovė nukrito nuo sūpynių. Iš (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų matyti, jog įvykio metu ieškovė patyrė kairės čiurnos abiejų kulkšnių kaulų lūžius ir raiščių bei sausgyslių plyšimą, ieškovė buvo hospitalizuota. 2018 m. spalio 19 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad pooperacinė eiga yra sklandi, žaizda gyja pirminiu būdu, sužeista koja sklandžiai imobilizuota langetėje, išrašant ieškovę ambulatoriniam gydymui bendra jos būklė yra patenkinama, skausmai atslūgę, jutimai ir kraujotaka galūnėje nesutrikę. Iš 2019 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo matyti, jog ieškovei buvo taikyta reabilitacija, po kurios ieškovės būklė pagerėjo, ieškovei rekomenduota tęsti reabilitaciją savarankiškai;
6.2. pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 29 punktą viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra gyventojų poilsio savivaldybės teritorijoje organizavimas. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Pagal Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 49 punktą už žaidimų aikštelių, patalpų įrangos priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys. Savininkams nepaskyrus žaidimų aikštelių ir (ar) patalpų eksploatuotojo, už jų priežiūrą ir saugą atsako savininkai. Vilniaus paplūdimiai, tame tarpe ir ginčo, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, juos pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą prižiūri ir tvarko UAB „Grinda“. Tačiau pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties Nr. A72- 2192(3.1.36-UK) priedo Nr. 1 Maudymosi ir gyventojų poilsio prie vandens organizavimo Vilniaus miesto paplūdimiuose paslaugų techninės specifikacijos 11.7 punktą, vaikų žaidimo komplekso, esančio prie (duomenys neskelbtini), remontas UAB „Grinda“ pavestas nebuvo, todėl teismas sprendė, jog už sūpynių priežiūrą ir saugą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija;
6.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnis numato statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė;
6.4. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju žalos sveikatai faktas yra įrodytas medicininiais dokumentais. Aplinkybė, jog dėl nutrūkusių sūpynių ieškovė patyrė žalą sveikatai, byloje taip pat įrodyta ir atsakovės nenuginčyta. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovės pareiga. Ieškovė, įrodinėdama neturtinę žalą, apsiribojo bendro pobūdžio paaiškinimais dėl patirtų nepatogumų, susijusių su kojos sužalojimu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių išgyvenimo intensyvumą bei trukmę, nėra jokių duomenų dėl neturtinės žalos išraiškos, teismui nepateikta objektyvių duomenų, kokiu būdu ieškovei pasireiškė neturtinė žala. Byloje nėra niekaip pagrįstas ir prašomos neturtinės žalos dydis. Laikyti neturtinę žalą įrodyta vadovaujantis vien ieškovės paaiškinimais nėra pagrindo, todėl teismas sprendė, jog neturtinė žala byloje neįrodyta. Nesant įrodytai neturtinei žalai, teismas nepasisakė dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. savivaldybei nusprendus atitinkamoje vietoje įrengti žmonių poilsiui organizuoti atitinkamą infrastruktūrą, jai kyla pareiga organizuoti įrengtos infrastruktūros priežiūrą. Šioje konkrečioje situacijoje būtent Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad būtų paskirtas atsakingas asmuo, kuris prižiūrėtų prie (duomenys neskelbtini) esančią žaidimo aikštelę. Esant tokiai situacijai, žaidimo aikštele turėjo rūpintis Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tokių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybei neatlikus, galima aiškiai konstatuoti Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus;
7.2. medicininiai dokumentai patvirtina, jog ieškovė patyrė žalą sveikatai ir žala atsirado būtent dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos netinkamai atliekamų pareigų – nesirūpinant žaidimo aikštele prie (duomenys neskelbtini). Ieškovės mažametis sūnus atėjo į vaikų žaidimo aikštelę ir ieškovė, prižiūrėdama sūnų, atsisėdo ant sūpynių, kurios, ieškovei nespėjus net tinkamai atsisėsti, nutrūko ir krito žemyn. Pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovė patyrė žalą sveikatai būtent dėl nutrūkusių sūpynių, už kurių priežiūrą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, yra įrodytas tiek priežastinis ryšys dėl ieškovės patirtų sužalojimų, tiek ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kaltė;
7.3. ieškovė dėl neteisėtų atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų patyrė šiuos sužalojimus – abiejų kulkšnių lūžius su sindesmozės raiščių, tarpkaulinės membranos iki šeivikaulio lūžio plyšimu, ieškovei buvo atlikta operacija. Operacijos metu ieškovei buvo atlikta intervencija, tai yra lūžusios vietos sutvirtintos metaline plokštele, sraigtais. Ieškovė, nukritusi nuo sūpynių, patyrė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, kadangi kurį laiką jai teko sunkiau judėti, buvo reikalingi ramentai. 2018 m. lapkričio 7 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, jog ieškovės lūžusiai kojai išlieka nedidelis tinimas, čiurnos kontraktūra, konstatuojama, kad ieškovei rekomenduojama lūžusios kojos neminti dar 4 savaites. Taip pat pateikiama rekomendacija ieškovei mankštinti čiurną. 2018 m. gruodžio 5 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad ieškovei reikia ramentų ir ji turinti vaikščioti su jais. Papildomai nurodoma, kad ieškovė turi ne tik mankštinti čiurną, tačiau kartu turi ir stiprinti blauzdos raumenis. 2019 m. sausio 24 d. medicinos išraše nurodoma, kad ieškovė skundėsi kairės čiurnos skausmu judesių metu, čiurnos tinimu, apsunkintu mobilumu. Akivaizdu, kad ieškovė ilgą laiką negalėjo pilnavertiškai vaikščioti, kadangi negalėjo visa jėga minti kojos, turėjo skirti laiko ir rūpintis čiurnos mankštinimu;
7.4. jau vien sužalojimų atsiradimo faktas leidžia teigti, kad asmuo patiria neigiamus išgyvenimus, ir tokioms aplinkybėms jokių papildomų įrodymų nereikia. Ieškovė savo patirtus nepatogumus dėl sužalojimų, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas įvertino 5 000 Eur suma. Sveikatos sužalojimo faktas jau yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo, nes sveikatos sužalojimo faktas automatiškai reiškia ir fizinį skausmą, kuris yra reglamentuotas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė, pati turėdama psichologinių žinių, nesikreipė pagalbos į psichologus, tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovė nepatyrė neigiamų emocijų ar išgyvenimų dėl patirto skausmo ir nepatogumų.
Atsiliepimas
8. Atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo neužtenka tik vienos ar dviejų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, kadangi neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (jų visetą), t. y. neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį, kaip tai yra įtvirtina CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negali kilti. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, yra ieškovės pareiga, kurios ji šiuo atveju neįvykdė;
8.2. ieškovė apeliaciniame skunde pateikia vis naujų savo neturtinės žalos aspektų, kurie neva turėtų patvirtinti, kad ieškovė tikrai patyrė neturtinę žalą (pavyzdžiui, kad dėl kojos traumos ieškovė negalėjo susirasti darbo, lankyti kokius nors mokymosi kursus, vaikščiojimą su ramentais ieškovė irgi laiko neturtine žala ir pan.). Dėstydama šiuos naujus teiginius, ieškovė nepateikia jokių įrodymų šiai savo neturtinei žalai pagrįsti. Vien tai, kad ieškovė savo skunde nurodo papildomų savo tariamai patirtos neturtinės žalos aspektų/aplinkybių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kad ieškovės dėstomi teiginiai apie tai, ką ji pati laiko savo patirta neturtine žala, yra niekaip neįrodyti jokia byloje esančia medžiaga. Vien tik subjektyvaus pobūdžio formalūs pareiškimai apie tai, kad asmuo išgyveno neigiamas emocijas, negali būti laikomi pakankamais priteisti asmeniui neturtinę žalą;
8.3. ieškovė neįrodė, jog buvo gavusi darbo pasiūlymų, kurių turėjo atsisakyti dėl patirtos kojos traumos, neįrodė, kad darbo apskritai net negalėjo ieškoti būtent dėl kojos traumos. Ieškovė taip pat niekur nedetalizavo, kodėl judėjimo būdas naudojantis ramentais ieškovei buvo nepriimtinas buityje, elementariai rūpinantis savimi (ypatingai įvertinant medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie tai, kad ieškovės koja net nebuvo sugipsuota – koja čiurnos dalyje buvo imobilizuota tik nuimamame įtvare-langetėje, kuris po šešių savaičių jau buvo rekomenduojamas tik miegant) ar sūnumi;
Šalies argumentai
8.4. ieškovės teiginius apie traumos pasekmes visam likusiam gyvenimui paneigia byloje esantys medicininiai dokumentai, kuriuose nurodoma, kad po 6 savaičių pacientei buvo rekomenduota atlikti judesius, grąžinančius judesių amplitudę, o kojos įtvarą dėvėti tik miegant, nuo 8-10 savaitės ieškovei jau buvo leidžiama dalinai remti koją t. y. 10-15 kg svoriu, o po 10-12 savaičių operuota koja galimai pilnai remtis į paviršius. Šiuose dokumentuose niekur nėra net užsiminta apie būsimą būtinybę ieškovei mokytis iš naujo vaikščioti. Ieškovė nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios medicininiuose dokumentuose išdėstytos rekomendacijos ieškovės atveju buvo neaktualios, kad jos sužalojimų atvejis ir gijimo eiga visgi buvo sudėtingesni, nei nurodyta.
9. Trečiasis asmuo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Trečiasis asmuo nebuvo gavęs iš savivaldybės pavedimų, užsakymų remontuoti ar kitaip tvarkyti vaikų žaidimo kompleksą prie (duomenys neskelbtini). Be to, maudymosi sezonas pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio 1 dieną ir baigiasi rugsėjo 15 dieną. Šiuo atveju įvykis, kurio metu ieškovė nukrito nuo sūpynių, įvyko 2018 m. spalio 15 dieną;
9.2. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas;
9.3. šiuo atveju ieškovė privalėjo būti rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai įvertinti visas aplinkybes, ar nekils grėsmės jos sveikatai, kai ieškovė planavo pasisupti ant sūpynių, kurios yra skirtos vaikams. Taigi, ieškovė netinkamai įvertino visas aplinkybes ir prisiėmė riziką pasinaudodama sūpynėmis, todėl yra iš dalies kalta dėl kilusios žalos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 15 d., nutrūkus metalinei sūpynių grandinei, nukrito nuo sūpynių, buvusių vaikų žaidimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir susižeidė – patyrė kairės čiurnos abiejų kulkšnių lūžį su sindesmozės raiščių, tarpkaulinės membranos iki šeivikaulio lūžio plyšimu. Ši vaikų žaidimų aikštelė priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. A72- 2192(3.1.36-UK), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo teikti maudymosi ir gyventojų poilsio prie vandens organizavimo Vilniaus miesto paplūdimiuose paslaugas, taip pat ir vaikų žaidimų aikštelių parengimo maudymosi sezonui ir jų priežiūros paslaugas. Tačiau iš šios sutarties 1 priedo Maudymosi ir gyventojų poilsio prie vandens organizavimo Vilniaus miesto paplūdimiuose techninė specifikacija 11.7 punkto matyti, kad vaikų žaidimo komplekso (duomenys neskelbtini) paplūdimyje priežiūra trečiajam asmeniui perduota nebuvo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei atlyginti neturtinę žalą dėl 2018 m. spalio 15 d. patirto sužalojimo atmetė, nurodęs, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos.
14. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
15. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306/2020).
17. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad, nesant įrodytai neturtinei žalai, teismas nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės pagrindų, iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė CK 6.266 straipsniui taikyti būtinas sąlygas – sūpynės, kurių grandinė nutrūko, buvusios vaikų žaidimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, šios vaikų žaidimo aikštelės priežiūra 2011 m. gruodžio 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. A72- 2192(3.1.36-UK) pagrindu nebuvo perduota trečiajam asmeniui (statinio su trūkumais valdymo faktas), trūkus sūpynių grandinei, ieškovė nukrito nuo sūpynių ir susižalojo (neteisėtais veiksmais) (neveikimu) ieškovei padarytos žalos ir priežastinio ryšio faktai).
18. Atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad vaikų žaidimo aikštelės yra skirtos naudotis vaikams, o ne suaugusiems žmonėms, todėl ieškovė, naudodamasi vaikams skirtomis sūpynėmis, prisiėmė savo elgesio riziką ir galimas neigiamas savo elgesio pasekmes, t. y. buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo), sudarančios pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį.
19. Tačiau tik ta aplinkybė, kad ieškovė naudojosi vaikų žaidimų aikštelėje esančiomis sūpynėmis, savaime nereiškia ieškovės didelio neatsargumo. Atsakovė nepateikė sūpynių nuotraukos, iš kurios matytųsi, kad sūpynės akivaizdžiai skirtos naudotis tik vaikams, kad ant sūpynių buvo įspėjamieji užrašai, nurodantys, kad sūpynės yra skirtos naudotis tik vaikams ar nurodantys maksimalų leistiną asmens, besinaudojančio sūpynėmis, svorį, kuris buvo žymiai mažesnis, nei ieškovės nurodytas jos svoris (apie 50 kg).
20. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertina pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159/2018).
22. Dėl lūžusių kairės čiurnos kulkšnių, operacijos, pooperacinio periodo, reabilitacinio gydymo ieškovė daugiau kaip 3 mėnesius jautė skausmą, taip pat nepatogumus dėl apribotos galimybės vaikščioti.
23. Ieškovės pateiktuose (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašuose/siuntimuose nurodyta, kad ieškovei buvo atlikta operacija – abiejų kulkšnių lūžių osteosintezė plokštele ir sraigtais, deltinio raiščio, AITFL susiuvimas ir insercija antikoaguliantais, ieškovė buvo gydyta ligoninėje, be kitų vaistų, ieškovė gydyta skausmą mažinančiais vaistais – analgetikais, gydymas analgetikais buvo tęsiamas daugiau kaip mėnesį. Ieškovei nurodyta 6 savaites imobilizuoti operuotą koją įtvaru miegant ir vaikštant, 8-10 savaičių neminti operuota koja, vaikščioti su ramentais, vėliau – remtis operuota koja tik 10-15 kg svoriu, ir tik po 10-12 savaičių remtis operuota koja visu svoriu.
24. Iš (duomenys neskelbtini) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus 2019 m. sausio 24 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad, praėjus trejiems mėnesiams po sužalojimo, ieškovei dar buvo reikalinga ambulatorinė reabilitacija dėl ribotų ir skausmingų kairės čiurnos judesių, kairės kojos blauzdos raumenų hipotrofijos, apsunkinto vaikščiojimo ir lipimo laiptais, netaisyklingos eisenos, šlubavimo.
25. (duomenys neskelbtini) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus 2019 m. sausio 24 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ambulatorinės reabilitacijos tikslai buvo pasiekti ir reabilitacija buvo užbaigta – sumažėjo skausminis sindromas kairės čiurnos srityje, padidėjo kairės čiurnos judesių amplitudė, išliko nežymi kairės kojos blauzdos raumenų hipotrofija, eisena taisyklingesnė, ieškovė apmokyta ir nurodyta tęsti kineziterapiją namuose, esant poreikiui – pakartotinai kreiptis į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją.
26. Tačiau įrodymų, kad po kineziterapijos namuose sužalojimo pasekmės ieškovės sveikatai išliko ir toliau, ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie žymias turtines sužalojimo pasekmes, realias neigiamas sužalojimo pasekmes ieškovės profesinėje, asmeninėje ar visuomeninėje sferose.
27. Įvertinus sprendimo 22-24 punktuose nurodytas aplinkybes, ieškovės patirta neturtinė žala dėl sužalojimo vertinama 800 Eur.
28. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikus neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, naikinamas ir priimama naujas sprendimas – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat 5 proc. metinės procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
29. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
30. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 700 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Šioje byloje atsakovė neigė tiek savo atsakomybę dėl ieškovės sužalojimo CK 6.270 straipsnio pagrindu, tiek teigė, kad ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos. Pripažinus, kad atsakovė atsakinga dėl ieškovės sužalojimo, taip pat pripažinus, kad dėl sužalojimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuri pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo buvo įvertinta 16 proc. mažesne suma, nei ieškinyje nurodė ieškovė, vertinama, kad ieškinys yra patenkintas 66 proc. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 536,58 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį. Apeliacinio skundo patenkinimo procentas vertinamas analogiškai, kaip nurodyta sprendimo 30 punkte, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 74,58 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dalis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprenidimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės E. K. naudai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 536,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės E. K. naudai 74,58 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.