- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-262-372/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00003-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. R. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo A. R. 450 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio priteistos sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį bei 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas visiškai.
Ieškovė I. P. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Nurodė, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti teismo posėdžio metu kartu su papildomas išlaidas patvirtinančiais dokumentais už atstovavimą teisme. Teismui tenkinus ieškovės prašymą ir priėmus sprendimą už akių, ieškovė nebeturėjo galimybės pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo.
Teismas nustatė, kad priimant 2018 m. vasario 2 d. sprendimą už akių bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas – ieškovei iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus dokumentus, t. y. 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat sprendime už akių nurodyta, kad ieškovė teismui nepateikė jokių atstovavimo išlaidų apskaičiavimą ir jų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.
Teismas nurodė, kad ieškovė, kuriai nuo pat bylos iškėlimo buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės, pati ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, todėl neabejotinai turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Ieškovės atstovė inicijavo bylą elektronine formą, todėl turėjo galimybę sekti bylos eigą ir išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, patikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, kad byloje bus priimtas sprendimas už akių, bei pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Atkreipė dėmesį, jog kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovės atstovės pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog 100 Eur atstovavimo išlaidų ieškovė sumokėjo 2017 m. gruodžio 19 d., o likusi 50 Eur suma buvo sumokėta po civilinės bylos išnagrinėjimo. Sprendė, jog visiškai neaišku, kokios tai galėtų būti išlaidos, nes po ieškinio pateikimo atstovė byloje jokių veiksmų neatliko, ir šių išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė I. P. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo paduotas per įstatyme numatytą terminą.
Papildomo sprendimo paskirtis nėra ištaisyti sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas.
Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo nurodytas ieškinyje, tiksliai įvardijant sumą už ieškinio parengimą.
Ieškovė nežinojo bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos datos.
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pagal pridėtus kvitus visiškai neaišku, kokias išlaidas prašoma priteisti, kadangi teismui pateiktame kvite yra nurodytas sutarties numeris, kuris sutampa su teisinių paslaugų sutarties numeriu šioje civilinėje byloje. Taip pat apmokėjimo kvitai kartu su ieškiniu nebuvo pateikti iš karto, nes buvo manyta, jog dar bus papildomų teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė, teikdama ieškinį, taip pat dar nebuvo sumokėjusi visos sumos, o tik dalį.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės I. P. atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, kai byla yra baigiama sprendimu už akių.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 277 straipsnyje įtvirtinta papildomo sprendimo priėmimo galimybė tais atvejais, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė reikalavimo, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas); išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu tuomet, kai teismas, esant šalies pareikštam prašymui, neišsprendė tam tikro prašymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnyje. CPK 98 straipsnis numato išlaidų advokato ir advokato padėjėjo apmokėjimo atlyginimo priteisimo taisykles. Šio straipsnio 1 d. numato, kad šalis dėl šių išlaidų priteisimo turi raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Civilinio proceso kodeksas imperatyviai įpareigoja šalį, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dėl tos priežasties, jog nežinojo bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos datos. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, privaloma sąlyga sprendimui už akių atsakovo atžvilgiu priimti yra ieškinyje ieškovo aiškiai išreikštas prašymas, kad, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra privalomas ieškinio elementas. Įpareigojimas dar ieškinyje pateikti savo poziciją aptariamu klausimu nelaikytinas formalumu. Ieškovas jau formuluodamas ieškinį privalo apsispręsti, ar jis sieks sprendimo už akių priėmimo, o kartu ir prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes. Būtent atsižvelgiant į tai, jog sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu gali būti priimtas tik ieškovo prašymu, CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtinė taisyklė, pagal kurią klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip formalų teisinio reglamentavimo neatitinkantį atskirojo skundo argumentą, kad ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo apribotos dėl to, jog ieškovė nežinojo bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos datos.
Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes buvo manyta, jog dar bus papildomų teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, jog ieškovei nuo pat bylos iškėlimo buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, ir, ieškinyje prašydama priimti sprendimą už akių, ji turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes, todėl būtent ieškovei ir tenka pasyvaus elgesio neigiamos pasekmės.
Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės atstovė inicijavo bylą elektronine forma, t. y. elektroninėje byloje turėjo galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdama prie informacinės sistemos ir matydama, kokie veiksmai byloje atliekami. Nebuvo įrodinėjama, jog egzistavo objektyvios kliūtys domėtis bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas, ir taip iš anksto sužinoti, jog byloje bus priimtas sprendimas už akių.
Atskirajame skunde ieškovė taip pat cituoja apeliacinės instancijos teismų nutartis, kuriomis nuspręsta tenkinti ieškovų prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą net ir tuo atveju, kai išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui pateikiami po sprendimo už akių priėmimo. Vertinant šį skundo motyvą dėmesys atkreiptinas į tai, jog ieškovė dirbtinai atrinko jai parankius teismų praktikos pavyzdžius, nors kitose bylose buvo priimta daug nutarčių, kuriomis prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo atmesti (Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1721-153/2012; 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-529-436/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1161-275/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-922-942/2017). Atskirajame skunde nėra paaiškinama, kuo (neskaitant to, jog bylos taip pat užbaigtos sprendimo už akių priėmimu) ieškovės cituojamų bylų faktinės aplinkybės buvo panašios į tas, kurios susiklostė nagrinėjamoje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.