- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3972-1013/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14686-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas, paskutinį kartą 2015 m. lapkričio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 21 MGL (790,86 eurų) bauda, vadovaujantis BPK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 14 MGL (527,24 eurų) bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. vasario 23 d., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, iš statomo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią ir jam patikėtą dujinę viniašaudę „Wurth DIGA SC Power“, kurios vertė 535 eurai, juostinį suktuką „DeWalt“, kurio vertė 345 eurai, ir akumuliatorinį suktuką „Bosch GSR 10.8“, kurio vertė 251,68 euro, iš viso – turto už 1131,68 euro.
Ikiteisminio tyrimo metu J. G. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2017 m. spalio 10 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Minėtoje įmonėje dirbo naudodamas savo darbo įrankius. Įmonė savo įrankių jam nedavė, kadangi jis turėjo savo. Laikui bėgant, nuo įsidarbinimo įmonėje praėjus maždaug mėnesiui, įmonės vadovo sūnus, A. M., kuris galimai yra darbų vadovas (dėl pareigų nėra visiškai tikras) pasiūlė įmonės vardu nupirkti jam juostinį suktuką „DeWalt“. A. jam ir jo porininkui J. P., pasakė, kad minėtą įrankį gali nupirkti įmonės vardu, kadangi jie turi gerų nuolaidų, o jie minėtą įrankį dirbdami galės išsipirkti, t. y. už jį bus išskaičiuojama iš darbo užmokesčio. Jis kartu su kolega sutiko ir minėtas juostinis suktukas buvo nupirktas ir perduotas jiems naudotis. Taip pat dirbant jiems buvo duota naudotis dujinė vinių šaudyklė, kuri yra minima pranešime apie įtarimą. Minėtu įrankiu naudojosi vykdant darbus. 2018 m. vasario 23 d., išeidamas iš darbo, jis minėtą vinių šaudyklę iš objekto paėmė, kadangi savaitgalį planavo atlikti papildomus darbus, kurie nesusiję su įmonės veikla, įrankius paimti naudoti asmeninėms reikmėms nebuvo draudžiama. Jis bandė skambinti įmonės vadovui, kad perspėti apie tai, jog vinių šaudyklę ketina pasiskolinti savaitgaliui, tačiau vadovas nekėlė ragelio, dėl to už minėtą šaudyklę pasirašė apsaugos poste, taip patvirtindamas, kad minėtą įrankį paėmė būtent jis. Minėtą vinių šaudyklę „Wurth“ įmonei jis yra grąžinęs. Pradžioje delsė vinių šaudyklę grąžinti, kadangi įmonė su juo neatsiskaičiusi už atliktus darbus, tačiau vėliau vinių šaudyklę grąžino. Juostinį suktuką „DeWolt“ jis yra išmokėjęs ir jis priklauso jam, dėl to įmonei jo grąžinti neprivalo. Įtarime minimo suktuko „Bosch“ net nėra niekada matęs ir juo niekada nesinaudojo. Įmonės vadovas kažką supainiojo, kadangi išeidamas iš objekto išsinešė savo suktuką „Bosch“, kuris įmonei nepriklauso. Savo suktuko įsigijimo čekį yra pridėjęs prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jo asmeninio suktuko „Bosch“ dėklas netgi yra kitoks nei to, dėl kurio įmonė reiškia pretenzijas. Dėl to, kad paėmė įmonei priklausiusią vinių šaudyklė labai gailisi, supranta, kad taip elgtis nederėjo. Telefonu susisiekė su A. M. ir jo atsiprašė, o pastarasis pažadėjo pasikalbėti su tėvu Viliumi dėl rašto surašymo, kad pastarieji pretenzijų jam neturi. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 56-58).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas J. G. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad, kuo yra įtariamas, prisimena. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad iš įtarime minimo objekto be leidimo paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius įrankius, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą. Viniašaudę įmonei grąžino savanoriškai jau anksčiau. Suktukus nupirko naujus ir atidavė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui Tomui, tokiu būdu įmonei žalą visiškai atlygino ir pastarieji jam pretenzijų nebeturi. Supranta, kad jo veiksmai buvo netinkami. Taip pat supranta, kad įrankių iš objekto be leidimo imti negalėjo, tačiau vis tiek tai padarė, nors įrankiai nebuvo jo ir jų grąžinti tuo metu neketino. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, žalą atlygino. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo bei nurodė, kad sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.1. 59- 60).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2018 metų vasario pabaigoje, tikslios datos neprisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas R. Ž. informavo, kad į statybos objektą, adresu (duomenys neskelbtini), ne darbo metu buvo atvykęs darbuotojas J. G., kuris apsaugai pasakė, kad važiuoja dirbti į kitą objektą ir be įmonės leidimo pasiėmė darbo įrankius, t. y. dujinę viniašaudę „Wurth“, juostinį suktuką „DeWalt“ ir akumuliatorinį suktuką „Bosch“. Minėti įrankiai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apsaugos poste J. G. savo ranka parašė raštą dėl įrankių paėmimo. Jis telefonu susisiekė su J. G., kuris paaiškino, kad įrankius paėmė, nes darbovietė nesumokėjo jam darbo užmokesčio, dėl to įrankių negrąžins. Jis J. G. nurodė, kad jeigu pastarasis negrąžins įrankių, bus kreiptasi į policiją. J. G. įrankių negrąžino, o įmonė, jo žiniomis, su J. G. pilnai atsiskaitė ir J. G. yra atleistas. Statybų objektą saugo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. kovo 26 d. apie 14.00 val., jam paskambino J. G. ir nurodė, kad dujinę šaudykę pateiks pareigūnams, o kiti du pasisavinti įrankiai priklauso jam asmeniškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie pareiškimo yra pateikusi dokumentus, patvirtinančius, kad įrankiai priklauso įmonei. Duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos materialinės žalos dydį nurodė pateiksiantis iki 2018 m. kovo 28 d. (b.1. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. M. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba gamybinio skyriaus vadovo pareigose. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais tenka kontaktuoti retai. Daugiau bendrauja su objektų statybos vadovais. J. G. jam yra žinomas. Su J. G. teko bendrauti tik darbiniais reikalais. Daugiau teko bendrauti su jo porininku J., pavardės nežino, bet bendravimas taip pat buvo tik darbiniais klausimais. Paaiškino, kad nei su J. nei su J. niekada nebuvo jokio žodinio susitarimo dėl juostinio suktuvo „DeWalt“ perpirkimo iš įmonės jų asmeniniam naudojimui. Visi įmonės vardu įsigyti įrankiai įtraukiami į ilgalaikio turto sąrašą. Įmonė įrankius darbuotojams perduoda tokia tvarka: atitinkami įrankiai yra perduodami statybos vadovams dažniausiai pasirašytinai, tačiau taip būna ne visada, kartais įrankiai perduodami ir be akto. Taip būna tuomet, kai įrankio reikia nedelsiant, dėl to jie nukeliauja tiesiai į statybvietę vadovui. Po to statybos vadovai, pagal poreikį, neretai pasirašytinai (laisva forma), perduoda įrankius objekte dirbantiems darbuotojams. Objektas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra saugomas ir yra apsaugos postas, kuriame, tiek įeinant į objektą, tiek išeinant iš jo, apsaugos darbuotojui privaloma parodyti kokius daiktus darbuotojai atsineša ar išsineša iš statybvietės. Tokios galimybės, kad J. naudojo darbams atlikti ir savo asmeninius įrankius, neatmeta, tokia praktika yra taikoma ir nedraudžiama. Taip pat nurodė, kad, darant prielaidą, kad kuris nors darbuotojas norėtų iš įmonės nusipirkti kokį nors įmonei priklausantį įrankį, tokiu atveju darbuotojas būtų nukreipiamas pas direktorių ir turėtų gauti pastarojo leidimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokia praktika niekuomet nebuvo taikoma, nes nebuvo tam poreikio. Kodėl J. ir J. teigia, kad tarp jo ir pastarųjų buvo žodinis susitarimas dėl juostinio suktuvo „DeWalt“ perpirkimo, paaiškinti negali, nes tokio susitarimo tikrai nebuvo. Jis nėra atsakingas už įrankių perdavimą darbuotojams ir tai nėra jo tiesioginė pareiga, įrankius objektams išvežioja vairuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelė įrankių dalis yra inventorizuojami, išdeginant numerius, arba žymimi dažais, kad įrankius būtų lengviau atpažinti, tačiau, kaip ir minėjo, taip pažymimi yra ne visi įmonei priklausantys įrankiai, kadangi neretai įrankiai sugenda ir reikia skubiai pakeisti juos naujais ir įrankiai nukeliauja tiesiai į objektus nepažymėti. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo bei nurodė, kad daugiau informacijos galės pateikti įmonės vadovas V. M. (b.1. 25-27).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo žiniomis, nuo 2017 m. spalio 10 d. minėtoje įmonėje buvo įdarbintas J. G.. Kartu su J. dirbo ir jo porininkas J., pavardės pasakyti negali, kuris taip pat buvo įdarbintas įmonėje. J. buvo paskirtas į objektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis yra kelis kartus gavęs iš darbų vadovo R. Ž. nusiskundimų dėl J. darbo drausmės, vėlavimo į darbą ir pan. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra taikoma tokia praktika, kad visi įmonei priklausantys įrankiai yra perduodami darbuotojams pasirašytinai, surašant perdavimo-priėmimo aktą. Toks aktas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius paliekamas asmeniui, kuriam įrankiai perduodami, o kitas laikomas įmonės ofise. Asmens, kuris būtų tiesiogiai atsakingas už įrankių perdavimą įmonėje, nėra, kartais įrankius išduoda vadybininkas. Visi įrankiai yra inventorizuojami, išdeginami atpažinimo numeris ir įrankiai įrašomi į įrankių registracijos knygą. Įrankių inventorizaciją atlieka A. M. arba vadybininkas T. Ž., priklausomai nuo kiekvieno iš jų užimtumo. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo taikoma tokia praktika, jog darbuotojai gali iš įmonės perpirkti įmonei priklausančius darbo įrankius. Taip pat įmonėje už atliktą darbą visuomet atsiskaitoma piniginėmis lėšomis, o ne įrankiais. Kodėl J. sako, kad buvo susitaręs su A. dėl suktuvo „DeWalt“ perpirkimo iš įmonės, paaiškinti negali, galimai tai gynybinė pozicija. Jis apie tokį sandorį nei rašytine, nei žodine forma nieko nežino ir girdi tai pirmą kartą. Kita vertus, kokia nauda darbuotojui iš įmonės perpirkti aktyviai naudojamą įrankį, kuris jau yra susidėvėjęs. Ar J. naudojimui perduoti įrankiai buvo jam perduoti pasirašytinai, pasakyti negali, bei nurodė, kad patikslins ir paieškos įmonėje perdavimo-priėmimo aktų, kuriais J. buvo perduota viniašaudė, suktuvas „DeWalt“ ir suktukas „Bosch“. Perdavimo-priėmimo aktus galės atsiųsti tyrėjai el. paštu, jei tokie bus rasti įmonės dokumentacijoje. Galimybės, kad įrankiai galėjo būti perduoti be perdavimo-priėmimo akto neatmeta, tačiau, kodėl taip buvo padaryta paaiškinti negalėjo, kadangi jis nėra atsakingas už įrankių perdavimą darbuotojams. Ar J. objekte vykdė darbus ir su savo asmeniniais įrankiais, negali pasakyti, tai gali žinoti statybos darbų vadovas R. Ž.. Šiai dienai įmonei yra grąžinta dujinė viniašaudė „Wurth“, kiti du įrankiai, t. y. suktuvas „DeWalt“ ir suktukas „Bosch“ įmonei nėra grąžinti. Duomenų, kad įmonėje yra išsaugotas 2018 m. vasario 25 d. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip J. G. iš statybvietės išsineša įmonei priklausančius įrankius, neturi, galimai įrašas nebuvo išsaugotas, tačiau dėl to pasitikslins ir praneš papildomai (b.1.29-31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. Ž. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovo pareigose. 2017 metų spalio mėnesį į jo prižiūrimą objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atėjo dirbti J. G. su porininku J. P.. Kadangi jis yra statybų vadovas, turi pareigą aprūpinti savo darbuotojus reikiamais įrankiais. Įmonė reikiamus darbo įrankius priėmimo-perdavimo aktu perduoda jam, o jis pasirašytinai priėmimo-perdavimo aktu įrankius perduoda darbuotojams. Minėti asmenys, t. y. J. ir J., darbus atliko ir savo asmeniniais įrankiais, kas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitaiko tikrai retai, kadangi įmonė visuomet visus darbuotojus aprūpina reikiamais įrankiais, tačiau dėl to niekas neprieštaravo. Dėl kokių priežasčių J. dirbo su savo įrankiais, pasakyti negali, nesigilino, jam buvo svarbu, kad J. atliktų pavestą darbą, o kieno įrankius naudos, savo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo jokio skirtumo. J. ir J. pradėjus dirbti, pastariesiems pasirašytinai buvo perduoti darbams atlikti reikalingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys įrankiai, o būtent: dujinė viniašaudė „Wurth“, juostinis suktuvas „DeWalt“ ir akumuliatorinis suktukas „Bosch“. Įrankius jis perdavė, jei gerai prisimena, J. perdavimo-priėmimo aktu. Minėtus aktus jis turėtų turėti objekte, arba įmonės ofise, jų paieškos ir radęs apie tai informuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybę, kurie atitinkamai informaciją perduos tyrėjai. Šiuos įrankius tikrai perdavė J. ir jo porininkui. Apie tai, kad J. ir J. galėjo kokį nors įrankį iš įmonės perpirkti, nieko negirdėjo, jam tai naujiena, dėl to negali pakomentuoti, ar toks sandoris buvo. Dėl suktuko „Bosch“ gali pasakyti, kad toks įrankis tikrai buvo J. perduotas darbų atlikimui, nes jis pats įrankį perdavė. Kiek jam yra žinoma, savo asmeninius įrankius J. iš objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje išsinešė ne darbo dieną, t. y. 2018 m. vasario 25 d. (sekmadienį). O UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius įrankius išsinešė anksčiau – darbo dieną, pasibaigus darbo valandoms, t. y. 2018 m. vasario 23 d. (penktadienį). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad objektas yra saugomas ir tam, kad patekti į objektą ar išeiti iš jo, reikia praeiti apsaugos postą, kur yra tikrinami visi darbuotojai be išimties. Taip pat nurodė, kad savaitgaliais į objektą gali patekti tik tie darbuotojai, kurie įtraukti į sąrašą, kuris yra patvirtinamas jo ir užsakovo parašais, dėl to yra keista, kad apsaugos darbuotojai apskritai įleido J. į objektą, nors sekmadieniais darbai beveik niekada nevyksta. Apsaugos postas yra filmuojamas, tačiau vaizdo įrašus peržiūrėti yra labai sudėtinga, o juos nukopijuoti dar sudėtingiau. Kiek jam yra žinoma, dėl techninių trūkumų kameros ne visuomet veikia, tačiau nėra dėl to visiškai tikras, nes jam apie tai niekas nieko neaiškino. Kiek jam yra žinoma vaizdo įrašo, kuomet J. išsinešė įmonės įrankius niekas neišsaugojo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.1.33-35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma apie 5-6 metus, įmonėje dirbo, kai pastarieji turėdavo darbo ir objektų. Nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 metų galimai kovo mėnesio jis buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gipso montuotoju. Dirbo statomame objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su juo dirbo porininkas J. G.. Minėtame objekte dirbo su savo asmeniniais įrankiais, kadangi taip darydavo visuomet, taip yra mažiau problemų, nereikia nuolatos darbdavio prašyti įrankių ir pan. Darbo metu A. M. pasiūlė jam ir J. nupirkti įmonės vardu juostinį suktuką „DeWalt“, kadangi su tokiu suktuku darbas vyktų greičiau ir sklandžiau. Buvo aptarta, kad minėtą suktuką nupirks įmonė, o jis su J. jį išpirks, įmokos už suktuką bus išskaičiuojamos iš atlyginimo. Jei gerai prisimena, už suktuką pinigai buvo išskaičiuoti vienu kartu iš jo ir J. atlyginimų dar 2017 metų spalio ar lapkričio mėnesį, tačiau tiksliai neprisimena. Tokiu būdu įrankis perėjo jo ir J. žinion ir tapo jų asmeniniu įrankiu. Taip pat darbo metu jo vardu buvo išduota dujinė viniašaudė, kuri buvo naudojama objekte. 2018 metų vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, bet buvo penktadienis, jis kartu su J. išeidami iš objekto išsinešė minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią dujinę viniašaudę, kurios jiems reikėjo papildomiems darbams atlikti, kurie nebuvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankius iš objektų paimti ir naudoti asmeninėms reikmėms nebuvo draudžiama, taip darė ir anksčiau, tiesiog išeidami iš objekto apsaugos poste surašydavo lapą, kuriame nurodydavo, kokius įtrankius išsineša iš objekto ir taip prisiimdavo už juos atsakomybę. Taip pat surašydavo išeidami ir, kokius asmeninius įrankius išsineša iš objekto baigdami darbą. Galiausiai viniašaudę J. laikė pas save, nes į minėtą objektą (duomenys neskelbtini) Vilniuje dirbti nevažiavo. Kiek žino, minėtą viniašaudę J. įmonei yra grąžinęs. Nei jam, nei J. jokio suktuko „Bosch“, kuris priklausytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas niekada nedavė. Kaip ir minėjo jie naudojo tik savo asmeninius įrankius. Vienintelis įrankis, kuriuo atliko darbus ir kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo dujinė viniašaudė. Jis yra girdėjęs, kad iš įmonės dingo akumuliatorinis suktukas Bosch, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir kas juo naudojosi negali pasakyti, nes nežino. Jo žiniomis, viniašaudė įmonei yra grąžinta, o juostinis suktukas „DeWalt“ priklauso jam ir J. asmeniškai. Kodėl įmonė kaltina J., kad jis neva pasisavino suktuką „Bosch“ kurio jam net nebuvo davę ir juostinį suktuką „DeWalt“, kurį jie išpirko, teigia nežinantis. Dujinę viniašaudę J. buvo paėmęs, bet tikrai ją grąžino. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.1. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 26 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 10-6-37985 iš J. G. paimta dujinė viniašaudė „Wurth“, kuri 2018 m. kovo 26 d. pakvitavimu grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 40-41).
Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 20 d. UAB „IREC Baltic“ atsakymo į paklausimą matyti, kad vaizdo įrašo iš objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikti nėra galimybės, kadangi bendrovė naudoja vaizdo kameras objekto stebėsenai realiuoju laiku (b.1. 42-43).
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimą matyti, kad turto priėmimo-perdavimo aktas, perduodant J. G. įrankius, surašytas nebuvo (b.1.45).
Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 14 d. pareiškimas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policiją dėl nusikalstamos veikos padarymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 8).
Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į raštą matyti, kad J. G. įmonei žalą atlygino ir pastarieji jam pretenzijų neturi (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Toks asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Šie byloje surinkti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. G. 2018 m. vasario 23 d., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, iš statomo daugiabučio gyvenamojo namo pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią ir jam patikėtą dujinę viniašaudę „Wurth DIGA SC Power“, kurios vertė 535 eurai, juostinį suktuką „DeWalt“, kurio vertė 345 eurai, ir akumuliatorinį suktuką „Bosch GSR 10.8“, kurio vertė 251,68 euro, iš viso – turto už 1131,68 euro. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius. Jo kaltė, padarius paminėtą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai paties kaltinamojo J. G. parodymais, liudytojų A. M., V. M., R. Ž., J. P. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalimi numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 79-81).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas nuosavybei), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: J. G. psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų nėra, administracine tvarka baustas (b. l. 63-64), teistas (b. l. 67-72), nedirbantis, bylos duomenimis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78). Teismas pažymi, kad nors prokuroras, supažindindamas kaltinamąjį su galimybe baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, jį supažindimo su galima bausmės rūšimi ir dydžiu – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, šį terminą mažinant iki 6 mėnesių ir skiriant įpareigojimus, tačiau baudžiamasis įstatymas tokios bausmės rūšies nenumato. Kaip minėta, už veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato 3 galimas skirti bausmių rūšis – viešuosius darbus (skiriama kaltinamojo sutikimu), baudą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 51 MGL baudą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalį už nesunkų nusikaltimą yra nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda). Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, J. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 34 MGL dydžio bauda (BK 64¹ str. 1 d.).
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62), paliktina galioti kol bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. skirti galutinę bausmę – 34 MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti kol bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti J. G. kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.