- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- M1-217-503/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40474-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Jonas Gaidukevičius
sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajai L. S., asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, - M. M., jo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, teismo psichiatrijos ekspertei J. Z. R., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, turintis neįgalumą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir kieme mušė L. S. ir kitaip smurtavo šios atžvilgiu, t. y. šią stūmė ir tempė už plaukų bei ne mažiau kaip 8 kartus rankomis ir kojomis šiai sudavė į įvairias kūno sritis, - tokiu būdu šiai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
M. M. teismo posėdžio metu iš esmės paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau vakare jam būnant namuose pas jo tėvus atėjo L. S. Po to ši su jo tėvais ir juo gėrė alkoholį. Po to nelabai atsimena, kas tarp jo ir L. S. įvyko, nes buvo neblaivus. Tačiau prokuroro nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių neginčija. Galėjo būti kaip surašyta minėtame nutarime. Dėl to, kad smurtavo prieš L. S. gailisi.
Nukentėjusioji L. S. teismo posėdžio metu paaiškino (parodė), jog prokuroro nurodytu laiku ji užėjo į svečius pas B. Z. Šios sugyventinis V. M. pasiūlė išgerti alkoholio. Jai sutikus, ji, V. M., N. Z., M. M., vartojo alkoholį. Vakare, jai jau norint išeiti namo, M. M. be jokios priežasties, sugriebęs ją už peties, ją išstūmė į lauką. Čia jis ją tąsė už plaukų bei nepamena kiek kartų jai įspyrė į įvairias kūno sritis. Be to, jai užsidengus veidą rankomis jis dar kelis kartus jai įspyrė.
M. M. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paaiškinimų visiškai įrodyta teisme ištirtais duomenimis (įrodymais) :
Anksčiau aprašytais nukentėjusiosios L. S. teisme duotais paaiškinimais.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuomet nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio namo patalpos ir kiemas (b. l. 13-18).
Savanorišku daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuomet nustatyta, kad L. S. pateikė plaukų kuokštą, kurie apžiūrėti kaip daiktai (b. l. 47, 48-49).
Specialisto išvadomis Nr. G 499/2019(09) ir Nr. pG 591/2019(09), kad L. S. konstatuotos kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio žando, nosies - kairės akies vokų vidinio kampo, kairės krūtinės, krūtinės, pilvo bei dešinio žasto srityse, buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 3-5 parų laikotarpyje iki teismo med. apžiūros ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui; mažai tikėtina, jog L. S. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti jai krentant dviračiu bei kontaktuojant su žole apaugusiu aplinkos paviršiumi (b. l. 40, 43).
Ekspertizės akte Nr. 83TPK-728/2019 nurodyta, kad M. M. nusikaltimo darymo metu diagnozuota Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir Psichikos ir elgesio sutrimimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. M. M. nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo (afekto) būsenoje. M. M. dėl savo psichinės būsenos, pavojingos visuomenei veikos darymo metu, savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. M. M. šiuo metu serga, jam diagnozuojama Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. M. M. šiuo metu pagal savo psichinę būklę savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, negali būti apklausiamas tyrimo metu bei dalyvauti teismo posėdyje. M. M. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (b. l. 96-98).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos ekspertė J. Z. R. teismo posėdžio metu ekspertizės akte nurodytas išvadas palaikė. Iš esmės pakartojo minėtame akte aprašytas aplinkybes.
Visi anksčiau aprašyti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad M. M. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra jis 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir kieme mušė L. S. ir kitaip smurtavo šios atžvilgiu, t. y. šią stūmė ir tempė už plaukų bei ne mažiau kaip 8 kartus rankomis ir kojomis šiai sudavė į įvairias kūno sritis, - tokiu būdu šiai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Sutinkamai su BK 18 straipsnio nuostatomis, asmuo yra ribotai pakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas Vidutinis protinis atlikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. M. konstatuojamas Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir elgesiui, - jis nebuvo afekto būsenoje. M. M. šiuo metu dėl savo psichikos būklės savo veiksmų esmės nesupranta. M. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ekspertė psichiatrė J. Z. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertinę išvadą. Rekomendavo M. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre. Be to, atliekant M. M. stebėjimą, jam reguliariai lankantis pas gydytojus, bus pastoviai stebima jo būklė, bus priimti sprendimai dėl gydymo, taip pat dėl elgesio ir aplinkos terapijos.
Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes aišku, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. M. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų, tačiau jo psichikos sutrikimas neduoda pakankamo pagrindo jį pripažinti nepakaltinamu. Todėl M. M. teismas pripažįstama ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Kaip minėta teismo psichiatrė ekspertė J. Z. R. teisme patvirtino ekspertizės akte pateiktas išvadas ir paaiškino, kad M. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.
Asmuo, kuris teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, tačiau jis gali būti atleistas nuo atsakomybės ir jam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.
M. M., atsižvelgus į jo padarytos veikos pobūdį, veikos aplinkybes, į M. M. sveikatos būklę, ekspertų išvadas, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 401 straipsnis, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl 2000 Eur žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 36). Teismo posėdžio metu L. S. ieškinio atsakė. Teismui atsakė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios, ieškovės L. S. teismo posėdžio metu atsisakymas nepažeidžia nei abiejų šalių (kaltinamojo ir nukentėjusiosios) ginamų byloje interesų pusiausvyros, nei įstatymų reikalavimų, nei kitokio viešojo intereso. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato galimybę ieškovui atsisakyti ieškinio bet kurioje bylos proceso stadijoje, t. y. ir jos parengimo nagrinėti teismo posėdyje metu. Dėl šių aplinkybių L. S. ieškinio atsakymas priimtinas ir civilinio ieškinio dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,
nutarė:
M. M., riboto pakaltinamumo būsenoje padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą Psichikos sveikatos centre.
Priimti ieškovės L. S. atsisakymą nuo ieškinio.
Civilio ieškinio dalyje bylą pagal L. S. ieškinį M. M. dėl 2000 Eur žalos atlyginimo priteisimo, nutraukti, L. S. atsisakius ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , - plaukus, perduotus saugoti Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK (b. l. 50, 51), įsiteisėjus nutarčiai sunaikinti.
Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios, jos atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Marijampolės apylinkės teismą.