- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- 2-71-1054/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Trečiasis asmuo
- R. D., V. S.
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. P., tretieji asmenys R. D., V. S., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė neterminuotai apriboti atsakovės V. P., kaip motinos, valdžią vaiko R. D., gim. 2004 m. liepos 21 d., atžvilgiu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu R. D. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje bei priteisti R. D. išlaikymą iš mamos V. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus mokėti į vaiko vardu atidarytą sąskaitą.
Nurodė, kad atsakovė V. P. jau apie devynis metus yra išvykusi į Angliją ir nesirūpina savo dukromis R. P., gim. 1995 m. rugpjūčio 22 d., ir R. D., gim. 2004 m. liepos 21 d., jų neišlaiko. Nurodė, kad motinai (atsakovei) V. P. išvykus į užsienį, iš pradžių ji bendravo su savo vaikais telefonu, per kompiuterinę programą „skype“, kartais atsiųsdavo mergaitėms pinigų, tačiau praėjus keliems metams, mama V. P. pradėjo visiškai nebeteikti savo vaikams išlaikymo. 2012 metų vasarą atsakovės dukroms Rūtai ir Ramintai nuvažiavus pasisvečiuoti pas mamą į Angliją, atsakovė neturėjo pinigų, nes niekur nedirbo, girtavo kartu su savo draugu, nuo to laiko visiškai nutrūko mamos ir dukrų bendravimas. R. P. šiuo metu yra pilnametė, gyvena savarankiškai, o R. D. faktiškai nuo motinos V. P. išvykimo į užsienį dienos gyvena su močiute V. S., tačiau jos gyvenamoji vieta yra deklaruota pas tėvą R. D.. Nurodė, kad tėvas R. D. dukros Ramintos išlaikymui skiria pinigų, teigia, kad gali pasiimti dukrą gyventi pas save, tačiau mergaitė pageidauja gyventi su močiute ir jis tam norui neprieštarauja, jeigu ateityje padėtis pasikeis, mergaitė turi galimybę gyventi su juo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimus palaikė.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Vieną kartą parengiamasis teismo posėdis byloje neįvyko neatvykus atsakovei ir teismui neturint duomenų apie teismo šaukimo atsakovei įteikimą (neįteikimą)). Į kitą byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atsakovė neatvyko, teismo šaukimas jai neįteiktas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei pirminiai procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir kt.) buvo įteikti tinkamai, taigi ji apie nagrinėjamą civilinę bylą žinojo ir (ar) turėjo žinoti, tačiau nagrinėjamos bylos, susijusios su jos vaiko interesų gynimu, eiga nesidomėjo, siekiant užtikrinti vaiko interesus, teismas nutarė bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti ir parengiamuosius veiksmus atlikti atsakovei nedalyvaujant. Apie byloje paskirto teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, datą, laiką ir vietą atsakovė informuota teisės aktų nustatyta tvarka teismo šaukimu bei papildomai viešo paskelbimo būdu. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. D. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, atsakovė nesirūpina savo dukra. Nurodė, kad su dukra Raminta palaiko nuolatinį ryšį, visada padeda vaikui, teikia dukrai išlaikymą. Nurodė, kad turi pakankamai vietos savo gyvenamojoje vietoje ir dukra galėtų gyventi pas jį, šiuo metu dukra faktiškai gyvena pas močiutę V. S., kuri ja rūpinasi savo noru.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visiškai nebendrauja su atsakove, kiek jam yra žinoma atstovė gyvena užsienyje, kur neturi pastovaus darbo, gyvena iš pašalpų, girtauja, ji išlaikymo dukrai neteikia jokio ir su dukra nebendrauja. Nurodė, kad jis, kaip tėvas, prisideda prie dukros išlaikymo – perveda dukros reikmėms po 100 Eur kas mėnesį, skiria papildomai pinigų dukros lavinimui ir kitoms reikmėms. Paaiškino, kad nebūtų jokių kliūčių, kad dukra gyventų su juo jo gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu V. S. sutiko su ieškovės ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra R. D. močiutė ir atsakovės V. P. mama. Jos dukra V. P. jau devyneri metai yra išvykusi į užsienį ir savo dukra Raminta nesirūpina, išlaikymo jai neteikia. Nurodė, kad jos anūkė Raminta faktiškai gyvena su ja jos gyvenamojoje vietoje. Ramintos tėvas R. D. teikia išlaikymą dukrai, mergaitė yra septintokė, jai reikalingos piniginės lėšos maistui, rūbams, jos lavinimui ir kitoms būtinoms reikmėms. Nurodė, kad ir toliau anūke rūpinsis, kol leis jos sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl motinos valdžios ribojimo
Atsakovei pareikštas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo tėvų pareigų vykdymo dukros atžvilgiu, nesirūpina dukra, su ja nebendrauja, neteikia jai išlaikymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą R. D., gimusią 2004 m. liepos 21 d. (R. D. gimimo liudijimo duomenimis, b. l. 5). Iš ieškovo atstovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų (V. P. 2012 m. rugsėjo 21 d. paaiškinimo (b. l. 23), V. S. 2012 m. lapkričio 12 d. paaiškinimo (b. l. 26), R. D. 2012 m. gruodžio 2 d. paaiškinimo (b. l. 24), R. P. 2012 m. lapkričio 12 d. paaiškinimo (b. l. 27), R. D. 2013 m. liepos 8 d. paaiškinimo (b. l. 21), R. P. 2013 m. liepos 8 d. paaiškinimo (b. l. 20), Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. liepos 8 d. posėdžio protokolo (b. l. 17), Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. kovo 21 d. pranešimo (b. l. 16), Skuodo Bartuvos progimnazijos 2016 m. balandžio 26 d. rašto (b. l. 13), VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro 2016 m. balandžio 27 d. rašto (b. l. 11), V. S. 2017 m. sausio 16 d. prašymo (b. l. 9), matyti, kad atsakovė yra išvykusi gyventi į užsienį, dukra visiškai nesirūpina, ja nesidomi, jos neauklėja ir neišlaiko.
Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo tėvų pareigų vykdymo, visiškai nesirūpina savo dukra, neteikia jai išlaikymo. Atsakovės dukra auga nepatirdama motinos meilės, dėmesio, šilumos. Atsakovė vengia rūpintis savo nepilnamečiu vaiku dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaiku, visiško nusišalinimo nuo tėvų pareigų vykdymo, vaiko išlaikymo, nustatytina atsakovės kaltė. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų gyventi kartu su savo dukra, ją auklėti bei ja rūpintis, todėl atsakovė yra kalta dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo dukters atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovė dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą R. D., yra pagrindas atsakovei taikyti tėvų valdžios apribojimą jos dukters R. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi, laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovė visiškai nesirūpina savo dukra ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovei tėvų valdžia R. D. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, jog apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą.
Ieškovė prašo teismo R. D. gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu R. D.. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės nepilnametės dukros Ramintos gyvenamoji vieta nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. yra deklaruota jos tėvo R. D. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis, b. l. 4) tačiau bendru sutarimu dukra faktiškai gyvena su jos močiute V. S., tėvas R. D. teikia išlaikymą savo dukrai. Bylos nagrinėjimo metu savo atsiliepime bei teismo posėdžiuose R. D. tėvas R. D. nurodė, kad yra pasirengęs pasirūpinti savo dukra ir neprieštarauja, kad dukra gyventų jo gyvenamojoje vietoje, trečiasis asmuo V. S. (vaiko močiutė) nurodė, kad ir toliau faktiškai gali rūpintis savo anūke Raminta, kol leis jos sveikatos būklė.
Pažymėtina, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis institutas siejamas su vieno iš tėvų asmeniu ir nesiejamas su konkrečia vieta (adresu). Teisine prasme vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvu labiau artima vaiko globos institutui, kai nustatomas asmuo, kuris yra atsakingas už vaiką. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės R. D. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. D. prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, ir šiuo metu nepilnametės dukros Ramintos gyvenamoji vieta yra deklaruota jos tėvo R. D. gyvenamojoje vietoje. R. D. yra dirbantis, išlaikymą vaikui teikia ir vaiku rūpinasi, yra sveikas bei darbingo amžiaus, nurodė, kad yra pasirengęs dukra pasirūpinti. Nepilnamete R. D. yra pasirengusi pasirūpinti ir jos močiutė V. S.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės R. D. gyvenamoji vieta nustatytina su jos tėvu R. D., tačiau tai netrukdo nepilnamečiu vaiku rūpintis ir kitiems jos artimiesiems (vaiko močiutei, pilnametei sesei ir kt.) (CK 3.172 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Atsakovė gimimo liudijime įrašyta R. D., gim. 2004 m. liepos 21 d., mama, ji turi tėvų (motinos) teises ir pareigas, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad išlaikymą vaikui teikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Pagal bylos duomenis atsakovė Lietuvoje nedirba (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašas, b. l. 29), duomenų apie tai, ar atsakovė dirba užsienyje ir kokios yra jos pajamos byloje nėra. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jos turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos dukros poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių bei šalies ekonominę padėtį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.
Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kad iš atsakovės išlaikymas priteistinas jos nepilnametei dukrai R. D. nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 7 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Siekiant apsaugoti vaiko interesus, nustatytina, kad R. D. išlaikymui skirtos lėšos pervedamos į asmeninę jos vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios duomenys nurodomi šio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas nepilnametės R. D. tėvas R. D., su kuriuo nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta. R. D. išaiškintina pareiga nepilnametei R. D. skirtas išlaikymo lėšas naudoti išimtinai tik vaiko interesais (CK 3.185, 3.203 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis).
Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės V. P. į valstybės biudžetą priteistina 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią ir su tuo susijusius reikalavimus bei 68 Eur (190 Eur x 12 x 3 %) už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Iš atsakovės taip pat priteistinos teisme patirtos 14,05 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011-11-07 Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti vaiko R. D. gyvenamąją vietą su jos tėvu R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti R. D. išlaikymą iš V. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) nuo 2017 m. liepos 7 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti, kad R. D. skirtos išlaikymo lėšos mokamos į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Paskirti R. D. R. D. skirtų lėšų tvarkytoju. Išaiškinti R. D., kad nepilnametei R. D. skirtos išlaikymo lėšos gali būti naudojamos išimtinai tik vaiko interesais.
Priteisti iš V. P. valstybei 168 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio, ir 14,05 Eur (keturiolika eurų ir penki euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.