- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-1103-115/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- I. G., D. G., S. G.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
- Kategorijos
- 21.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams I. G., D. G., S. G., tretysis asmuo notarė R. D., byloje išvada duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
Byloje kilo ginčas dėl sandorio nuginčijimo kaip sudaryto asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės.
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. (pakeistas procesinių teisių peremėju A. G.) prašė pripažinti negaliojančia notarės R. D. patvirtintą (registro Nr. 2-2912) 2002-03-21 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. G. ir S. G., dėl nekilnojamojo daikto - buto, esančio Sausio 13-osios g. 15-10, Vilniuje pardavimo; pripažinti V. G. teisę į restituciją natūra.
Paaiškino, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-01-22 sprendimu V. G. buvo pripažintas neveiksniu pagal ekspertizės aktą Nr. 78TPK-337, kuriuo nustatyta, jog V. G. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - aterosklerozine demencija, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-27 bei 2008-09-08 nutarčių pagrindų V. G. buvo paskirtas V. G. globėju.
V. G. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu dėl savo psichikos būklės negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmės. Sprendžiant dėl V. G. valios trūkumų sudarant ginčijamą buto pirkimo-pardavimo sandorį esminę reikšmę turinti aplinkybė - tai V. G. psichinė sveikatos būklė, buvusi ginčijamo sandorio sudarymo metu, bei ginčijamo sandorio turinys. V. G. progresuojantis psichikos sutrikimas buvo užfiksuotas 2006 metais VšĮ Karoliniškių poliklinikos. Tačiau V. G. dar iki ginčijamo sandorio sudarymo sirgo išemine galvos smegenų liga. V. G. fizinė būklė pradėjo blogėti po jo sutuoktinės F. G. mirties, t.y. 1996-09-20. Jam pasidarė reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Po sūnaus A. G. mirties 2002-02-18 dar labiau susilpnėjo V. G. orientacija aplinkoje, sutriko atmintis, elgesys pasidarė neadekvatus. Todėl 2002-03-21 buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu V. G. buvo tokios psichinės būsenos, kuri neleido jam suprasti jo atliekamų veiksmų prasmės. Ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas laisva valia. Paaiškina, kad V. G. net ir po sandorio sudarymo iki pat 2008-09-08 teismo nutarties, kuria jam buvo paskirtas globėjas, įsiteisėjimo, nepertraukiamai gyveno parduotame bute, būdamas įsitikinęs, kad butas priklauso jam. Šis sandoris V. G. buvo visiškai nenaudingas, jis neteko nuosavybės teisių į vienintelę savo gyvenamąją vietą. Tokio sandorio sudarymui nebuvo jokio poreikio ir būtinybės. Be to, butas buvo parduotas už žemesnę nei vidutinė rinkos vertė, o pardavus butą V. G. negavo jokių sutartyje nurodytų pinigų, nes atsakovai jam nieko nesumokėjo. V. G. neturėjo jokių ketinimų perleisti kitų asmenų nuosavybėn savo vienintelį gyvenamąjį būstą ir šį faktą patvirtina tai, kad jis 1996-10-08 testamentu minėtą butą buvo nusprendęs palikti savo sūnui A. G..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinio netenkino: priteisė iš ieškovo atsakovei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 118,16 Lt pašto išlaidų.
Teismas remdamasis V. G. psichiatrijos pomirtinės ekspertizės išvadomis, liudytojų paaiškinimais, kiek jie yra susiję su V. G. psichikos sveikatos būkles, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sandorio sudarymo metu V. G. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Ekspertai negalėjo atsakyti į jiems užduotą klausimą apie V. G. psichinę būklę dėl duomenų trūkumo, tačiau ieškovas medicininių dokumentų ar kitokių įrodymų, kurie objektyviai galėtų turėti įtakos ekspertų pateiktai išvadai, į bylą neteikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. pradėjo gydytis dėl įgyto psichinio pobūdžio susirgimo tik 2006 m., t.y. praėjus 4 metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo, todėl ši aplinkybė ekspertų išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti ekspertų pateikta išvada.
Teismas kritiškai vertino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad V. G. negalėjo suprasti savo veiksmų dėl patirtų asmeninių išgyvenimų po sūnaus A. G. mirties (2002-02-20, b.l. 26). Liudytojų parodymai apie tai, kad V. G. savo sūnaus laidotuvėse elgėsi keistai, nesuprato, kur jis yra, buvo linksmas, yra nekonkretūs. Be to, matyti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo sūnaus mirties. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, apie tai, kad V. G. elgesys po sūnaus mirties pasikeitė ir kad tai truko iki ginčijamo sandorio sudarymo. Iš atsiskaitymo knygelės matyti, kad 2002-03-01 ir 2002-03-18 V. G. kaip įprastai banke mokėjo komunalinius mokesčius už butą (T. 1, b.l. 131). Ta aplinkybė, kad V. G. praėjus neilgam laikui po sūnaus A. G. (kuris buvo ir testamentinis įpėdinis) mirties savo anūko S. G. siūlymu sutiko pakeisti savo valią išreikštą testamente dėl buto perleidimo, savaime nerodo, kad toks veiksmas jam buvo nesuprantamas ar nelogiškas.
Teismas pabrėžė, kad sandorio sudaryme dalyvavusio S. G. paaiškinimai prieštarauja notarės R. D. paaiškinimams. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad S. G. kaip atsakovas šioje byloje turi asmeninį suinteresuotumą teikti ieškovui, t.y. broliui, naudingus paaiškinimus. S. G. teisme patvirtino, kad jo santykiai yra priešiški su buvusia sutuoktine atsakove I. G.. Matyti, kad S. G. santykiai su I. G. yra priešiški ne tik dėl asmeninių priežasčių, bet ir dėl to, kad, S. G. vertinimu, santuokos nutraukimo metu buvo netinkamai padalintas turtas ir kad jis jaučiasi skolingas savo broliui ieškovui A. G.. Dėl šių priežasčių teismas atmetė S. G. paaiškinimus, kad V. G. būdamas pas notarę nesuprato, po kuo pasirašo. Be to, iš rašytinių įrodymų, t.y. sutarties turinio, matyti, kad sutarties tekstas V. G. buvo perskaitytas balsu išverčiant jį į rusų kalbą. Aplinkybę, jog iki 2005-03-18 V. G. pats mokėdavo komunalinius mokesčius už butą teismas vertino kaip įrodančią, kad jis pats savarankiškai naudojosi savo piniginėmis lėšomis.
Teismas pažymėjo, jog byloje yra duomenų, kad sudarant nekilnojamojo daikto pardavimo sandorį, šalys buvo sutarusios ir dėl kitų sąlygų (V. G. išlaikymo, leidimo jam gyventi parduotame bute), kurios nebuvo įrašytos į pirkimo - pardavimo sutartį. Tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina nei to, kad V. G. nesuprato sudaromo sandorio esmės, nei to, kad sandoris buvo sudarytas esant esminiam suklydimui dėl sandorio faktų. Ieškovas, teigdamas, kad S. G. nesumokėjo V. G. pagal pirkimo - pardavimo sutartį sutartos buto pardavimo kainos, šios aplinkybės objektyviais įrodymais nepagrindė. Be to, toks ieškovo iškeltas argumentas, nėra pakankamas konstatuoti, kad sandoris buvo nenaudingas V. G. ir kad tokiomis aplinkybėmis galėjo sudaryti tokį sandorį tik asmuo nesuprantantis savo veiksmų esmės. Teismas pabrėžė, kad 2002-03-21 pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog V. G. 30000 Lt gavo prieš pasirašant šią sutartį. Vertindamas minėtą aplinkybę, teismas nurodė, jog negali remtis S. G. paaiškinimais, kad pinigai nebuvo sumokėti, dėl jo suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Atsakovė I. G. teisme teigė priešingai ir nurodė, kad ji dalyvavo perduodant pinigus V. G. namuose, bei paaiškino, kad didžioji dalis kainos už butą buvo sumokėta iš pinigų, kuriuos gavo dovanų per vestuves su S. G. ir iš sutaupytų pinigų butui pirkti, taip pat pinigus skolino jos mama ir sesuo. Tokius paaiškinimus netiesiogiai, anot teismo, patvirtino S. G., nurodydamas, kad po vestuvių buvo gavę dovanų pinigais apie 6000 Lt ir kad ketino įsigyti butą, nes nuo pat santuokos sudarymo gyveno pas žmonos mamą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Apelianto senelis V. G. neadekvačiai pradėjo elgtis po jo žmonos laidotuvių 1996-09-20. 1996-10-08 testamentu apelianto senelis butą, esantį Sausio 13-osios g. 15-10, Vilniuje, testamentu paliko savo sūnui – apelianto tėvui. Pablogėjus senelio sveikatai, jis apsigyveno pas apelianto tėvą. Faktą, jog apelianto senelis sirgo, neadekvačiai elgėsi patvirtina liudytojų G. K., A. D., A. K., Vaitekaitienės, E. L., I. G. parodymai.
2. Būdamas 81 m., praėjus mėnesiui po apelianto tėvo laidotuvių, apelianto senelis 2002-03-21 sudarė jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Sausio 13-osios g. 15-10, Vilniuje, pirkimo – pardavimo sutartį su savo anūku S. G.. Apelianto senelis sudarė sau nenaudingą sandorį, kadangi pardavė butą, kuris buvo jo vienintelė gyvenamoji vieta. Remiantis liudytojų parodymais, minėtos sutarties sudarymo metu, apelianto senelis dėl savo psichinės būsenos bei patirtų išgyvenimų akivaizdžiai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nesuvokė sutarties esmės ir jos pasekmių. Be to, S. G. patvirtino, jog už iš senelio pirktą butą nemokėjo sutartų 30.000 Lt. Jau iki ginčijamo sandorio apelianto senelis sirgo išemine galvos smegenų liga, kuri pasireiškia atminties sutrikimu, neadekvačiu elgesiu, o patvirtina VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2005-11-29 išrašas iš medicininių dokumentų.
3. Pardavęs butą apelianto senelis toliau jame gyveno ir jį išlaikė, nors jeigu būtų suvokęs pardavimo faktą, buto nebūtų daugiau išlaikęs. Jeigu senelis būtų norėjęs butą palikti proanūkei Dianai, jis neabejotinai būtų surašęs testamentą. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas S. G. iniciatyva, todėl negalima teigti, kad V. G., būdamas sutrikusios orientacijos ir atminties, pats išreiškė laisvą valią parduoti savo vienintelį gyvenamąjį būstą ir suprato pardavimo pasekmes.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie apelianto senelio elgesio pasikeitimą po jo sūnaus mirties. Teismas nepagrįstai vienareikšmiškai vertino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM ekspertų komisijos 2010-03-31 – 2010-04-22 ekspertizės aktą. Ekspertai negalėjo atsakyti į jiems užduotus klausimas dėl medicininių duomenų trūkumo. Tačiau tokių duomenų nėra, nes V. G. pats savo netinkamo elgesio nesuvokė ir į gydytojus nesikreipė. Priešingai, paguldžius jį į ligoninę, jis iš jos pabėgo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-24 sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti 2008-11-04 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas savo išvadas grindė tuo, kad net iki 2005 m. V. G. mokėjo komunalinius mokesčiu, pats pildė atsiskaitymo knygelę, atlikdamas aritmetinius skaičiavimus, pats savarankiškai naudojosi savosiomis piniginėmis lėšomis. Tą patvirtino r atsakovės I. G., liudytojų I. L., E. L., J. V. parodymai, kad iki ginčo sandorio sudarymo ir dar keletą metų po to V. G. psichinė sveikata buvusi gera, jis gyvenęs pilnavertį normalų gyvenimą. Teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo S. G. ieškinio pripažinimą, kadangi jis 2009-11-18 teismo posėdyje paaiškino, kad jo santykiai su atsakove I. G. yra labai blogi, jis ieškinį pripažįsta, kadangi nenori pakenkti savo broliui – ieškovui. Be to, S. G. parodymai prieštarauja notarės paaiškinimams bei neatitinka faktinių aplinkybių dėl ginčo sandorio sudarymo metu turėtų lėšų. Tai, kad V. G. 2006 m. buvo nustatytas psichikos sutrikimas, nesudaro pagrindo įtarti, kad jis sirgo ir ginčo sandorio sudarymo metu 2002-03-21. Sandorio naudingumo faktas nėra niekaip susijęs su asmens psichine būkle. Atsakovo S. G. paaiškinimai, kad už butą nebuvo sumokėti pinigai, atmestini, kadangi jis suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, pinigų nesumokėjimas bet kokiu atveju nėra susijęs su V. G. psichine būkle. Restitucija aptariamu atveju nėra galima, kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimu atsakovei D. G. buvo priteista 1/3 ginčo buto dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Pagal CK 1.89 str. 1 d. sandoris gali būti nuginčytas kaip negaliojantis, jeigu jo sudarymo metu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksniu, buto tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiu pagrindu pareikšto ieškinio tenkinimo esminė sąlyga – būsenos, negalint suprasti sudaromo sandorio reikšmės bei valdyti savo veiksmų, pagrindimas (CPK 12, 178 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovas kaip negaliojančią ginčija V. G. ir S. G. 2002-03-21 sudarytą notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas V. G. pardavė pirkėjui S. G. nuosavybėn dviejų kambarių butą, turintį 48,6 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 10/974-0190-01-0:0009, esantį Sausio 13-osios g. 15-10, Vilniuje (Sutarties 1.1 punktas) (t. 1, b. l. 8-10). Pareikštu ieškiniu ieškovas siekė įrodyti, jog minėto sandorio sudarymo metu V. G. nesuprato savo veiksmų ir sandorio esmės, bei neturėjo jokių ketinimų perleisti kitų asmenų nuosavybėn savo vienintelį gyvenamąjį būstą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005). Priimdamas skundžiamą sprendimą apylinkės teismas vertino ne tik V. G. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, tačiau ir liudytojų parodymus, sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes.
Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 185 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.
Teismo psichiatrų ekspertų komisija teismo psichiatrijos ekspertizės akte, ištyrusi jai pateiktą bylos medžiagą bei papildomai surinktus dokumentus: 2007-10-19 Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-337, Karoliniškių poliklinikos 2010-04-22 raštą, patvirtinusį, jog V. G. sveikatos istorija iš psichikos sveikatos centro pradėta 2006-05-25, Karoliniškių poliklinikos 2005-11-29 išrašą iš medicininių dokumentų, padarė išvadą, kad pateiktoje medžiagoje duomenų, kad V. G. 2002-03-21 sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, nėra; jis 2002-03-21 galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 17). Iš minėto akivaizdu, kad apelianto VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2005-11-29 išrašo iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 20) vertinimas yra subjektyvus bei paremtas tik jam palankiu bylos medžiagos traktavimu bei paneigtas teismo psichiatrų ekspertų komisijos išvados. Teisėjų kolegijos vertinimu liudytojų I. V. (t. 1, b. l. 214-215), G. K. (t. 1, b. l. 215-218), J. P. (t. 1, b. l. 218-219), A. K. (t. 1, b. l. 219), L. D. (t. 1, b. l. 220) paaiškinimai nėra susiję su ginčo sandorio sudarymo aplinkybėmis, be to, nepatvirtina, jog V. G. jau 2002-03-21 nepajėgė suprasti bei valdyti savo veiksmų. Minėtų liudytojų parodymai dėl V. G. neadekvataus elgesio savo žmonos bei sūnaus laidotuvių metu, blogos klausos ar atminties sutrikimų, juos įvertinus liudytojų J. V. (t. 1, b. l. 194-195), E. L. (t. 1, b. l. 212-213), I. L. (t. 1, b. l. 221-223) duotų paaiškinimų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad V. G. galimai neadekvačiai ir toliau elgėsi po savo sūnaus A. G. mirties. V. G. sąmoningumą iki 2005-03-18 patvirtina ir aplinkybės, jog jis pats apmokėdavo mokesčius už butą, tvarkė savo finansus.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kaip nepatikimus vertino S. G. parodymus, kadangi jis pats teismo posėdžio metu pripažino, jog jį ir atsakovę I. G. sieja konfliktiški santykiai. O tokių santykių susiformavimą iš dalies sąlygojo, atsakovo S. G. manymu, jų skyrybų metu neteisingai padalintas ginčo butas (t. 1, b. l. 194). Be to, atsakovas S. G. paliudijo, jog jis jaučiasi skolingas savo broliui – ieškovui A. G.. Notarė R. D., tvirtinusi ginčo sandorį, teismo posėdyje paliudijo, kad V. G. sandorio tekstą išvertė į rusų kalbą, jai nekilo jokių abejonių dėl V. G. veiksmų bei gebėjimo suprasti sudaromo sandorio esmę (t. 2, b. l. 5-6). Atsižvelgiant į atsakovo S. G. suinteresuotumą bylos baigtimi, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos medžiagą, pagrįstai prioritetą suteikė notarės paaiškinimams. Tai, jog už su V. G. atsakovai I. G. ir S. G. turėjo atsiskaityti patvirtina I. G. parodymai, jog jie buvo susitaupę pinigų buto pirkimui, trūkstamą dalį paskolino atsakovės motina ir sesuo (t. 1, b. l. 191), atsakovo S. G. paaiškinimai apie vestuvių metu gautus kaip dovaną 6000 Lt, ketinimus įsigyti savą būstą (t. 1, b. l. 193).
Ginčo sandorio sudarymo aplinkybės bei jo vykdymas: V. G. ir toliau gyveno atsakovams perleistame bute, atsakovai juo rūpinosi bei teikė išlaikymą, nepatvirtina, jog tokioje pačioje situacijoje vidutinis protingas asmuo tokio sandorio nebūtų sudaręs. Juolab, kad už parduodamą butą buvo atsiskaityta, butas perleistas anūkui. Tai, jog V. G. butą proanūkei D. G. galėjo palikti ir testamentu, nepaneigia ginčo sandorio sudarymo tikslingumo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindą ieškovo A. G. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė I. G. pateikė įrodymus, jog dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, ji turėjo 2000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba (t. 2, b. l. 108). Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, advokato suteikta teisinė pagalba atsakovei pasireiškė atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, apeliacijoje nauji sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai nebuvo keliami, iš apelianto atsakovei I. G. priteistina ne 2000 Lt, bet 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei I. G. 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų.