- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- PK-1243-825/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, susipažinęs su A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme gautas A. Š. privataus kaltinimo skundas, kuriuo ji prašo „Pripažinti M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje. Pripažinti A. Š., a/k (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją ir civiline ieškove. Pripažinti M. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), civiliniais atsakovais. Priteisti A. Š., a/k (duomenys neskelbtini) iš M. N., gim. (duomenys neskelbtini)ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 613,64 Eur.(šešis šimtus trylika eurų ir šešiasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apriboti M. N., gim. (duomenys neskelbtini)ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą ir gaunamas pajamas.“.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad 2017 m. balandžio mėn. 8d., 03.00 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, atvykę policijos pareigūnai pranešė, kad yra apgadintas jos vyro R. Š. vardu registruotas automobilis Peugeot 607, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi ji. Atėjusi prie automobilio, pamatė, kad yra nulaužtas ir ant laidų kabantis jos automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis. Automobilį paliko stovėti iš vakaro, t. y. 2017-04-07 d., apie 22.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo techniškai tvarkingas.
A. Š. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Privataus kaltinimo bylų procese ypatinga reikšmė tenka nukentėjusiojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas - kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Be to, skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti kuo tiksliai jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. antrojoje dalyje numatyti reikalavimai paduodamam skundui privataus kaltinimo tvarka: skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.
A. Š. skunde visiškai nepateikti duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
A. Š. nurodo, kad yra apgadintas jos vyro R. Š. vardu registruotas automobilis Peugeot 607, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi ji, bet nepateikia tai įrodančių duomenų. Nurodo, kad „nulaužtas ir ant laidų kabantis mano automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis“, bet išskyrus Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos, jokių įrodymų nepateikia. Nors nurodo, kad atvykę policijos pareigūnai pranešė. Automobilį paliko stovėti iš vakaro techniškai tvarkingą. Svarbiausia, skunde nurodo, kad M. N. ir E. B. veikdami tyčia, turėdami tikslą sunaikinti automobilio veidrodėlį ir tokiu būdu sugadinti svetimą automobilį, nulaužė jos automobilio Pegeot 607, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės veidrodėlį. Kuo paremtas šis teiginys nenurodoma.
Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str.).
Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys (liudytojai, dokumentai ar panašiai) apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.
A. Š. prašo „civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apriboti M. N., gim. (duomenys neskelbtini)ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jiems priklausantį turtą ir gaunamas pajamas.“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 1 d., civiliniam ieškiniui užtikrinti įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 6 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d., nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kilus klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį pareiškėjo teisių gynimą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remdamasis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti reikalavimą, t. y. ar reikalavimo patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Tai reiškia, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą turi pagrįsti ir motyvuoti, pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas šių priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Taigi ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaurės tekstilė“ v. UAB „Mažeikių lyra“, bylos Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Irketos statyba“ v. UAB „Plungės darna“, bylos Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. UAB „Rimpava“ ir kt., bylos Nr. 2-990/2010).
Nors A. Š. pareiškė civilinį ieškinį bendrai 1613,64 eurų sumai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo netaikymas gali turėti žalingų padarinių – gali nelikti turto, iš kurio būtų galima atlyginti žalą, ikiteisminio tyrimo metu ši procesinė prievartos priemonė taikyta nebuvo, be to, A. Š. taip pat nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą – įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. trečioji dalis numato, kad reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., 412 str. 2 d., 3 d., 440 str.,
nutaria:
nepriimti A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) privataus kaltinimo skundo ir jį grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.