Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant pareiškėjai G. K., pareiškėjos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato Migracijos poskyrio atstovei Valei Eglinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą, suinteresuotas asmuo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato Migracijos poskyris, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato Migracijos poskyris teismo posėdyje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimo įstatymu užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvoje iki nurodyto laikotarpio ir dabar. Nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, ji turės teisę gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (leidimą nuolat gyventi).

Liudytoja A. V. N. parodė, kad pagal įvairius šaltinius G. K. ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo 1990 m. gyveno su V. S., mokėjo lietuvių kalbą. Į seniūniją dėl dokumentų išdavimo niekada nesikreipė.

Liudytojas I. K. nurodė, kad į Lietuvą pareiškėja G. K. buvo atvykusi anksčiau. Pats liudytojas ją pažįsta apytikriai nuo 1990 metų jai susipažinus su V. S. Kartu su V. S. pareiškėja gyveno nuolatos. Dėl to, kad neturėjo asmens dokumento, dirbo nelegaliai, atlyginimas buvo mokamas jos sugyventiniui.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad G. K. ir V. S. gyveno netoliese, jie kartu bendraudavo. Pagal jos turimą informaciją G. K. į Lietuvą atvyko būdama paauglė, buvo netekusi tėvų. Gyveno kartu su V. S., su juo dirbo, gautas atlygis buvo išmokamas V. S. Asmens dokumento neturėjo, kadangi jį pametė, o kreipiantis dėl dokumento išdavimo jokie veiksmai atlikti nebuvo. Lietuvių kalbą pareiškėja mokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatyti ne bet kokie faktai, o tik tie, kurie pagal įstatymą gali sukelti teisinius padarinius (CPK 444 str. 1 d.). Nustatant prašomo nustatyti fakto juridinį pobūdį, atsižvelgiama į tuos teisinius padarinius, kuriuos pagal įstatymą jis gali sukelti. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išsiaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 32 p. užsienietis – tai asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Kadangi pareiškėja G. K. nėra nei Lietuvos Respublikos, nei užsienio valstybės pilietė, jis laikytina užsieniete. Pagal šio įstatymo 53 str. 1 d. 9 p. leidimas nuolat gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 str. numatytu atveju. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo, reglamentuojančio 2 str. 2 d. užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

CK 2.12 str. 1 d. nurodo, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

CK 2.17 str. 1 d. nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Iš pareiškėjos, jos atstovės ir liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. K. gimė (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Iš asmens kortelės (b. l. 7) matyti, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini), o 1967-04-29 jai išduotas pasas, kurį ji pametė. Pagal 2004-03-01 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 8) (duomenys neskelbtini) V. S. suteikė 57,61 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) iki tol, kol šias patalpas perims savivaldybė. Iš 2004-10-07 Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b. l. 9-10) matyti, jog tų pačių patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp V. S. ir Kėdainių rajono savivaldybės. Pareiškėja G. K. ir V. S. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) iki V. S. mirties (b. l. 11), pareiškėja įsiskolinimų už komunalines paslaugas neturi (b. l. 12).

Kadangi yra neginčytinų duomenų apie tai, jog pareiškėjai G. K. 1967 metais buvo išduotas pasas, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini), buvo nuteista ir bausmes atliko Panevėžio mieste, gyveno (duomenys neskelbtini), po to 1990 metais (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi su V. S., ilgą laiką buvo vietinė gyventoja, dėl asmens dokumento neturėjimo dirbo neoficialiai, gerai kalbėjo lietuviškai, teismas sprendžia, kad G. K. gyvenamoji vieta iki 1993-07-01 buvo Lietuvos Respublikoje ir ji čia gyvena iki dabar.

Atsižvelgiant į surinktos medžiagos visumą, pareiškėjos bei jos atstovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1993-07-01 ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, kur yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 9 p., 448 str., teismas

nusprendžia

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1993-07-01 gyveno ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.