Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-01-14 · Administracinė byla Nr. eI3-743-1066/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-14
Bylos Nr.
eI3-743-1066/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05949-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
UAB „Satoris“
Atsakovas
Valstybės saugumo departamentui
Trečiasis asmuo
Asmens dokumentų
Advokatai
Ramūnas Audzevičius, Dmitrijas Mačiuginas, Rimantas Daujotas
Administracinė byla Nr. eI3-3697-1066/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05949-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 14 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams: advokatui Dmitrij Mačiugin, advokatui Ramūnui Audzevičiui, advokatas Rimantui Daujotui,

atsakovo atstovui Rokui Žiupsniui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Airinai Remeikienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Satoris“ skundą atsakovui Valstybės saugumo departamentui (toliau – ir VSD), tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Garsų pasaulis“ (dabartinis pavadinimas „Satoris“, toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2024-09-23 sprendimą (registracijos Nr. 18-8609 1).

2. Pareiškėja savo skunde nurodo, jog:

2.1. Yra diskriminuojama lyginant su kitais saugiųjų dokumentų gamintojais. Pavyzdžiui, Prancūzijos koncerno „Thales“ grupės įmonės susijusios su ginkluotės komponentų tiekimu Rusijos režimui, minimos skandaluose, susijusiuose su ginkluotės tiekimais, pinigų plovimu ir pa., tačiau jų atžvilgiu Lietuvos institucijų pozicija yra palanki.

2.2. VSD, peržengdamas savo kompetencijos ribas, nepagrįstai Pareiškėjos atžvilgiu pritaikė nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos reguliavimą ir jo pagrindu priėmė Skundžiamą sprendimą, nors nagrinėjamu atveju taikytinas tik Paslapčių įstatymas. Konkrečiai imant, VSD pritaikė tiekėjo patikimumo vertinimui netaikytiną kriterijų – rizika nacionalinio saugumo interesams keliančius ryšius – kuris yra numatytas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas įstatyme (toliau – ir NSUSOAĮ), bet nėra numatytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (toliau – ir VTPĮ). Šie įstatymai reguliuoja skirtingas teisinių santykių sritis. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą veikianti saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – ir Nacionalinio saugumo komisija) yra pasisakiusi, kad Pareiškėja nėra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, o Pareiškėjos sudarytų sandorių atžvilgiu patikra dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams nėra atliktina. Net jeigu ir būtų taikomas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, VSD padarė grubią klaidą interpretuodama LR Konstitucinio Teismo 2022-09-22 nutarimą, nes pastarojo esmė tokia, kad reikalingas individualus vertinimas ir ryšių turėjimas praeityje subjektui (investuotojui) automatiškai nelemia jo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams neribotam laikui. Pagal LVAT praktiką aplinkybė, kad Pareiškėjos ryšiai kelia riziką nacionalinio saugumo interesams ar Pareiškėja vertintina kaip nepatikimas tiekėjas, turėtų būti reali ir akivaizdi, o ne grįsta prielaidomis.

2.3. Skundžiamame sprendime nėra pateikta jokių aktualių faktų, kurie šiuo metu keltų abejones dėl Pareiškėjos patikimumo. Skundžiamame sprendime pateikti įvykiai ir aplinkybės yra seni, nutolę nuo dabarties ir neturintys nieko bendro su esama padėtimi ir egzistavo paskutinio Pareiškėjos patikimumo vertinimu metu – 2022-10-26, kuomet VSD išdavė Patikimumo pažymėjimą. Be to, Sprendime minimi ryšiai pasibaigė 2022-06-29 (tuo metu nutrūko ryšiai su V. Š.). Informacija apie A. K. ir SEMLEX taip pat nėra nauja, nes pati VSD teigia, kad ji buvo aktuali 2016-2021 m. Skundžiamame sprendime VSD vien tiktai pasidalino žiniasklaidos straipsniuose pateikta informacija arba tiesiog vieša informacija, kurios VSD netikrino ir neatliko jokio savo savarankiško ir objektyvaus tyrimo. VSD, konstatuodamas, kad negali besąlygiškai pasitikėti Pareiškėja, sukūrė VTPĮ nenumatytą „besąlygiško pasitikėjimo“ kategoriją/kriterijų, kuris grindžiamas subjektyviu institucijos požiūriu į tiekėją. Paslapčių įstatymo 37 str. 1 d. 14 p. nurodyta ne „besąlygiško pasitikėjimo“, bet „abejonės“ kategorija/kriterijus, kuri turi būti paremta objektyviais duomenimis ir ištirtais įrodymais. VSD nepagrindė ketvirtosios Paslapčių įstatymo 37 str. 1 d. 14 p. taikymo sąlygos (dėl įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo), kadangi nepateikė jokių faktų ir argumentų, kurie leistų manyti, kad Pareiškėjos saugotinos įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimui kyla kokia nors grėsmė. Skundžiamame sprendime VSD niekaip nepaaiškino, kaip kadaise buvę Pareiškėjos mažareikšmiai ryšiai su GP Holographics, V. Š., SEMLEX ir A. K., kurie tuomet nelėmė jokio įslaptintos informacijos nutekėjimo, dabar dėl kažkokių neaiškių ir nesuprantamų priežasčių gali lemti, kad Pareiškėja neužtikrins įslaptintos informacijos apsaugos. Kiti faktai(pvz., tokie kaip neva Pareiškėja prieš 10 m. galimai dalyvavo korupcinėse schemose Moldovoje) taip pat neturi ryšio su įslaptintos informacijos saugumu.

2.4. Skundžiamas sprendimas priimtas VSD nesilaikant privalomų tokio sprendimo priėmimui nustatytų procedūrų. VSD tiekėjų patikimumą vertina tik tais atvejais, jei VTPĮ 34 str. 1 d. tiekėjo patikimumo negali vertinti kitos įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos. Šiuo atveju pagal VTPĮ 34 straipsnio 1 d. 3 punktą, tokį vertinimą turėjo atlikti vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai, nes saugiųjų dokumentų blankų (pasų ir kitų asmens dokumentų) gamybos sritis priskirta vidaus reikalų ministerijos išimtinei kompetencijai.

VTPĮ 36 straipsnio 1 d. nustato, kas tikrinama patikimumo vertinimo metu. Patikimumo pažymėjimo panaikinimo procesas iš esmės yra analogiškas patikimumo pažymėjimo išdavimo procesui, jam būdingas patikimumo vertinimas. Kadangi atliekant vertinimą prieš patikimumo pažymėjimo išdavimą reikalinga už atitinkamą sritį atsakingos institucijos (šiuo atveju – vidaus reikalų ministerijos) išvada, lygiai taip ji buvo reikalinga ir priimant skundžiamą sprendimą.

2.5. Skundžiamame sprendime nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs:

2.5.1. Neatliktas išsamus, objektyvus ir nešališkas tyrimas, dėl ko Sprendime padarytos išvados laikytinos nepagrįstomis. VSD Skundžiamą sprendimą grindė praktiškai išimtinai nepatikrintomis žiniasklaidos publikacijomis, kurios Lietuvos teismų praktikoje apskritai nelaikomos įrodinėjimo priemonėmis. nors VSD kaip valstybės institucija turėjo visas galimybes domėtis ir kreiptis į užsienio institucijas dėl informacijos apie Pareiškėją pateikimo, tačiau vietoje to VSD nusprendė netikrinti šios informacijos. Pareiškėjos neišklausymas esminiais klausimais net teoriškai negalėjo atlikti objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo;

2.5.2. Skundžiamame sprendime padaryta itin daug esminių fakto klaidų, VSD nenustatė nė vienos objektyvios aplinkybės kaip Skundžiamame sprendime išvardyti preziumuojami veiksniai gali lemti Pareiškėjai perduotos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą. VSD padarė esmines fakto klaidas analizuodamas Baltarusijos juridinių ir fizinių asmenų įtaką Pareiškėjai perduotos įslaptintos informacijos saugumui, nesiejo jų su konkrečiomis įslaptintos informacijos gavimo/perdavimo aplinkybėmis vykdant sandorius, faktinėmis Baltarusijos asmenų kontrolės galimybėmis. VSD nenustatė ryšio tarp Skundžiamame sprendime nurodytų aplinkybių ir grėsmės dėl įslaptintos informacijos saugumo. Dalyvavimas GP Holographics kapitale truko nuo 2016-06-20 iki 2022-06-29, 2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje pareiškėja įspėjo GP Holographics, kad ketina parduoti ir vėliau pardavė savo kapitalo dalį, o taip pat nustojo pirkti baltarusiškas holohgramas. Apsauginės hologramos iš GP Holographics pirkimas sudarė tik apie 1 proc. visų pirkimų. Tai rodo, kad šis teikėjas neturi realios galios pareiškėjai. VSD taip pat dėl objektyvaus tyrimo neatlikimo padarė vertinimo klaidą nurodęs, kad Pareiškėjos technologai padėjo ZAO „Galografičeskaja industrija“ „ištobulinti“ holografinių produktų gamybos technologiją. ZAO „Galografičeskaja industrija“ pagamintose hologramose esantys klijai netiko Pareiškėjos naudojamiems pažangiems įrenginiams bei produktams, ji buvo paprašyta juos pakeisti. Pareiškėjos supratimu, V. Š. nepriklauso jokia kapitalo dalis ZAO „Galografičeskaja industrija“ akcininkų struktūroje ir jis apskritai nėra ZAO „Galografičeskaja industrija“ nei tiesioginiu, nei netiesioginiu naudos gavėju. VSD turi patikslinti, kurių dokumentų pagrindu ji konstatavo, kad V. Š. turi korporatyvinę įtaką ZAO „Galografičeskaja industrija“ ir pačiai Pareiškėjai

2.5.3. VSD padarė esmines fakto klaidas analizuodamas A. K. ir SEMLEX grupės įtaką Pareiškėjai perduotos įslaptintos informacijos saugumui. VSD apie SEMLEX pateikiama informacija yra beveik 10 m. senumo, ši informacija Lietuvoje cirkuliavo dar 2019 m., tačiau VSD nematė pagrindo laikyti Pareiškėją nepatikima nei 2022 m. (Patikimumo pažymėjimo išdavimo metu), nei anksčiau. Skundžiamame sprendime išdėstytus argumentus susijusius su SEMLEX ir A. K. VSD grindžia nurodydamas šiuos užsienio spaudoje cirkuliavusius straipsnius: apie korupciją Afrikoje, Komorų salų pasų išdavimą Irano piliečiams, „Semlex“ ir „Gunvor“ prisidėjimą prie ginklų prekybos Dramblio Kaulo Kranto pilietiniame kare. VSD, žinodamas apie neigiamos informacijos apie Pareiškėją melagingumą, privalėjo kritiškai įvertinti jau 10 m. spaudoje esančią informaciją ir, be kita ko, kreiptis į kitų valstybių institucijas ir išsiaiškinti dėl tyrimų būsenos, apkaltinamųjų nuosprendžių buvimo/nebuvimo. SEMLEX įregistruota Belgijoje, ES ir NATO šalyje, A. K. yra Belgijos pilietis. Tiek SEMLEX EUROPE, tiek ir A. K. neturi ir neturėjo jokio teistumo Belgijoje, t. y. jų atžvilgiu nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių. VSD išdėstytos aplinkybės buvo nagrinėjamos ir Belgijos teismuose paskleistos melagingos informacijos kontekste.

Belgijos pirmos instancijos teismas 2019-06-21 sprendimu pripažino, kad Belgijos teisėsaugos institucijos paskelbė melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. K. ir SEMLEX EUROPE ir priteisė žalos atlyginimą. Nei SEMLEX EUROPE, nei A. K. nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn nei Šveicarijos teismuose, nei kitose valstybėse. Apskritai, VSD teiginiai, kad A. K. netiesiogiai valdo Pareiškėją (kaip netiesioginis naudos gavėjas) taip pat yra nepagrįsti. A. K. buvo Pareiškėjos akcininku nuo 2016-06-20, be kita ko, jis 2021-09-21 pardavė savo turėtas akcijas SATORIS A. F. N. S., sužinojęs apie A. K. ketinimą parduoti savo verslą, įskaitant Pareiškėjos akcijas, pareiškė susidomėjimą įsigyti minėtas akcijas. 15MIN eskaluotas „skandalas“ buvo paneigtas 2024-04-08 Tarptautinio Stokholmo arbitražo tribunolo sprendimu, kuris konstatavo, kad Pareiškėja neatliko jokių korupcinių veiksmų Kirgizijoje, o Kirgizijos (atsakovės) bandymai pritempti Pareiškėją prie SEMLEX ir A. K. yra nepagrįsti.

2.6. VSD Skundžiamame sprendime nurodo, kad sprendimas yra pagrįstas įvertinimu, ar nepasikeitė aplinkybės nuo patikimumo pažymėjimo išdavimo, nors remiasi aplinkybėmis, kurios buvo žinomos išduodant patikimumo pažymėjimą. VSD negali kaitalioti savo pozicijų laike, taip būtų pažeistas teisinio tikrumo principas;

2.7. VSD neužtikrino Pareiškėjai procedūrinių garantijų būti išklausytai dėl VSD ketinimo priimti nepalankų Skundžiamą sprendimą dėl jame nurodytų duomenų. VSD priėmė neproporcingą Sprendimą, kadangi Skundžiamo sprendimo priėmimo priežastys nustatytos nepagrįstai ir atsirado pernelyg didelės neigiamos pasekmės. Nepagrįstai pažeista Pareiškėjos teisė į nuosavybę, nes Pareiškėja neteko būsimų pajamų pagal sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) ir Asmens duomenų išrašymo centru (toliau – ir ADIC).

2.8. Papildomuose paaiškinimuose pateikė šiuos argumentus:

2.8.1. Pažymėjo, kad VSD proceso metu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo vertinti priimant Sprendimą.

2.8.2. Dėl Moldovos epizodo:

Sprendime VSD įrodinėjo, kad Pareiškėja galimai dalyvavo korupcinėse schemose Moldovoje, susijusiuose su V. P., kuriam taikomos ES sankcijos. VSD teismui pateikė straipsnį, bet jame nėra paaiškinta kaip V. P. susijęs su nurodytomis įkurtomis įmonėmis, tuo labiau – su Pareiškėja. Nors nurodoma, kad V. P. yra tarp asmenų, kuriam taikomos ES sankcijos, nėra nurodyta, kaip tai susiję su slaptos informacijos saugumu. Jokia teisėsaugos institucija nelaiko, kad Pareiškėja atliko ten nusikalstamą veiką. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – ir ESBT) panaikino Europos Komisijos sprendimą, kuriuo V. P. buvo įtrauktas tarp sankcionuotų asmenų. Moldovos arbitražo teismas pasisakė dėl to, kad Pareiškėja teisėtai perdavė pagal viešųjų pirkimų sutartį įgytas programinės įrangos priežiūros teises ir pareigas Optiomo Service LTD. Toks perleidimas įvyko dėl to, kad 2020 m. įvedus pandeminius ribojimus Moldovoje tapo sunku vykdyti sutartį ir Moldovos viešųjų pirkimų agentūrai pritarus. Šioje byloje Moldovos viešųjų pirkimų agentūra (toliau - ir VPA) kelti kaltinimai dėl korupcijos buvo išnagrinėti ir atmesti. Visa įvykių eiga (pvz., pasitarimų protokolai) rodo, kad kilus sunkumams vykdyti įsipareigojimus, Pareiškėja kartu su VPA ieškojo išeičių ir pati VPA siūlė rasti teisių perėmėją. Taigi nepagrįsti teiginiai, kad Pareiškėja savo noru kitos įmonės naudai atsisakė teisių vykdant sutartį.

2.8.3. Dėl Baltarusijos asmenų:

V. Š. atžvilgiu Europos Komisijos sprendimas dėl V. Š. įtraukimo į sankcionuotų asmenų sąrašą yra apskųstas ESBT.

2.8.4. Dėl SEMLEX grupės:

E. K. nebėra SEMLEX EUROPE vadovė/administratorė, jos kadencija baigėsi 2024 m. balandį ir atnaujinta nebuvo (2024 m. rugsėjo 18 d. protokolas). A. K. nekontroliuoja Pareiškėjos. A. K. 2020 m. pasitraukė iš SEMLEX EUROPE vykdančiojo direktoriaus pareigų. UAB „Softemia“ (ir jos vadovas V. M.) pasitraukė iš SATORIS INTERNATIONAL valdymo 2021 m. R. R. H. 2021 m. taip pat pasitraukė iš SATORIS INTERNATIONAL užimamų pareigų

Žemesnės instancijos teismas

2.9. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovai akcentavo, kad VSD rėmėsi aplinkybėmis, kurios buvo žinomos ir prieš išduodant patikimumo pažymėjimą, ryšiai su Baltarusijos asmenimis buvo nereikšmingi, nutolę nuo Pareiškėjos veiklos su slapta informacija ir pasibaigė prieš kelis metus; VSD rėmėsi žiniasklaidoje pateikta informacija jos kritiškai nevertindamas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Atsakovas, vadovaudamasis VTPĮ, pagal kompetenciją atliko surinktos informacijos apie Pareiškėją įvertinimą ir priėmė skundžiamą Sprendimą. Atsakovo vertinimu, Sprendime nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad valstybė negali besąlygiškai pasitikėti Pareiškėja kaip tiekėja. Vien tai, kad buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, nerodo, jog Sprendime buvo pritaikytas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Šiuo nutarimu remiamasi administracinių teismų praktikoje, kai nagrinėjami įvairūs su Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu susiję klausimai. Pareiškėjos turėti didinantys riziką nacionaliniam saugumui ryšiai neabejotinai laikytini faktais, keliančiais abejonių dėl Pareiškėjos kaip tiekėjos patikimumo užtikrinant įslaptintos informacijos saugumą, kas atitinka VTPĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte (kartu su 37 straipsnio 1 dalies 14 punktu) nurodytą tiekėjo patikimumo pažymėjimo panaikinamo pagrindą.

3.2. Tai, kad anksčiau Pareiškėjos atžvilgiu buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai, nėra pakankamas pagrindas paneigti Atsakovo teisės reikšmingas su Pareiškėja susijusias aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias abejonių dėl Pareiškėjos patikimumo. Rizikos ir grėsmės nacionaliniam saugumui yra dinamiškos ir priklauso nuo regiono geopolitinės situacijos, kuri gali kisti ir kinta, todėl tokios pat ar panašios aplinkybės skirtingu laikotarpiu gali būti įvertintos nevienodu pavojingumo laipsniu.

3.3. Sprendime dėstomi konkretūs faktai, keliantys abejones dėl Pareiškėjos patikimumo. Pareiškėja privalo pateikti Teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius skundžiamame Atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja skunde tik išdėstė sau naudingą Atsakovo Sprendime nurodytų aplinkybių vertinimą (pvz., ryšius su užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis traktuodama kaip mažareikšmius ir pan.), tačiau jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių Sprendime nurodytas aplinkybes, nepateikė. Tiekėjo patikimumo vertinimas yra tikslinė procedūra, veikianti prevenciškai, siekiant išvengti galinčios kilti grėsmės įslaptintos informacijos saugumui, o ne pašalinti jau kilusią grėsmę ir atsiradusią žalą, kurios metu vertinama, ar valstybė gali besąlygiškai pasitikėti konkrečiu asmeniu, išduodant tiekėjo patikimumo pažymėjimą, t. y. tiekėjo patikimumo vertinimo metu neprivalo būti įrodyta, kad nustatytos aplinkybės kelia realią ir konkrečią grėsmę įslaptintai informacijai. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime išaiškino, kad valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo. Įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmė yra savarankiškas tiekėjo patikimumo pažymėjimo panaikinimo pagrindas.

3.4. VTPĮ nėra numatyta, kad Atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo panaikinimo, privalėtų gauti vidaus reikalų ministro įgalioto padalinio išvadą dėl Pareiškėjos nepatikimumo. Tiekėjų patikimumo vertinimo tvarkos apraše numatyta, kad jeigu paaiškėja VTPĮ 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kita įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija šią informaciją (ne išvadą) pateikia Atsakovui. Visais atvejais sprendimą dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo ir (ar) panaikinimo priima Atsakovas. Vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai pagal VTPĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą galėtų vertinti Pareiškėjos kaip tiekėjos patikimumą pažymėjimo išdavimo procese, bet galutinis sprendimas dėl šio pažymėjimo išdavimo priimamas Atsakovo, vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai Atsakovui pateikia rekomendaciją dėl minėto pažymėjimo išdavimo / neišdavimo (Tiekėjo patikimumo vertinimo tvarkos aprašo 11.1 papunktis). Įstatymuose nėra įtvirtinta Atsakovo pareiga sudaryti sąlygas Pareiškėjai pateikti paaiškinimus dėl visų faktų, keliančių abejonių dėl jos patikimumo.

3.5. Sprendime nurodytos aplinkybė lieka nepaneigtos:

Šalies argumentai

3.5.1. Pareiškėja nurodo, kad Belgijos pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu neva pripažino, kad Belgijos teisėsaugos institucijos paskelbė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. K. ir „Semlex Europe“. Briuselio teismas pripažino pažeidimą dėl vieno pranešimo spaudai, tačiau Briuselio teismas aiškiai nustatė, kad: (i) Belgijos teisėsaugos institucijos vykdo baudžiamąjį tyrimą A. K. ir „Semlex Europe“ atžvilgiu dėl pinigų plovimo ir korupcijos; (ii) buvo atliekamos kratos „Semlex Europe“ būstinėje ir A. K. gyvenamojoje vietoje.

3.5.2. Nors Pareiškėja skunde neigia, tačiau Pareiškėjos technologai padėjo ZAO „Galografičeskaja industrija“ ištobulinti halografinių produktų gamybos technologiją. Ši aplinkybė grindžiama pačios Pareiškėjos 2024 m. gegužės 22 d. raštu Nr. R-109 pateikta informacija (žr. Skundo priedą Nr. 33), todėl Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ši informacija yra klaidinga.

3.5.3. Pareiškėja nepagrįstai mano, kad nėra pagrindo remtis įvairiose užsienio interneto svetainėse viešai skelbiamais tiriamosios žurnalistikos straipsniais, nes jie nėra konstatuojamojo pobūdžio ir juose nėra pateikiami jokie įrodymai. Tiekėjo patikimumo pažymėjimo panaikinimo procedūra nėra baudžiamasis procesas, todėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo panaikinimo pagrindui pagrįsti negali būti keliamas reikalavimas pateikti tik jokių abejonių nekeliančius įrodymus.

3.6. Nesutinka, kad daroma žala viešajam interesui dėl banderolių ir dokumentų spausdinimo sutrikimų, kuri nusvertų nacionalinio saugumo interesus.

3.7. Papildomuose paaiškinimuose nurodė:

3.7.1. Atsakydama į argumentą, kad teismo procese VSD pateikia naujas nuorodas į žurnalistinius tyrimus, straipsnius, kitą medžiagą, pažymi, kad jokiais naujais faktais, kurie nėra nurodyti VSD sprendime, nagrinėjamoje byloje VSD nesiremia ir jokių nagrinėjamos bylos ribų neplečia. Spendime yra pateikta nuoroda į viešuosius informacijos šaltinius , o su atsiliepimu buvo pateiktas tiriamosios žurnalistikos žurnalo „Medor“ straipsnis apie SEMLEX dalyvavimą korupcijoje Dramblio Kaulo Krante. Į bylą pateiktuose Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projekto (angl. Organized Crime and Corruption Reporting Project, toliau – ir OCCRP) straipsniuose (į šią organizciją Sprendime nuoroda pateikta) yra pateikiamos aiškios nuorodos į Belgijos tiriamosios žurnalistikos žurnalą „Medor“. Pateiktuose į bylą šaltiniuose rašoma apie atsiskaitymus su Dramblio Kaulo Kranto pareigūnais, SEMLEX ryšius Afrikoje, įskaitant pagalbą „GUNVAR“ prekyboje ginklais. Sprendime buvo nuoroda į Reuters žurnalistinius tyrimus (Vienas iš tokių žurnalistinių tyrimų pateikiamas aptariamame „Reuters“ straipsnyje „Pagal Kongo brangių pasų schemą milijonai dolerių nukeliavo į lengvatinio apmokestinimo zonas“.)

3.7.1. Dėl Pareiškėjos ryšių su A. K.:

A. K. 2020 m. perdavė Semlex Europe grupės įmonių valdymą savo vaikams. 2024 m. rugsėjo 18 d. Belgijos įmonės „SEMLEX EUROPE“ administratorių valdybos protokole nurodyta, kad A. K. dukros E. K. („SATORIS INTERNATIONAL“ savininko ir direktoriaus F. N. S. sutuoktinės) įgaliojimai baigiasi 2024 m. balandžio 10 d., jau po Sprendimo priėmimo. Pagal viešai skelbiamus duomenis įmonės „Satoris International“ savininką ir direktorių F. N. S. su K. šeima sieja ir kitas bendras verslas. F. N. S. ir A. K. kartu dalyvauja Belgijos įmonės „Sotrad Water“, priklausančios A. K. sūnui A. K., veikloje.

Tai, kad UAB „Softemia“ ir R. R. H. pasitraukė iš „SATORIS INTERNATIONAL“ administratorių valdybos narių pareigų, nereiškia, kad nustojo egzistuoti visi kiti faktiniai ryšiai su „SATORIS INTERNATIONAL“. Svarbu, kad įmonė „SATORIS INTERNATIONAL“ nuo 2024 m. sausio 5 d. kontroliuoja 100 proc. UAB „Trustpack“ akcijų, kurias iki tol valdė UAB „Softemia“. Pareiškėjos direktorė A. J. kartu su Pareiškėjos saugos spaudos direktoriumi A. L. yra įsigiję UAB „Softemia“ akcijų ir kartu su UAB „Softemia“ akcininku ir vadovu V. M. dalyvauja šios įmonės veikloje. Įmonės „Satoris International“ vienas iš steigėjų – R. R. H. nuo 2002 m. birželio mėn. iki šiol dirba „SEMLEX“ bendrovėse ir šiuo metu eina „SEMLEX“ komercijos direktoriaus pareigas. R. R. H. nuo 2022 m. sausio mėn. yra bendrovės „DocTrust“ savininkas. Bendrovės „DocTrust“ partneriai: Pareiškėja, „SEMLEX GROUP“ ir UAB „Softemia“. R. R. H. giminystės ryšiais yra susijęs su K. šeima. R. R. H. yra ne tik vienas iš Belgijos bendrovės „SATORIS INTERNATIONAL“ steigėjų, bet taip pat ir šios Belgijos bendrovės generalinis direktorius, direktorių valdybos pirmininkas, vienas iš bendrovės administratorių (valdybos narių). R. R. H. nuo 2002 m. birželio mėn. iki šiol dirba „SEMLEX“ bendrovėse ir šiuo metu eina „SEMLEX“ komercijos direktoriaus pareigas (Atsakovo 2024 m. gruodžio 19 d. rašto priedas Nr. 1), pasirašo sutartis jos vardu (2025 m. balandžio 24 d. paaiškinimų priedas).

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į skundą, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

5.1. VSD 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 18-8609, kuriuo vadovaudamasi VTPĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi bei 37 straipsnio 1 dalies 14 punktu panaikino UAB

„Garsų pasaulis“ (dabartinis pavadinimas ‚Satoris“) 2022 m. spalio 26 d. išduotą Tiekėjo patikimumo pažymėjimą Nr. 51-86;

5.2. Sprendime VSD rėmėsi tuo, kad tiekėjo patikimumo vertinimo metu surinkti faktai kelia abejonių dėl tiekėjo patikimumo užtikrinant įslaptintos informacijos saugumą, dėl kurių negali besąlygiškai pasitikėti pareiškėja, ką rodo šios aplinkybės:

5.2.1. Pareiškėja turi ryšių su Baltarusijos asmenimis: ryšius su A. L. turinčiu verslininku V. Š., kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos ir Baltarusijos monopoline įmone ZAO „Galograficheskaya Industrija“;

5.2.2. Pareiškėjo naudos gavėjas A. K. ir šiuo metu išlaiko netiesioginę įtaką Pareiškėjai per dabartinį formalų savininką – Belgijoje registruotą bendrovę „Satoris International“. Nuo 2017 m. Belgijos Karalystėje dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų plovimo ir korupcinio pobūdžio nusikaltimų A. K. ir „SEMLEX Europe“ atžvilgiu vykdomi teisėsaugos tyrimai. Nuo 2017 m. viešuosiuose informacijos šaltiniuose pateikiama informacija apie A. K. ir jo valdomų bendrovių kriminalinius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, gaunant pelningus kontraktus Afrikos šalyse.

5.2.3. 2023 m. viešuosiuose informacijos šaltiniuose Pareiškėja nurodoma kaip galimai dalyvavusi korupcinėse schemose, siejamose su jos 2014 m. ir 2017 m. Moldovoje sudarytomis pasų spausdinimo sutartimis; dalį už kontraktų įgyvendinimą gautų pajamų (24 mln. EUR) tariamai pervedė į trečiosiose šalyse (Kipre, JAE) specialiai įkurtų įmonių, siejamų su Moldovos oligarchu V. P., kuriam nuo 2023 m. ES taiko ribojamąsias priemones ir kuris už įvykdytus finansinius nusikaltimus yra įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašus, sąskaitas. Viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, Tiekėjas savanoriškai atsisakė reikšmingos (mažiausiai 5,6 mln. eurų) pagal kontraktą gaunamų pajamų dalies trečiojoje šalyje įkurtos bendrovės „Optimo Service LTD“(savininkas – S. P., Rusijos pilietis), naudai;

5.2.4. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose taip pat atskleidžiami A. K. ir su juo

siejamų bendrovių veiksmai, kuriais galimai buvo pažeistos Jungtinių Tautų taikytos sankcijos. A. K. turi ryšių su tarptautine prekybos žaliavomis korporacija „GUNVOR Group Ltd“, kurios buvęs bendraturtis G. T. dėl jo tiesioginių ryšių su Rusijos prezidentu V. P. 2014 m. buvo įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašus. A. K. ir jo vadovaujama bendrovė „SEMLEX“ kartu su „GUNVOR Group Ltd“ dalyvavo ginklų tiekimo Dramblio Kaulo Kranto Respublikai schemose, apeinant JT taikytą ginklų embargą, taip pat abi bendrovės įtariamos korupciniais nusikaltimais, susijusiais su stambaus masto Kongo ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos pareigūnų papirkinėjimu dėl kontraktų su valstybės valdomomis bendrovėmis sudarymo. Pabrėžtina, kad Šveicarijos teismas už minimus korupcinius nusikaltimus „GUNVOR Group Ltd“ yra skyręs 95 mln. JAV dolerių baudą.

6. Byloje kilo ginčas dėl VSD Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja remiasi tuo, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos procedūros, VSD neatliko savarankiško ir objektyvaus tyrimo, nekritiškai ir aklai rėmėsi žiniasklaidos pateikta informacija, nors turėjo pareigą įrodyti neigiamas pasekmes Pareiškėjai sukėlusias aplinkybes.

7. Teisinis santykių reguliavimas:

Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos saugojimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja, minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių, be kita ko, įslaptintų sandorių saugumo, reikalavimus nustato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

Įslaptintų sandorių apsauga – įslaptintos informacijos apsaugos priemonių ir procedūrų taikymas sudarant ir (ar) vykdant įslaptintus sandorius (VTPĮ 2 straipsnio 14 dalis). Įslaptintų sandorių saugumo reikalavimai nustatyti VTPĮ septintajame skirsnyje (33–39 straipsniuose).

VTPĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas panaikinamas, kai tiekėjo patikimumo vertinimo metu paaiškėja bent viena Paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.

VTPĮ 37 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad tiekėjo patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad tiekėjo patikimumo vertinimo metu surinkti faktai kelia abejonių dėl tiekėjo patikimumo užtikrinant įslaptintos informacijos saugumą.

VTPĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiekėjų patikimumą ir atitiktį reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai vertina ir įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą atlieka: 1) Valstybės saugumo departamentas, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus. 2) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos – krašto apsaugos sistemos institucijoms sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius; 3) vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai – vidaus reikalų sistemos institucijoms sudarant ir vykdant įslaptintus sandorius.

Pagal VTPĮ 38 straipsnio 3 dalį Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie Paslapčių įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti tiekėjo patikimumo pažymėjimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nebaigtų vykdyti įslaptintų sandorių.

Tiekėjų patikimumo vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1052 (toliau – ir Aprašas) nustato tiekėjų patikimumo ir atitikties reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai, vertinimo ir tiekėjo patikimumo pažymėjimo, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos ir tiekėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tvarką.

8. Dėl procedūrinių aspektų:

Pareiškėjos teigimu, VSD pats savo iniciatyva negalėjo atlikti Pareiškėjos patikimumo vertinimo, nes VTPĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punktu tą turėjo atlikti vidaus reikalų ministro įgalioti padaliniai (nes buvo veikiama asmens dokumentų išrašymo srityje, kuri priskirta vidaus reikalų ministrui).

Aprašo 11 punktas numato, kad atitinkami padaliniai, atlikę tiekėjo patikimumo ar atitikties reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai, vertinimą, Valstybės saugumo departamentui pateikia išvadą. Aprašo 13 punktas numato, kad tokiais atvejais sprendimą priima VSD. Taigi galutinį sprendimą ginčo procedūroje vis vien turėtų priimti VSD. Be to, Pareiškėja vykdė įslaptintus sandorius ne tik asmens dokumentų išrašymo srityje, bet ir mokesčių srityje. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjos argumentais, kad VSD negalėjo atlikti patikimumo vertinimo.

Pareiškėja taip pat teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, būti išklausytai. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSD prieš priimdamas sprendimą siuntė Pareiškėjai paklausimus dėl informacijos pateikimo (pavyzdžiui apie sandorius su užsienio asmenimis). Sprendime buvo išdėstyti esminiai jo motyvai – nurodytos aplinkybės, kurios, atsakovo įsitikinimu, rodė pagrindą abejoti Pareiškėjos patikimumu. Pareiškėja dėl šių aplinkybių galėjo realizuoti savo teisę į gynybą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad padaryti esminiai procedūros pažeidimai ar buvo paneigtos Pareiškėjos procedūrinės garantijos apsiginti.

9. Pareiškėja savo argumentais dėsto nesutikimą su atsakovo pasirinktu įrodinėjimo standartu šioje byloje. Pasak pareiškėjos, atsakovas turėjo neginčijamai įrodymais pagrįsti faktines aplinkybes, dėl kurių Pareiškėja negalėtų toliau vykdyti įslaptintų sandorių.

Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pasisakė, kad pagal Konstituciją valstybė turi pareigą garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos asmens teisėms ir laisvėms bei teisėtiems interesams, kitoms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo, taigi ir kad asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, minėta teisė turi būti atimama. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės, kurios neturi suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės paslaptį kils grėsmė valstybės interesams ir saugomiems gėriams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką bylose dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir panaikinimo (VTPĮ ketvirtasis skirsnis „Personalo patikimumo užtikrinimas“).

VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta, kad: „Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu: <...> 20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

LVAT yra išaiškinęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2021 ir kt.). Prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017).

Tiek personalo patikimumas, tiek įslaptintų sandorių tiekėjų patikimumas yra susijusios su tuo pačių VTPĮ tikslu – slaptos informacijos saugumu. Sistemiškai aiškinant ir lyginant VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą 17 straipsnio 1 dalį bei 38 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 1 dalies 14 punktą dėstymą ir formuluotes, matyti, kad jos dėstomos analogiškai. Todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo teisės aiškinimo, taikyto personalo patikimumui užtikrinti ir šioje ginčo situacijoje. Taikant aptartą teisinį reguliavimą svarbu įvertinti, ar įvertinus konkrečias faktines aplinkybes neatsiranda pagrindas kilti abejonei dėl asmens patikimumo.

Teismas pažymi, kad įrodymus teismas vertina ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Todėl, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Proceso šalių pateikti įrodymai, pagrindžiantys jų reikalavimus, jų interpretacija ir nuomonė dėl įrodymų galios nesaisto teismo, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-3221/2012). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Dėl Pareiškėjos ryšių su A. K. ir SEMLEX:

10.1. Sprendime nurodyta, kad A. K. ir toliau išlaiko netiesioginę įtaką Pareiškėjai per dabartinį formalų savininką – Belgijoje įsteigtą „. Nors Pareiškėja neigia tokią aplinkybę, remiasi tuo, kad A. K. dar 2021 m. perleido Pareiškėjos akcijas, taip pat jokių pareigų nei šioje grupėje neužima.

10.2. Tarp šalių nebuvo ginčo ir tą patvirtina byloje esantis steigimo aktas ir kiti dokumentai, kad SATORIS INTERNATIONAL“ steigėjais buvo: V. M. valdoma UAB „Softemia“, Y. R. M., F. N. S., R. V. T., R. R. H..

Pagal byloje esančius duomenis bent trys iš minėtų asmenų – V. M., F. N. S. ir R. R. H. verslo ir (ar) giminystės ryšiais glaudžiai susiję su A. K. ir „SEMLEX“ grupe. Pastaruiju metu F. N. S. valdo didžiausią SATORIS INTERNATIONAL akciių dalį (70 proc.) (FNTT 2024 m. gegužės 30 d. raštas).

10.3. V. M. iki Pareiškėjos akcijų perleidimo A. K. ir „SEMLEX“ 2016 m. buvo UAB „GP grupė“ (kuri tuo metu kontroliavo 100 proc. Pareiškėjos akcijų) akcininkas (STT 2025 m. gegužės 30 d. raštas), taip pat buvo generalinis direktorius (skundo priedas Nr. 38). Jis dalyvauja įvairiose įmonėse, kurios bendradarbiauja su kitais steigėjais ir Pareiškėja. (pvz., 2024 m. jo kontroliuojama „Softemia“ perleido įmonės „Trustpack“ akcijas SATORIS INTERNATIONAL). Karu su juo UAB „Softemia“ akcijas valdo ir Pareiškėjos direktorė A. J. (STT 2024 m. gegužės 30 d. raštas). Tai rodo, kad V. M. susijęs su Pareiškėja.

10.4. Nenuginčyti į bylą pateikti duomenys, kad A. K. savo pozicijas versle apie 2020 m. perleido savo vaikams (teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovai patvirtino, kad „SEMLEX“ valdymo organuose dalyvauja A. K. vaikai – E., A., A.). Vienos iš jų - E. K. tik 2024 m. rugsėjo mėnesį įforminus protokolu patvirtintas įgaliojimų pasibaigimas „SEMLEX EUROPE“ valdyme (Pareiškėjos 2025 m. spalio 20 d. paaiškinimų priedas, VSD 2025 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimai). SEMLEX (viešai skelbiama internete jos puslapyje, pateikta kartu su VSD papildomais dokumentais 2024 m. gruodžio 12 d.) nurodo, kad didelę dalį užsakymų gaminant pasus vykdo per Pareiškėją. Sprendime VSD rėmėsi tuo, kad F. N. S. yra minėtos E. K. sutuoktinis, šios aplinkybės Pareiškėja neginčijo (teismo posėdžio metu pasisakė, kad vien santuokos faktas neliudija netiesioginės įmonės kontrolės, 2025 m. gruodžio 3 d. posėdžio 1:14 min.). R. R. H. steigė SATORIS ir užėmė atsakingas pareigas SEMLEX GROUP (VSD 2025 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimai, priedas su jo, kaip įmonės atstovo parašu, Pareiškėjos pateikti 2025 m. spalio 20 d. papildomi paaiškinimai ir priedai, iš kurių matyti, kad ėjo komercijos direktoriaus pareigas). Šis asmuo giminystės ryšiais susijęs su K. (VSD 2025 m. rugpjūčio 12 d. papildomų paaiškinimų 6 priedas). Jo įsteigtos įmonės „Doc trust“ partneriai yra Pareiškėja, „SEMLEX GROUP“, UAB „Softemia“ (VSD 2024 m. gruodžio 19 d. papildomų paaiškinimų 2 priedas, STT 2024 m. gegužės 30 d. raštas). Tai rodo, kad SATORIS INTERNATIONAL buvo įsteigtas asmenų, kurie giminystės ir (ar) verslo santykiais buvo glaudžiai susiję su K. šeima ir SEMLEX grupe bei jų verslo interesais. Taigi VSD Sprendime padarė teisingą išvadą, kad A. K. per savo šeimos narius ir verslo interesus daro netiesioginę įtaką Pareiškėjai.

11. Dėl A. K. ir SEMLEX veiklos:

Sprendime nurodoma apie Belgijos įmonės SEMLEX dalyvavimą korupciniuose sandoriuose Afrikoje ir pateikiamos nuorodos į viešai prieinamus šaltinius. Pavyzdžiui, „Reuters.com“ publikuotame ir į bylą pateiktame straipsnyje „Pagal Kongo brangių pasų schemą milijonai dolerių nukeliavo į lengvatinio apmokestinimo zonas“ aiškiai atskleidžiama korupcinė schema Kongo Demokratinėje Respublikoje ir jose dalyvavusios įmonės, kiti veikėjai, jų vaidmuo. Aptarta įvykių eiga pateikta realistiškai ir nuosekliai. Byloje nėra ginčo, kad „SEMLEX“ tiekė dokumentų gamybos paslaugas Kongo Demokratinėje Respublikoje. „Reuters“ veikia visame pasaulyje ilgą laiką ir visuotinai žinoma. Pateikta informacija paskleista ir kitų šaltinių (Belgijos „Medor“ ir Organized Crime and Corruption Reporting Project (OCCRP)). Į bylą pateiktame Briuselio 2019 m. birželio 21 d. sprendime pasisakyta, kad vyksta baudžiamojo pobūdžio tyrimas ir atliktos kratos, taip pat kad A. K. ir SEMLEX Ltd. pareikšti kaltinimai dėl korupcijos ir pinigų plovimo. Taigi žiniasklaidos pateikta informacija nuosekliai dera su kitais įrodymais. Nors Pareiškėja remiasi įrodymų trūkumų nusikalstamos veikoms įrodyti, tačiau nepateikė įrodymų ir (ar) argumentų, kurie paneigtų Sprendime pateiktą informaciją ar liudytų paskleistos informacijos neobjektyvumą ar realistiškumo trūkumą.

Taip pat Sprendime remiamasi SEMLEX ryšiais su prekybos žaliavomis ir, kaip įtariama, ginklais, korporacija „GUNVOR“, kuri susijusi su G. T., kuris įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą ir turi sąsajų su V. P.. Sprendime pateikta nuoroda į viešai skelbiamus „Reuters“, OCCRP straipsnius, kuriuose kalbama apie Komorų Salų pasų pardavinėjimą Irano piliečiams, apie vieno iš valdžios konkurentų rėmimą Dramblio Kaulo Kranto pilietiniame kare, ieškant ginklų kartu su „GUNVOR“, apie pagalbą pastarajai užsitikrinant ryšius Afrikos valstybėse ir tarpininkaujant pinigų pervedime korumpuotiems pareigūnams. Nėra ginčo, kad „SEMLEX“ teikia dokumentų gamybos paslaugas daugybėje (daugiau kaip 10) Afrikos šalių (jos išvardintos Sprendimo 6 išnašos straipsnyje „Kaip užsidirbti milijonus parduodant pasus Afrikai). Tai, be kita ko, rodo ir A. K. ryšius su šių šalių lyderiais (juos, beje patvirtina ir nuotrauka prie minėto straipsnio su Kongo Demokratinės Respublikos lyderiu J. K.). Įvertinus, kad bent keli straipsniai yra ilgą laiką (nuo 2017-2020 m.) viešai skelbiami žinomame portale „Reuters.com“, ir nėra duomenų, kad SEMLEX dėtų pastangas šalinti ar ginčyti tokių straipsnių turinį, jų negalima visiškai ignoruoti. Informacijos, pateiktos žiniasklaidoje, turinio ir aptartų objektyvių aplinkybių nuoseklumas sudaro pagrindą aplinkybių, susijusių su korupcija Kongo Demokratinėje Respublikoje ir kitose Afrikos šalyse, realumui tiek, kad būtų pakankamas pagrindas abejonei dėl SEMLEX veiklos skaidrumo.

12. Dėl Pareiškėjos ryšių su V. Š. ir Baltarusijos asmenimis:

12.1. Sprendime nurodyta, kad Pareiškėja per 2011 m. įkurtą UAB „GP Holographics“ iki 2022 m. turėjo riziką nacionaliniam saugumui didinančių ryšių su Baltarusijos hologramų monopolininku ZAO „Galografičeskaja industrija“ ir netiesioginiu naudos gavėju V. Š., kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, pirko iš minėtos įmonės hologramas ir prisidėjo prie minėtos įmonės produkcijos tobulinimo. Pareiškėja teigia, kad jos ryšiai su V. Š. ir ZAO „Galografičeskaja industrija“ buvo mažareikšmiai ir 2022 m. nutraukti, V. Š. yra apskundęs Europos Komisijos sprendimą dėl sankcijų taikymo.

12.2. Nėra ginčo, kad ilgą laiką, bent nuo 2016 m. iki 2022 m., Pareiškėja (kartu su savo motinine įmone UAB „GP Grupė“) valdė 60 proc. UAB „GP Holographics“ akcijų, o likusias 40 proc. - V. Š. (Pareiškėjos skundas, STT 2024 m. gegužės 30 d. raštas). Per šią įmonę Pareiškėja ilgą laiką (maždaug nuo 2011 m.) pirko Baltarusijos įmonės ZAO „Golograficheskaja industrija“ hologramas. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad ši įmonė turi monopolį Baltarusijoje, jos savininkai – artimi A. L. režimui. Viešai žinoma, kad V. Š. atžvilgiu Europos Sąjunga taiko ribojamąsias priemones. Nors toks Europos Komisijos sprendimas yra apskųstas ESBT, tai savaime nestabdo tokio sprendimo vykdymo. Iš STT 2024 m. gegužės 30 d. rašto matyti, kad V. Š. susiję su A. L., šios šalies stambiu verslu (kuris neišvengiamai turi veikti režimo naudai), pinigų plovimo schemomis viso pasaulio mastu. Taip pat lieka nepaneigta, kad Pareiškėja sutarčių vykdymo metu intensyviai bendradarbiavo su ZAO „Golograficheskaja industrija“ mokslininkais ir padėjo gerokai patobulinti jos produkciją, kuri bendradarbiavimo pradžioje pagal kokybę gerokai nusileido Europos ir Azijos gamintojų analogiškai produkcijai. Priešingai – tai tiesiogiai patvirtina į bylą pačios Pareiškėjos pateiktas 2024 m. gegužės 22 d. raštas (Skundo priedas Nr. 33), kuriame nurodoma, kad per porą metų Pareiškėjos technologai, intensyviai bendradarbiaudami su „Golograficheskaja industrija“ mokslininkais, ištobulino hologramos gamybos technologiją. Dėl šių aplinkybių sutiktina su VSD vertinimu, kad tokie ryšiai savaime kelia abejonių dėl subjekto patikimumo, nes Baltarusijos režimas, veikdamas kartu su Rusijos režimu, tokius ryšius gali naudoti informacijos rinkimui ir (ar) įvairių situacijų/provokacijų kūrimui.

13. Dėl epizodo Moldovoje:

13.1. Sprendime VSD rėmėsi tuo, kad viešuosiuose šaltiniuose (https://iwpr.net/global-voices/cashier-dubai) Pareiškėja nurodoma kaip galimai dalyvavusi korupcinėse schemose spausdinant pasus Moldovoje pagal 2014 ir 2017 metais sudarytas sutartis. Minėtame šaltinyje nurodoma, kad Pareiškėja dalį iš sutarties gautų lėšų pervedė su V. P. siejamoms įmonėms, registruotoms Kipre ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (toliau – ir JAE). Be minėto straipsnio, VSD remiasi į bylą pateikti „Freedom house“ ataskaita, pateikta į bylą kartus su 2025 m. kovo 28 d. paaiškinimais.

Pareiškėja remiasi tuo, kad VSD remiasi tik prielaidomis, viešojoje erdvėje esantys duomenys nėra patikimi.

13.2. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad V. P. yra įtakingas politikas. Visgi konkrečių minėto asmens sąsajų su Pareiškėja ar jos sudarytais sandoriais Moldovoje (pavyzdžiui, koks buvo minimo asmens vaidmuo sudarant ir vykdant sandorius) VSD nepateikė. Iš Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Moldovos Respublikos Prekybos ir pramonės rūmų arbitražo 2024 m. gegužės 2 d. teismo sprendimo (toliau – ir Moldovos arbitražo sprendimas) matyti, kad Moldovos Antikorupcijos prokuratūra 2022 m. yra pradėjusi tyrimą dėl sukčiavimo būdu gautų lėšų per įmones UAB „Garsų pasaulis“, „OPTIMO SERVICE LTD“, „OPTIMO IT SOLUTIONS LTD“. Sprendime nurodytame straipsnyje pasisakyta, kad pinigai buvo plaunami per UAB „Garsų pasaulis“ sąskaitas (kaip nurodyta – Vilniuje, t. y. Lietuvoje). Tuo tarpu VSD nepateikė įrodymų, kad Lietuvos institucijos būtų pareiškusios įtarimus ar kaltinimus Pareiškėjai ar vyktų tyrimai dėl korupcijos, pinigų plovimo ar panašių aplinkybių, sietinų su įvykiais Moldovoje. Priešingai, byloje esantys įrodymai (pvz., prie Pareiškėjos 2025 m. spalio 20 d. pateiktų paaiškinimų pateiktas jos direktorės susirašinėjimas su VSD, FNTT 2024 m. birželio 18 d. raštas) rodo, kad institucijos domėjosi Pareiškėjos lėšų pervedimais į užsienį, žinojo apie galimos korupcijos ir pinigų plovimo atvejus Moldovoje, tačiau jokių aplinkybių (pvz., pavedimų), kurios būtų sietinos su Moldovos aplinkybėmis nenustatė ir nenurodė. Moldovos arbitražo sprendime buvo vertintas Pareiškėjo sudarytų sandorių Moldovoje (įskaitant ir teisių perleidimą „OPTIMO SERVICE LTD“, „OPTIMO IT SOLUTIONS LTD) teisėtumas. Nors šių sandorių teisėtumas buvo vertinamas civilinės teisės požiūriu, bet prieštaravimo imperatyvioms normoms nenustatyta. Taip pat nėra duomenų apie pradėtus tyrimus Pareiškėjos atžvilgiu Moldovoje. Lietuvos institucijos turėjo galimybę kontroliuoti ir vertinti Pareiškėjos lėšų judėjimą, tačiau jokių korupcijos ar pinigų plovimo indikacijų, sietinų su įvykiais Moldovoje, nenustatė. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas įrodė, kad aplinkybės Moldovoje atskirai sudarytų pagrindą kilti abejonei dėl Pareiškėjos patikimumo.

14. Įvertinusi aptartas aplinkybes ir į bylą pateiktą neviešą informaciją, ypač galimą korupcinio pobūdžio su Pareiškėja susijusios SEMLEX veiklą, jos pobūdį ir mastą, įvertinus, kad aptarti įvykiai Afrikoje klostėsi, be kita ko, 2016-2021 m., t. y. tuo laikotarpiu, kai Pareiškėja buvo tiesiogiai kontroliuojama A. K. ir SEMLEX, taip pat ryšius su Baltarusijos režimui artimu V. Š. ir ZAO „Golograficheskaja industrija“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos šios aplinkybės vertinant komuliatyviai (visumoje) objektyviam stebėtojui būtų pakankamos abejonei dėl Pareiškėjos patikimumo kilti.

Pareiškėja teikia argumentus, kad nėra duomenų apie fizinės apsaugos reikalavimų pažeidimus ar duomenų rinkimo ar perdavimo atvejus. Visgi patikimumo vertinimas yra procedūra, veikianti prevenciškai, siekiant išvengti galinčios kilti grėsmės įslaptintos informacijos saugumui, o ne pašalinti jau kilusią grėsmę ir atsiradusią žalą, kurios metu vertinama, ar valstybė gali pasitikėti konkrečiu asmeniu, išduodant tiekėjo patikimumo pažymėjimą. Aptarti Pareiškėjos ryšiai su Sprendime nurodytais asmenimis, jų įtaka darbo ir verslo kultūrai objektyviai kelia riziką, kurios prisiėmimas neatitiktų konstitucinio imperatyvo pasitikėti asmeniu, kad nekiltų grėsmė saugomai informacijai.

15. Nesutiktina su Pareiškėjos argumentais, kad jeigu Sprendime nurodytos aplinkybės susidarė dar iki patikimumo pažymėjimo išdavimo ir galėjo būti žinomos vertinimą atliekančioms institucijoms, ateityje negalima jomis remtis priimant sprendimą dėl tokio pažymėjimo panaikinimo. Pirmiausia, tai neatitiktų aptarto pasitikėjimo imperatyvo. Antra, kaip jau pasisakyta, vertinimas yra procedūra, veikianti prevenciškai ir laiko eigoje gali keistis tiek grėsmės (pvz., dėl geopolitinės padėties ar kitų aplinkybių pasikeitimo), tiek žinomos aplinkybės.

16. Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjos UAB „Satoris“ Valstybės saugumo departamento naudai 1 461,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas teigia, kad šioje byloje patyrė 1 461,34 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidų. Šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti.

Byloje esantys įrodymai (Sąskaita Nr. OLS022640, Sąskaita Nr. OLS022665, Sąskaita Nr. OLS022681, Sąskaita Nr. OLS022918, Sąskaita Nr. OLS023440, Mokėjimo pavedimai Nr. VB2412060557334, Nr. VB2412130582962,Mokėjimo pavedimas Nr. VB2412190604951, Mokėjimo pavedimas Nr. VB2503130716430, Mokėjimo pavedimas Nr. VB2508211038486) patvirtina atsakovo turėtas išlaidas dėl dokumentų vertimų. Taigi tokiu atveju, kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, atsakovui priteisiamos turėtos išlaidas dėl dokumentų vertimų, kurios pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Satoris“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovo Valstybės saugumo departamento naudai iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Satoris“ 1 461,34 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 34 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė