Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-762-859/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
1-762-859/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42570-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-762-859/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42570-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Adrianai Semaškai,valstybinį kaltinimą palaikant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,dalyvaujant nukentėjusiajam R. B.,kaltinamajam M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. B. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo:

Jis, 2023 m. lapkričio 5 d. apie 14.04 val., (duomenys neskelbtini), suėmęs abiem rankom R. B. už megztinio šį supurtė, toliau laikydamas kaire ranka R. B. už megztinio, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė jam į smakro sritį ir vieną slystantį smūgį į nukentėjusiojo dešinės ausies ir kaklo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiam R. B. fizinį skausmą ir padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas smakre ir krūtinės ląstoje, bei odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 29 d. kaltinamasis M. B. kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad susitaikyti su kaimynais nepavyko.

Po pertraukos susitaikymui, teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 29 d. kaltinamasis M. B. parodė, kad specialių smūgių nebuvo, nebent, kai jis jį buvo paėmęs, tai jie vienas kitą laikė ir purtė, ir kratė. Smūgių galėjo būti. Tyčinių smūgių nebuvo. Įvykis galėjo būti 2023 m. lapkričio 5 d. 14.04 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke, prie laiptinės. Dalyvavo dviese. Pradėjo kalbėtis, keitėsi tonai, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pasakė, kad nieko nedarys. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) susinervavo, priėjo arčiau prie jo (teismo pastaba – nukentėjusiojo) ir pasakė, ar darysi kažką, ar nedarysi. [Jie sugriebė] vienas kitą, pradėjo kratytis, luptis ir viskas. Po to jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) sakė paleisk, apsiramink.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. lapkričio 13 d. apklaustas įtariamuoju M. B. savo kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad R. B. yra jo kaimynas, jis su šeima gyvena vienu aukštu aukščiau virš jo. Asmeniškai su juo nebendrauja, tiesiog susitikę pasisveikina ir tiek. 2023 m. lapkričio 5 d. apie 8 val. ryto jį pažadino garsūs R. vaiko bėgiojimai namuose. Jis jam skambino į telefoną, norėjo paprašyti ar galėtų vaikas lakstyti tyliau, kadangi jį prižadino, tačiau R. telefono ragelio nekėlė. Apie 14 val. jis [ėjo] namo iš parduotuvės, kuomet lauke prie laiptinės sutiko R. Iš karto jo paklausė ar jis pasikeitęs telefono numerį, kadangi bandė jam skambinti. Tuomet jis paprašė eilinį kartą, kad jo vaikas lakstytų tyliau, kadangi trukdo jam ilsėtis. Žodis po žodžio, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, ko pasekoje jis priėjo arčiau jo, o jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) iš karto kaire ranka suėmė jį už striukės, dėl ko jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jam taip pat kaire ranka suėmė už megztinio. Laikydami vienas kitą suėmę, jie vienas kitą purtė. Jokių smūgių iš dešinės rankos kumščio, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą, jis R. nesudavė, nurodytu sužalojimų nepadarė. Papurtę vienas kitą jie paleido ir išsiskirstė savais keliais. Po to karto iki vakar dienos daugiau susitikę jie nebuvo, vakar tik laiptinėje prasilenkė, tačiau jis jam nieko neužsiminė, kad yra parašęs pareiškimą. Ar tą dieną, kai jie sukonfliktavo jau pas R. buvo kraujosruva smakre, nežino, dėmesio neatkreipė. kaip ir minėjo, savo kaltės nepripažįsta, nurodytų smūgių R. nesudavė, sužalojimų padaryti negalėjo. Papildant nori pasakyti, kad jis yra už jį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Kai jie stovėjo vienas priešais kitą suėmę vienas kitą, jis niekaip negalėjo ištiesti savo dešinės rankos ir tuo labiau jam suduoti į smakro sritį, fiziškai to padaryti nebūtų sugebėjęs. Tuo labiau, kad dešinės rankos net pakėlęs nebuvo. Nebent gali būti, kad kai vienas kitą purtė, galėjo netyčia užkliudyti ta pačia kaire ranka jam smakrą, tačiau tikrai buvo nespecialus smūgis. Papildant nurodys, kad purtymo metu iš R. taip pat gavo smūgį į kaklo sritį. Prie laiptinės vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 T., b. l. 139-142).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, visgi, be jo parodymuose nurodytų aplinkybių, šiame baudžiamajame procese kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina šie baudžiamosios bylos duomenys:

Nukentėjusysis R. B. teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 29 d. parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. 14.00 val. išėjo į lauką parūkyti, adresu (duomenys neskelbtini). Tai (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabutis. Berūkant pastebėjo, kad ateina kaltinamasis. Jis priėjo prie jo (teismo pastaba – nukentėjusiojo), mes pasisveikinom, jis iškėlė klausimą dėl jo (teismo pastaba – nukentėjusiojo) telefono numerio. Jis paklausė kada viskas pasibaigs, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) paklausė kas būtent, [į ką kaltinamasis] atsakė, kad tas lakstymas, garsas, triukšmas keliamas. [Nukentėjusysis] jam tada paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vaikui negali išaiškinti, nei kažkaip įrodyti, kad negalima lakstyt. Taip prasidėjo jų pokalbis. Jis jam pasakė, kad jis (teismo pastaba – kaltinamasis) kreiptųsi į vystytoją dėl visų šitų klausimų. Tada jis (teismo pastaba – kaltinamasis) paklausė ar jis kažką darys. [Nukentėjusysis] jo paklausė – ką būtent? Tada jis (teismo pastaba – kaltinamasis) sugriebė jį už pakarpos dviem rankom, [truputi] pakratė, tada [nukentėjusysis] su dešine ranka bandė jo rankas nusimušti ir tuo tarpu gavosi, kad gavo vieną smūgį į dešinės pusės smakrą ir po to buvo slystantis smūgis link ausies su dešine ranka į dešinę pusę. Toliau pasigriebė jį ir pasakė, kad jis apsiramintų. Tada jis jį (teismo pastaba – nukentėjusįjį) paleido. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) pasakė, kad neduos daugiau ramiai gyventi, neduos miegoti naktim, išėjo namo. Tuo tarpu jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pasiliko lauke ir iškvietė policiją.

Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis R. B. papildomai paaiškino, kad kai įvyko įvykis, žmona dirbo, pas jį buvo jo tėvai. Kai žmona grįžo namo, jai pasakė, kad jį užsipuolė kaimynas.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. lapkričio 5 d. apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. apie 14.04 val. jis išėjo prie daugiabučio namo laiptinės lauko durų parūkyti. Tuo metu atėjo jo kaimynas, <...>. Jis priėjo prie jo ir sako „tu gal pasikeitei telefono numerį?“, jis atsakė, kad nesuprato. Jis jam pasakė, kad jis jam skambino, tačiau jis neatsiliepė. Jis jam pasiūlė prie jo jam paskambinti, kad patikrinti ar jis turi teisingą jo telefono numerį. Pokalbio eigoje jis jo paklausė kada baigsis dūkimai. Kadangi jis turi (duomenys neskelbtini) vaiką, jam trukdo kai vaikas namuose dūksta, kadangi kaimynas gyvena apačioje jo. Taip pat jie su kaimynu pradėjo diskutuoti apie tai, kad jis turi patiesti kambaryje kilimą, kad jam netrukdytų kai vaikas laksto. Galiausiai pokalbio metu kaimynas kaire ranka suėmė jam už megztinio, kurį vilkėjo kalnieriaus ir dešine ranka du kartus trenkė jam į smakro sritį, vėliau dešine ranka sudavė dar du smūgius tai yra į ausies ir į kaklo sritį dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Jis atsitraukė ir atstūmė savo kaimyną. Vėliau jis jam pasakė „jis padarys taip, kad jis nemiegotų naktį“ jis jį pradėjo raminti, sakydamas „ramiau“. Galiausiai kaimynas nuėjo į daugiabučio namo laiptinę, o jis kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu <...> (1 T., b. l. 49-53).

Ikiteisminiame tyrime papildomai 2023 m. gruodžio 6 d. apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė iš esmės analogiškas konflikto kilimo aplinkybes, kaip ir ankstesnėje apklausoje, papildomai paaiškino, kad: vasaros metu jie buvo taip pat susitikę laiptinėje, tuomet šis kaimynas jam pirmą kartą pasakė, kad jam trukdo vaiko lakstymai. Jis pasakė, kad pažiūrės ką galima padaryti ir jie išsiskirstė. Taip pat žmona jam yra minėjusi, kad ne per seniausiai tas pats kaimynas jai buvo užsiminęs apie vaiko keliamą triukšmą, sakė, kad su ja bendravo netolerantiškai. 11.05 buvo trečias jo kartas, kai jis jam apie tai užsiminė. Šį kartą jis jam pasakė, kad atseit viskas pas jį bute nuo vaiko lakstymo dreba, kad net ir stalas su stikline vandens dreba. Jis jam paaiškino, kad pas jį bute, vaiko kambaryje yra specialus vaikiškas kilimas, taip pat ir kituose kambariuose yra sudėta danga, laminatas, kuris atitinka visus reglamentus ir sugeria didžiąją dalį garsų ir pasiūlė jam kreiptis į patį namo vystytoją, teikdamas, kad čia problema yra ne pas jį bute, o pačioje namo garsų izoliacijoje. Jie su juo apie šią problemą kalbėjosi kelias minutes, po ko jis jam pasakė, kad jis irgi girdi, kaip jis daro vakarėlius namuose, tačiau į policiją juk nesikreipia. Tuomet jis pasakė „Man pofik“, kuomet jis jį suėmė abejomis rankomis už megztinio, kelis kartus jį gan stipriai papurtė. Tuomet jis bandė dešine ranka numušti nuo savęs jo rankas, po ko jis nuo jo paleido tik vieną ranką, greičiausiai dešine ir trenkė jam vieną kartą į smakro sritį, po ko iš karto užsimojo trenkti antrą kartą į ta pačią vietą, tačiau jis atitraukė savo galvą atgal ir smūgis praėjo nuo smakro, ties žandu link dešinės ausies. Po šio jo veiksmo jis tuomet jį taip pat suėmė už striukės abejomis rankomis ir pasakė, kad apsiramintų. Tuomet jis jį paleido ir eidamas į laiptinę pro duris, pradėjo jam grasinti, kad dabar jis jam neleis ramiai gyventi, neišeis į lauką, naktimis nemiegos. Ir įėjo į laiptinę. Jis tuo metu liko stovėti lauke ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie įvykį pranešė policijai. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis visą laiką buvo lauke, kaimynas pro pagrindinį laiptinės išėjimą išėjęs nebuvo. Atvykus pareigūnams jie kartu nuėjo iki jo buto, tačiau buto durų niekas neatidarė. Dėl visų kaimyno veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Galimai įvykio metu, bandydamas nuo jo atsitraukti, pasitempė dešinę koją bei ranką, tad dirbant jaučia šiokį tokį diskomfortą kurį laiką. Į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, į teismo medikus kreipėsi. VTMT jam nustatė kraujosruvą krūtinės ląstoje, bei nubrozdinimą, tai galimai galėjo būti padaryta, kai jis suėmęs už megztinio jį purtė, kadangi nuo šio jo veiksmo suplyšo ir po megztiniu buvę marškinėliai. Jis į krūtinės ląstą jam netrenkė. Civilinio ieškinio reikšti kol kas nepageidauja. Pirmos apklausos metu nurodė, kad kaimynas du kartus jam trenkė į smakro sritį, bei du kartus į ausies ir kaklo sritį, tačiau taip nurodė apimtas streso, tai buvo netikėta iš kaimyno pusės. Dabar jau aprimus emocijoms, nurodė tikslius smūgių skaičius. Papildant dar nori pasakyti, kad kai kaimynas suėmė jį už megztinio, po apačia buvo marškinėliai, kurie nuo papurtymo suplyšo (jis šiuos marškinėlius pateiks tyrėjai kitos apklausos metu) (1 T., b. l. 54-57).

2023 m. lapkričio 5 d. protokolu-pareiškimu R. B. pranešė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. apie 14.04 val. adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo kaimyno iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vardo ir pavardės nežino, kilusio žodinio konflikto metu jis dešine ranka sudavė jam du smūgius į smakro sritį ir po vieną smūgį į ausies ir kaklo sritį, dėl šių savo kaimyno veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 T., b. l. 1-10).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu 2023 m. lapkričio 7 d. nukentėjusysis R. B. užtikrintai atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, t. y. M. B., iš bendrų veido bruožų, ir parodė, kad jis tą asmenį dažnai mato, yra kaimynai, gyvena vienoje laiptinėje, dažnai prasilenkia. Šis asmuo jam trenkė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą (1 T., b. l. 108-112, 113-115).

Tarnybiniu pranešimu dėl informacijos pateikimo 2023 m. gruodžio 8 d. informuota, kad nukentėjusysis R. B. el. paštu pateikė 4 nuotraukas, kuriose matosi suplėšyti marškinėliai bei įdrėskimai krūtinėje (1 T., b. l. 58-59). Pridėtos nuotraukos (1 T., b. l. 60-63).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. sausio 4 d. apžiūrėti nukentėjusiojo R. B. savanoriškai pateikti baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliai: marškinėliai yra baltos spalvos, priekyje ties viduriu matosi geltonos spalvos dėmė. Marškinėliai ties kaklu yra suplyšę, pridėtos fotonuotraukos (1 T., b. l. 67-68, 70-72).

Ikiteisminiame tyrime atlikus akistatą 2023 m. gruodžio 20 d. tarp nukentėjusiojo R. B. ir įtariamojo M. B.:

- atsakydamas į klausimą, kuo pasireiškė smurtas jo atžvilgiu 2023 m. lapkričio 5 d., nukentėjusysis R. B. atsakė: šis asmuo (teismo pastaba – kaltinamasis) jį sugriebė už megztinio, papurtė jį, po ko sudavė iš kumščio į dešinės pusės smakro sritį, po ko jis bandė dar kartą jam suduoti, tačiau pavyko atitraukti galvą dėl ko smūgis praslydo nuo smakro link ausies. Tuomet jis jį taip pat suėmė abejomis rankomis už megztinio, papurtė ir paprašė apsiraminti;

- atsakydamas į klausimą: ar girdėjo nukentėjusiojo R. B. parodymus, ar su jais sutinka, M. B. atsakė, kad: Girdėjo, sutinka iš dalies. Parodo, kad jis pirmas jam suėmė kaire ranka jam už megztinio, tuomet jis jį taip pat suėmė kaire ranka jam už megztinio. Laikydamas vienas kitą jie papurtė, po ko vienas kitą paleido ir išsiskirstė. Gali būti, kad bepurtant jį ir galėjo būti užkliudyta smakro sritis, tačiau specialiai jis jam tikrai netrenkė nei vieno karto;

- atsakydamas į antrą klausimą: ar girdėjo M. B. parodymus, ar su jais sutinka, nukentėjusysis parodė, kad: girdėjo, lieka prie savo parodymų (1 T., b. l. 97-100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3526/2023(01), nustatyta: 1. R. B. padarytos poodinės kraujosruvos smakre ir krūtinės ląstoje, bei odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 5 d. 2. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgius, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. 5. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. 6. Neatmetama galimybė, kad R. B. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ir pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus bukus daiktus (1 T., b. l. 45-46).

Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje 2024 m. vasario 29 d. parodė, kad 2023 m. lapkričio 5 d. ji buvo konferencijoje ir gavo žinutę iš vyro, kad jį užpuolė kaimynas iš apačios. Nustebo, tada laukė jo skambučio, bet jis jai nepaskambino. Tada išėjo iš konferencijos, paskambino vyrui ir paklausė, kas atsitiko, kodėl tas visas įvykis įvyko. Jis jai, aišku, visko nepapasakojo, bet papasakojo trumpai, kad stovėjo lauke ir rūkė, priėjo kaimynas su pretenzija – kodėl nepakėlė ragelio, nes jis, kaip suprato, ryte jam vėl išgirdęs jų triukšmą parašė, bandė skambinti, bet jie neatsiliepė. Tą dieną puikiai pamena, tai buvo 8.40 val., pagal juos labai vėlai atsikėlė vaikas, jis vaikščiojo, gal buvo tas triukšmas, vaikui (duomenys neskelbtini), jis aktyvus vaikas, jis vaikšto ne taip kaip jie (teismo pastaba – suaugę), jis vaikšto garsiai. Kaimynas buvo supykęs, kodėl jam nekelia ragelio. Vyras laukė policijos. Pasakė, kad jis jį griebė už atlapų. Ji jo paklausė ar jis jam nieko nepadarė, ar atgal netrenkė. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) pasakė, kad ne.

Atsakydama į klausimus, liudytoja A. B. papildomai nurodė, grįžo namo, vyras nusirengė, pamatė, kad jo maikė iš abiejų pusių yra plyšusi. Parodė kas čia įvyko, nelabai galvojo, kad reikia tikrintis. Pasižiūrėjo, kad yra tie nubrozdinimai ir tiek. Kaip supranta, policija visą tą dalyką aiškinosi. Jie pamatė, kad ta maikė yra tokia, kad yra sužalojimai. Pasiėmė maikę, jeigu reiktų parodyti kažkam, ir viskas. Tada jau aiškinosi su ta abdukcija. Su kaimynu, po to įvykio, iki šiandien, nebendravo, jis su ja net nesisveikina. Prieš įvykį kaimynas prie vyro buvo priėjęs iki tol 2 kartus rimčiau ir vieną kartą šiaip kažką tai leptelėjęs, vieną kartą buvo priėjęs prie jos. Kai kaimynas prieidavo prie vyro, jis sakydavo, kad vaikas triukšmauja. Kai jis priėjo prie jos, jis pasakė užsidėti tapkes, nes ji (teismo pastaba – liudytoja) garsiai vaikšto. Kadangi tuo metu buvo su vaiku, pasakė, kad čia ne vaikas kaltas, o kalta yra ji, nes ji kažkaip tai vaikšto neteisingai ir labai garsiai. Jis vyrui sakė vieną, jai pasakė kitą, vaikas jau buvo ne prie ko. Ji irgi iš kaimyno namų girdi triukšmą, ankščiau girdėjo ir naktį muziką, dabar ir dieną girdi. Dieną kaip ir jie gyvena ir vaikšto, taip ir jis gali klausytis muzikos. Jai čia yra normalu. Vyras (duomenys neskelbtini), todėl pradžioje nematė jokių žymių, bet abdukcija matė. Mėlynė po poros dienų išryškėjo.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. gruodžio 20 d. liudytoja A. B. parodė, kad R. B. yra jos sutuoktinis. Kartu su juo ir jų vaiku gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. <...> į šį butą atsikraustė (duomenys neskelbtini). Neužilgo po jų butu aukštu žemiau įsikraustė kaimynas, kuris nuo pat pradžių pastoviai rengdavo vakarėlius nakties metu, tačiau į policiją niekada nesikreipdavo. Užsidarydavo langus ir bandydavo ilsėtis. Lyg tik vieną kartą sutuoktinis buvo nuėjęs pas jį paprašyti truputį patildyti muziką. Tuo viskas kurį laiką buvo ir apsiraminę. (duomenys neskelbtini) jiems gimė (duomenys neskelbtini). Maždaug, kai vaikui suėjo (duomenys neskelbtini), jis pradėjo lakstyti po namus, kartais numesdavo ant grindų kokį žaislą. Kiek jai pavyksta prisiminti, pirmą kartą kaimynas, kuris gyvena po jais pavasarį jos sutuoktiniui išsakė pastabą, kad jam trukdo vaiko lakstymai ir paprašė jį sudrausminti. Po to maždaug rugpjūčio – rugsėjo mėnesį jai būnant dienos metu su vaiku lauke, pro šalį ėjo tas pats kaimynas, kuris jai priekaištaudamas reiškė nepasitenkinimą, kad jam trukdo tiek vaiko lakstymai bei pasakė, kad jau ir ji per garsiai namuose vaikšto, statydama žingsnį nuo kulno, kas jo bute kelia didelį triukšmą. Ji jo tokių žodžių nesitikėjo, tad tiksliai ką jis jai sakė, neįsidėmėjo, plius reikėjo prižiūrėti lauke belakstantį vaiką. Kaimynas jai pasiūlė pasitiesti visame bute kilimus, kad sugertų jų žingsnius ir jo bute nebūtų tokio triukšmo. Ji jam pasakė, kad tegu kreipiasi į namo statytoją, kurie turėtų padėti jam išspręsti šią problemą. Kurį laiką jie su juo pabendravo, kuomet jis nuo jos nuėjo savais keliais. Sutuoktinis minėjo, kad po šio jų pokalbio jis buvo lifte sutikęs šį kaimyną, kuris vėl jo paklausė kada spręs problemą ir viskas. 2023 m. lapkričio 5 d. ji namuose nebuvo. 14.13 val. jai parašė sutuoktinis žinutę, kad iškvietė policiją, nes tas pats kaimynas šoko ant jo su kumščiais ir jam grasino. Ji jam parašė „ta prasme?“, tačiau jis jai ilgą laiką neparašė, tad ji jam jau paskambino. Sutuoktinis pradėjo pasakoti, kad prie jo priėjo kaimynas agresyviai nusiteikęs, reikšdamas vėl pretenzijas, sakydamas kada visa tai pasikeis, klausė kodėl jos sutuoktinis jam nekėlė ryte ragelio ir panašiai. Sutuoktinis jai paaiškino, kad kaimynas suėmė jį už megztinio, purtė jį, po ko, kiek pamena, kaimynas trenkė sutuoktiniui į smakrą. Kadangi buvo tuo metu konferencijoje ir po jo šios žinios jai buvo sukeltas didelis stresas, tad tikslių jau sutuoktinio žodžių atsiminti ir negali. Po šio įvykio sutuoktinio marškinėliai buvo suplėšyti, krūtinės sritis buvo apdraskyta, nuo smūgio kraujosruva buvo ant smakro srities (1 T., b. l. 90-92).

Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai 2023 m. lapkričio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėjo įvykio vietą – aikštelę šalia laiptinės durų, adresu (duomenys neskelbtini), pridėtos fotonuotraukos (1 T., b. l. 21-23, 24-27).

Peržiūrėjus Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašą ,,BPC skambu io ra as (ID 92235198496, skambu io prad ia_ 2023-11-05 14_10_22)“ bei Kūno“ tipo kameros vaizdo įrašą „export-xnqj7“ nustatytos aplinkybės sutampa su kitų objektų apžiūros protokoluose nustatytomis aplinkybėmis atliekant minėtų vaizdo ir garso įrašų apžiūras:

- kitų objektų apžiūros protokolu 2023 m. gruodžio 27 d. apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas ,,BPC skambu io ra as (ID 92235198496, skambu io prad ia_ 2023-11-05 14_10_22)“. Įraše užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, skambinančio į Bendrąjį pagalbos centrą vyro – nukentėjusiojo R. B. – balsas:

BPC - 112

P – laba diena, norėčiau išsikviesti policiją į savo namus, parašyti pareiškimą ant kaimyno

BPC – tai dabar skubi pagalba dėl ko reikalinga?

P – kaip ir neskubi, taip jisai, čia mes iš pradžių pasiginčijome ir po to jisai mane užsipuolė

BPC – užsipuolė kokių būdų? Sudavė jums?P – fiziniu, taip, fiziniu

BPC – o kur sudavė jums?

P – į smakrą, [truputi] į žandą ir šiaip pagriebė už šito ir dar, kaip čia pasakius, pagrasino, kad naktim čia eis, maišys miegoti ir visas dalykas prasidėjo dėl vaiko

BPC – gerai, supratau. Sakykite dabar adresą, kur čia viskas įvyko <...> Prieš kiek čia laiko buvo?

P – buvau išėjęs parūkyti. Va prieš minutęBPC – čia kaimynas, sakėte, jūsų?P – taip, kaimynas iš apačios. Matot mano vaikas kai mažas, dūksta,BPC – o kaimyno vardą pavardę ir iš kokio buto, nurodysite?P – iš apačios, aš nežinau vardo pavardės

BPC – nieko nesako iš apačios, nežinot, bet nurodysite pareigūnams?

P – taip, parodysiu

BPC – tuoj, palaukite… tai vyko kažkoks žodinis konfliktas, ko pasekoje jisai sudavė, taip? O kur dabar pats kaimynas yra?

P – nuėjo namo

BPC – nuėjo namo, supratau. Greitoji kažkam reikalinga?

P – ne, nieko, sužeidimų kaip ir nėra, paprasčiausiai, kad nu, čia jau terorizavimas

BPC – supratau, gerai, sakykite kur lauksite policijos?

P – čia lauke ir lauksiu

BPC – kieme lauksite, taip?

P – taip. Nu jeigu greitai atvažiuos, tai taip

BPC – perduodame pranešimą, kaip policija sureaguos, negaliu, gal iškvietimų daug. Vardas pavardė jūsų sakykite?

P – R. B. <....> (1 T., b. l. 28-31);

- kitų objektų apžiūros protokolu 2024 m. sausio 4 d. apžiūrėti „Kūno“ tipo kameros vaizdo įrašas „export-xnqj7“. Įrašo trukmė 7.48 min. Apačioje matomas užrašas Vilniaus_avpk_rv_749036 2023-11-05. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, lauke prie daugiabučio jų laukia vyriškis (pranešėjas). Asmuo iš karto pradeda aiškinti, kad jis išėjo į lauką parūkyti, kuomet kaimynas grįžo iš parduotuvės ir prie jo sustojo. Kaimynas pradėjo priekaištauti dėl pranešėjo vaiko lakstymo, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu kaimynas suėmė už megztinio pranešėjui, pastarasis bandė numušti kaimyno rankas nuo savęs, po ko kaimynas jam sudavė porą kartų į smakrą ir ausies sritį (nukentėjusysis viską parodo 1.16 – 1.25 min.). Po smūgių kaimynas jam pasakė, kad padarys taip, kad jie naktimis nemiegos ir išėjo į laiptinę. GMP atsisakė, pageidauja rašyti pareiškimą, jautė fizinį skausmą. Pareigūnai su nukentėjusiuoju nuėjo iki kaimyno buto, tačiau buto durų niekas neatidarė (T., b. l. 34-36).

Šie nuosprendžio duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo ištirtais įrodymais šioje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. B. 2023 m. lapkričio 5 d. apie 14.04 val., (duomenys neskelbtini), suėmęs abiem rankom R. B. už megztinio šį supurtė, toliau laikydamas kaire ranka R. B. už megztinio, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė jam į smakro sritį, po to dešine ranka tyčia sudavė vieną slystantį smūgį į nukentėjusiojo dešinės ausies ir kaklo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiam R. B. fizinį skausmą ir padarydamas jam poodines kraujosruvas smakre ir krūtinės ląstoje, bei odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodytos kiek kitokios faktinės aplinkybės, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, M. B., suėmęs kaire ranka R. B. už megztinio, dešinės rankos kumščiu du kartus tyčia sudavė jam į smakro sritį, po to dešine ranka tyčia sudavė du kartus į ausies ir į kaklo sritis. Vis dėlto, matyti, jog ikiteisminiame tyrime papildomai apklaustas nukentėjusysis paaiškino, kad: „[pirmos] apklausos metu <...> taip nurodė apimtas streso, tai buvo netikėta iš kaimyno pusės. Dabar jau aprimus emocijoms, nurodė tikslius smūgių skaičius“, t. y. kad kaltinamasis M. B. „greičiausiai dešine ir trenkė jam vieną kartą į smakro sritį, po ko iš karto užsimojo trenkti antrą kartą į ta pačią vietą, tačiau jis atitraukė savo galvą atgal ir smūgis praėjo nuo smakro, ties žandu link dešinės ausies“. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis šiuos parodymus patvirtino, paaiškindamas, kad kaltinamasis M. B. „sugriebė jį už pakarpos dviem rankom, [truputi] pakratė, tada [nukentėjusysis] su dešine ranka bandė jo rankas nusimušti ir tuo tarpu gavosi, kad gavo vieną smūgį į dešinės pusės smakrą ir po to buvo slystantis smūgis link ausies su dešine ranka į dešinę pusę“. Šiuo atveju, tokius prieštaravimus iš tiesų galėjo nulemti nukentėjusiojo stresine būsena dėl patirto smurto. Tai patvirtina ir išklausytas nukentėjusiojo skambutis BPC ir peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusysis bendravo su policijos ekipažu, atvykusi į iškvietimą. Matėsi, kad nukentėjusysis iš esmės suglumęs dėl įvykio, nežinojo kaip elgtis, pirmą kartą toks įvykis su kaimynu. Vėliau nukentėjusysis teigė, kad smūgių buvo suduota mažiau, šiais parodymais nėra pagrindo netikėti, juolab, kad jie atitinka nukentėjusiojo patirtus specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus bei nekeičia veikos kvalifikacijos. Dėl aptarto, teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes dėl smūgių sudavimo skaičiaus, kaltinime nurodant, kad M. B. <...> suėmęs abiem rankom R. B. už megztinio šį supurtė, toliau laikydamas kaire ranka R. B. už megztinio, dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė jam į smakro sritį, po to dešine ranka tyčia sudavė vieną slystantį smūgį į nukentėjusiojo dešinės ausies ir kaklo sritį <...>“.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, visgi, aiškindamas įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje parodė, kad jie, t. y. kaltinamasis ir nukentėjusysis, „vienas kitą laikė ir purtė, ir kratė. Smūgių galėjo būti. Tyčinių smūgių nebuvo. <...>“ „[kaltinamasis] susinervavo, priėjo arčiau prie [nukentėjusiojo] ir pasakė, ar darysi kažką, ar nedarysi. [Jie sugriebė] vienas kitą, pradėjo kratytis, luptis ir viskas“. Kaip matyti, iš esmės kaltinamasis patvirtino, jog naudojo fizinį smurtą, tačiau tą neva darė jie abu. Ikiteisminiame tyrime, akistatoje suvedus su nukentėjusiuoju, kaltinamasis nurodė, jog „bepurtant [nukentėjusįjį] ir galėjo būti užkliudyta smakro sritis, tačiau specialiai jis jam tikrai netrenkė nei vieno karto“.

Kaltinamojo parodymai, jog jis tyčinių smūgių nesudavė, vertintini kritiškai. Kaip pats kaltinamasis patvirtino, jis buvo susierzinęs dėl kaimyno (nukentėjusiojo) vaiko keliamo triukšmo ir to, jog šis nesiima priemonių, kad tai liautųsi, pamatęs kaimyną – nukentėjusįjį, prie jo priėjo, klausė, ką jis žada daryti. Nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, jog po šių žodžių kaltinamasis jį sugriebė su megztinio ir stipriai supurtė, po to sudavė smūgius. Teismo vertinimu tai, jog abu kaimynai – kaltinamasis ir nukentėjusysis susikibo – ko jie neginčija, nepaneigia, jog kilusį konfliktą kaltinamasis išsprendė smurtiniu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei kaltinime nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo veiksmai stipriai purtant nukentėjusįjį (dėl ko šiam netgi plyšo marškinėliai) bei smūgių kumščiu sudavimas į veido ir kaklo sritis bei tokiais kaltinamojo veiksmais padarytos odinės kraujosruvos smakre ir krūtinės ląstoje, bei odos nubrozdinimai krūtinės ląstoje, patvirtina, kad fizinis kontaktas buvo pakankamai intensyvus, smūgių sudavimo fakto kaltinamasis neneigia (vertina, kad jų tyčia nesudavė). Visgi, byloje nustatytų aplinkybių seka bei pirmiau aptarti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis suvokė, jog savo atliekamų veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jų atlikimo nukentėjusiajam gali sukelti fizinį skausmą ir / ar nežymiai sutrikdyti jo sveikatą, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmų tyčią netiesiogiai patvirtina ir jo elgesys atvylus policijos ekipažui, kai neatidarė savo buto durų, nors, pagal visus požymius namuose buvo.

Byloje esantys garso įrašai BPC patvirtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis niekur neišėjo, paskambino BPC, iškvietė policiją, t. y. iš karto informavo apie savo atžvilgiu patirtą smurtą, atvykusiems pareigūnams nurodė analogiškas įvykio aplinkybes nurodė kaip ir apklaustas ikiteisminiame tyrime. Savo parodymų dėl patirto smurto nukentėjusysis laikėsi ir teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esantys liudytojos A. B. parodymai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3526/2023(01) ir kita pirmiau šiame nuosprendyje aptarta rašytinė bylos medžiaga.

Dėl aptarto, kaltinamojo M. B. veika kvalifikuota teisingai kaip tyčinis nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias sankcijas – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu nedirbantis (1 T., b. l. 127-129), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) nesiregistruoja, neteistas (1 T., b. l. 123-124; LITEKO duomenys), duomenų apie padarytus administracinius nusižengimus nėra (1 T., b. l. 125-126).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. To paties straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti arba uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau nustatytas kaltinamąjį M. B. charakterizuojančias aplinkybes, teismas nustato artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies vidurkiui laisvės apribojimo terminą – 1 metus, be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. B.: bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir ją pabaigti; 2) pradėti dirbti ir dirbti, arba užsiregistruoti ir būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, tokia bausmė atitiks ir protingumo bei teisingumo principus.

Kartu bausmės tikslams įgyvendinti, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks minimalus įmokos dydis pasirinktas įvertinus baudžiamojoje byloje bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tai, jog jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju mėgino susitaikyti bei tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, informacijos apie gaunamas pajamas byloje nėra.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 143-146), įsiteisėjus nuosprendžiui naikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime pripažintas R. B. (1 T., b. l. 43-44) civilinio ieškinio baudžiamajame procese nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. B. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) sudalyvauti elgesį keičiančioje programoje ir ją pabaigti; 2) pradėti dirbti ir dirbti arba užsiregistruoti ir būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. B., kad:

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Taip pat išaiškinti, kad:

1. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis teismo nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij