Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei Z. M. dėl kelio servituto pasibaigimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1996 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktu ieškovei nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. 1996 m. gruodžio 30 d. ieškovė namų valdą (duomenys neskelbtini) padovanojo dukrai J. G., o ši 2001 m. gegužės 29 d. tą pačią namų valdą padovanojo motinai (ieškovei).

1997 m. vasario 26 d. aktu komisija apžiūrėjo ieškovės žemės ribas ir nustatė, kad sklypo plotas 1808 kv. m, sklypas iš visų pusių aptvertas tvora ir sklypo ribos susiformavusios, todėl keisti sklypo ribų nėra pagrindo. Ieškovės sklypas ribojasi su S. L., S. G. sklypu. Šiems piliečiams bei jų kaimynams yra nepatogus susisiekimas su Janapolės kaimo centru, todėl servituto teise palikti 80 cm praėjimo takelį ieškovės žemės sklype, nekeičiant sklypo ribų.

Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenyse nurodyta, kad J. G. priklausančiam žemės sklypui 2001 m. kovo 30 d. nustatytas 0,0045 ha kelio servitutas, servituto teisės naudotojais nurodyti S. L., S. G.

S. G. mirė (duomenys neskelbtini), S. L. mirė (duomenys neskelbtini).

Telšių apskrities viršininko 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 542 nustatytas servitutas sklype: tarp taškų 1-a-b-9 yra 45 kv. m ploto takas praėjimui.

Trečiasis asmuo 2017 m. kovo 28 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo katą, kuriuo nustatė, kad ieškovei priklausantis namų valdos sklypas naudojamas pagal paskirtį. Ties vakarine sklypo riba paliktas praėjimas. Praėjimo pietinėje pusėje įrengti vartai. Praėjimu naudojasi gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) gyventojai. Prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), galima patekti einančiu nuo (duomenys neskelbtini) g. keliu, kurio ilgis apie 200 m.

Trečiasis asmuo 2017 m. balandžio 4 d. ir birželio 2 d. raštuose nurodė, kad iki atsakovei priklausančio žemės sklypo nuo (duomenys neskelbtini) g. pietų pusės įrengtas ir naudojamas kelias, kelio būklė gera, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g. pietų pusės ribos iki atsakovės žemės sklypo ribos apie 250-300 m. Skyriaus archyviniais dokumentais nustatyta, kad tako servitutas buvo nustatytas dėl 2 asmenų S. G. ir S. L., kurie dėl garbaus amžiaus buvo sunku nueiti iki (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Nustatytos aplinkybės, kad atsakovės žemės sklypą jungia gerai įrengtas 250-300 m ilgio kelias leidžia teigti, kad aplinkybės pasikeitė taip, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.

Atsakovė atsisakė pasirašyti 2017 m. birželio 6 d. susitarimą dėl servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui.

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis).

Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik šiais pagrindais. Tai reiškia, kad ši norma nustato ribotą ir išsamų servituto pasibaigimo pagrindų sąrašą.

Servitutas nustatomas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą (teisė naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi), siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą. Kadangi servitutas yra nuosavybės teisės suvaržymas, tai jis nustatomas ir pateisinamas tik tada, kai egzistuoja būtinumas. Jei būtinumo nėra, tai nėra ir pagrindo nustatyti servitutą, o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, išnyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti. Būtinumas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą gali būti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Jeigu į dalį žemės sklypo ar jame esantį pastatą arba kitą nekilnojamąjį daiktą nėra galimybių patekti, atlikti jo remonto ar priežiūros darbus, nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą. Servituto būtinumas tokiu atveju yra tol, kol nėra galimybės patekti į visą sklypą ar juo visu naudotis.

Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad servitutas nustatytas siekiant konkretiems asmenims — S. G. ir S. L., kad jie dėl senyvo amžiaus galėtų patekti į miestelio bažnyčią, kapines, t. y. servitutas nustatytas ne užtikrinant viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą, bet užtikrinant patogesnį naudojimą. Darytina išvada, kad nustatant servitutą faktiškai egzistavo ne vienintelis būdas viešpataujančio daikto gyventojams patekti į savo namus: jie į savo namus galėjo patekti aplinkkeliu, tačiau, kaip minėta, atsižvelgus į amžių, nustatytas servitutas senyvo amžiaus žmonėms per tarnaujantį žemės sklypą patogiau patekti į miestelio centrą. Pažymėtina, kad asmenys, kuriems buvo nustatytas servitutas, yra mirę. Byloje nėra įrodymų, kokia kelio danga buvo servituto nustatymo metu, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus 2017 m. kovo 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad šiuo metu iki atsakovės namų valdos galima patekti geros būklės keliu. Ortofoto taip pat patvirtina, kad iki atsakovės namų valdos galima patekti nuo (duomenys neskelbtini) g. einančių keliu. Telšių rajono (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininko 2017 m. spalio 20 d. pritarime nurodyta nuomonė, kad servitutinis takas reikalingas, nes susisiekimas aplinkkeliu yra ilgesnis, jis neapšviestas, žiemos metu nevalomas, nepatogus ir nesaugus, vertintina kritiškai, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad aplinkkelio būklė yra gera. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad už ieškovės žemės sklypo yra atsakovei priklausantis viešpataujantis daiktas ir tako servituto per ieškovės žemę panaikinimas nepagrįstai varžytų atsakovės nuosavybės teises. Nustatyta, kad atsakovė miestelio centrą gali pasiekti ir kitaip, nei per ieškovės sklypą. Teismo posėdžio metu šalys ir liudytojai A. V., J. A., J. G. ir D. M. patvirtino, kad atsakovė turi galimybę į miestelio centrą patekti aplinkkeliu. Atsakovė nurodė, kad jai patogiau eiti per ieškovės žemę, nes taip einant susidaro mažesnis atstumas, saugiau. Kaip minėta, servituto būtinybei pagrįsti nėra reikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui (šiuo atveju atsakovei), o svarbu, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismo vertinimu, nėra pagrindo palikti servitutą ir riboti ieškovės nuosavybės teisę vien todėl, kad atsakovė nori naudotis svetimu daiktu, nes jai taip yra naudingiau ir patogiau, be to, servitutinis takas nėra vienintelis būdas patekti į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Konstatuotina, kad ieškovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, žemės sklype nustatytas kelio servitutas yra panaikintinas išnykus jo būtinumui, nes viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, panaikinus servitutą atsakovė neprarastų galimybės naudotis viešpataujančiuoju daiktu — jai priklausančiu žemės sklypu (CK 4.135 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui advokato teisinės pagalbos išlaidas bei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, prašė iš atsakovės priteisti 300 Eur advokato išlaidas, 75 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos pagrįstos, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovės. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,85 Eur, kurios valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kelio servitutas tarp taškų 1-a-b-9 (45 kv. m ploto takas praėjimui), nustatytas Telšių apskrities viršininko 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 542, pasibaigė išnykus servituto būtinumui.

Priteisti iš Z. M. 375 Eur bylinėjimosi išlaidas I. V. naudai.

Priteisti iš Z. M. 7,85 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.