Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. J. 2013-06-11 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 205 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. 1 d., dėl to, kad jis būdamas UAB „Du broliai“ direktoriumi pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 p., 26 ir 26.5 p., nes nuomos teise valdomame sklype adresu J. Basanavičiaus g. 56, Palangoje, prekybai naudojo 5 įrengimus (ledų vežimėlį, giros statinę ant ratų, kavos pilstymo įrenginį, šerbeto gamybos ir dozavimo įrenginį bei gaiviųjų gėrimų šaldytuvą) neturėdamas Palangos m. savivaldybės administracijos leidimo pastatyti įrenginius šioje vietoje. Taip pat neišlaikytas 1,5 m. atstumas iki Palangos miesto savivaldybės statinio – J. Basanavičiaus gatvės ir aikštės (b. l. 8).

Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2013-06-27 nutarimu L. K. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. 1 d., padarymą paskyrė 100 Lt dydžio baudą (b. l. 7).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas byloje taikė Palangos miesto savivaldybės administracinį norminį aktą, kuris prieštarauja įstatymui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. l d. nuobauda gali būti skiriama už Savivaldybių patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 36 p. numatyta, kad savarankiškoms savivaldybių funkcijoms priskiriama sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas bei švaros ir tvarkos viešose vietose nustatymas. Teismas sprendė, kad jis (apeliantas) pažeidė Taisyklių 7,5 p. ir 26.5 p. Minėtuose punktuose nurodyta, kad asmenys privalo lauko prekybos statinio ar įrangos projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti ne arčiau kaip l,5 m atstumu nuo savivaldybės statinio (7.5 p.); be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo asmenims draudžiama prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešose vietose (Viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos m. savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija ir visuomenei prieinamas nuosavybės ar nuomos (panaudos) teise sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobiliu ar priekabų, lauko kavinių. Toliau apeliantas nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui jis buvo nurodęs, jog tokios Taisyklių formuluotės prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui, Rinkliavų įstatymui, Mažmeninės prekybos taisyklėms, kitiems teisės aktams dėl sekančių motyvų: 1) reikalavimas asmenims lauko prekybos statinio ar įrangos projektą suderinti su Palangos m. savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi bei turėti leidimą prekybai patenka į kitų taisyklių reguliavimo sritį, t. y. prekybos viešose vietose taisykles. Be to, Prekybą maisto produktais kavinėse, lauko kavinėse, iš laikinų įrenginių (giros statinių, ledų vežimėlių ir pan.) reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės (patvirtintos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr.697 su atitinkamais Taisyklių pakeitimais, taip pat Maisto įstatymas, Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“ (patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675). Tuo tarpu Taisyklių punktai, kuriuos jis neva pažeidė, apskritai nieko bendro neturi su higiena, švara ir tvarka. Palangos m. savivaldybė šių normų pagalba bando neteisėtai riboti komercinę veiklą J. Basanavičiaus gatvėje, todėl elgiasi neteisėtai. Viešasis juridinis asmuo, tarp jų ir savivaldybė, negali veikti ultra vires, ji gali veikti tik įstatymo ribose, kitaip sakant savivaldybė gali priimti tik tokius norminius aktus, kuriuos jai leidžia Vietos savivaldos ir kiti įstatymai, be to, šie aktai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams; 2) savivaldybės gali reguliuoti švaros ir tvarkos nustatymą tik viešose vietose, o ne išnuomotose ar privačiose teritorijose. Rinkliavų įstatymas apibrėžia, kas yra laikoma viešąja vieta, už leidimą prekiauti kurioje savivaldybės gali imti vietinę rinkliavą. Viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudoti teritoriją, kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabu, lauko kavinių (11 str. 1 d. 2 p.). Tokiu būdu, Palangos m. savivaldybė be teisinio pagrindo išplečia viešos vietos sąvoką, į ją įtraukdama ne tik valstybės ar savivaldybės sklypus, bet ir teritorijas, kurios išnuomotos ar perduotos kitaip valdyti tretiesiems asmenims; 3) statinių atstumus nuo gretimų sklypų ribų ar kitų statinių reglamentuoja statybos techniniai reglamentai; 4) tačiau teismas jo nurodytų motyvų bei ginčijamų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ atitinkamų punktų netyrė, į bendrosios kompetencijos teismą dėl šių teisės normų teisėtumo nesikreipė ir tuo pažeidė jo procesines teises. Priešingai, teismas nurodė, kad pagal „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 26.5 punktą L. K. J. įmonės nuomos teises valdomas žemės sklypas atitinka Viešosios vietos definiciją, t. y. teismas savo nutartį grindė Taisyklių punktu, kuris visiškai akivaizdžiai prieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. Iš byloje esančios Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-16 nutarties, kuri net nebuvo jam įteikta, matyti, kad KAAT nepriėmė nagrinėti Palangos m. apylinkės teismo prašymo patikrinti ginčijamų punktų atitiktį aukštesnės galios aktams dėl to, kad šis prašymas nebuvo tinkamai paruoštas. Tačiau abejonė dėl savivaldybės norminio akto teisėtumo pašalinta nebuvo. Teismas pats turi pareigą tinkamai suformuluoti prašymą bendrosios kompetencijos teismui, o ne pavesti tai pareiškėjui (ABTĮ 112-113 str.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus motyvus, apeliantas teigia, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 p. ir 26.5 p. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir prašo teismo, vadovaujantis ABTĮ 112-113 str. sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu nustatyti minėtų punktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.

Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad adresu Basanavičiaus g. 56, Palangoje vykdoma prekyba iš 5 laikinų prekybos įrenginių. Prekybos vieta taip pat užima 16 m² Palangos miesto savivaldybei priklausančios žemės. Sklypas, esantis J. Basanavičiaus g. 56, Palangoje, yra gretimybėje su valstybinės žemės fondui priklausančia žeme. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad prekyba iš minėtų laikinų įrenginių yra vykdoma neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo (suderinimo).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ (toliau - Tvarkymo ir švaros taisyklės) 7.5 punkte nustatyta, kad lauko prekybos ar įrangos projektą reikia suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punkte nustatyta, kad bendrieji ir specialieji tvarkymo ir švaros reikalavimai taikomi visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkte nurodyta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose ir priklausančiose teritorijose ar teritorijos dalyje patys arba sudaro atitinkamas sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

Akcentuotina, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių 26.5 punkte nustatyta, kad be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešose vietose draudžiama (Viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių).

Įvertinus visą nurodytą Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad šių taisyklių II, VII skirsnyje nustatyti reikalavimai, taikomi asmenims, kuriems teritorijos priklauso, jas (valdo) teisės aktų jiems nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apeliantas L. K. J. neneigė, kad prekyba buvo vykdoma iš jo įmonei nuosavybės teise priklausančių įrenginių. Taigi, ginčo byloje dėl to nėra. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 26.5 punktą apelianto įmonės nuomos teise valdomas žemės sklypas atitinka Viešos vietos apibrėžimą. Reikšminga yra tai, kad 2013-06-10 tarnybinio patikrinimo metu užfiksuota, kad prekyba iš apelianto įmonei priklausančių laikinų įrenginių be Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo buvo vykdoma ne tik apelianto įmonei išnuomotos žemės sklype, bet ir ant Palangos miesto savivaldybei priklausančios valstybinės žemės.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis neabejoja, kad tokiu būdu apeliantas pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 p., 26 ir 26.5 p., todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2013-06-27 nutarimu pagrįstai jam paskyrė baudą.

Apeliaciniame skunde dėstoma daug teiginių apie tai, kad savivaldybės gali reguliuoti švaros ir tvarkos nustatymą tik viešose vietose, o ne išnuomotose ar privačiuose teritorijose. Tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai anksčiau išdėstytais motyvais yra visiškai paneigti.

Byloje esantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2013-06-10 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad buvo patikrinta įrengta prekybos vieta Palangos miesto savivaldybės sklype šalia L. J. prekybos firmos nuomojamo sklypo, adresu J. Basanavičiaus g. 56, Palanga. Patikrinimo metu nuotraukose užfiksuota, kad L. J. prekybos firmai priklausanti laikina prekybos įranga viso 5 vienetai be Palangos miesto savivaldybės leidimo pastatyta Palangos miesto savivaldybės sklype ir iš jos vykdoma prekyba (b. l. 11). Byloje esanti fotonuotrauka taip pat patvirtina, kad minėta prekybos vieta užima 16 m² Palangos miesto savivaldybei priklausančio žemės sklypo (b. l. 12). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši vieta atitinka viešos vietos apibrėžimą ne tik pagal minėtų Tvarkymo ir švaros taisyklių 26.5 punktą (teisinis vertinimas), bet ir pagal elementarų gyvenimišką viešos vietos suvokimą, kadangi minėtas 16 m² Palangos miesto savivaldybei priklausančio žemės sklypas patenka į J. Basanavičiaus gatvės gale esantį Jūratės ir Kastyčio skverą, kuris yra vienas iš lankomiausių bei dažniausių žmonių susibūrimo Palangos mieste vietų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. K. J. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 p., 26 ir 26.5 p.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Dėl prašymo sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą bei kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu nustatyti Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių aktualių punktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Palangos miesto apylinkės teisme metu apelianto atstovė advokatė pateikė teismui prašymą kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų ,,Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 punkto ir 26.5 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktui, Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui bei CK 4.39 straipsniui, patikrinimo (b. l. 20-22). Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-05 nutartimi L. K. J. atstovės advokatės S. Šermukšnės prašymą tenkino (b. l. 23-25). Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-09 nutartimi kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su minėto turinio prašymu (b. l. 27-29).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-09-23 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismui nustatė terminą iki 2013-10-07 ištaisyti prašymo trūkumus (b. l. 32-34). Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-07 nutartimi pateikė patikslintą prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b. l. 35-38). Tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-10-16 nutartimi atsisakė priimti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutartimi suformuluotą patikslintą prašymą (b. l. 40-43). Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-19 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (b. l. 114).

Byloje esantis teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas prašė apylinkės teismo dar kartą kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (b. l. 122-124). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė administracinėn atsakomybėn patrauktam L. K. J. terminą iki 2014-03-28 prašymo suformulavimui. Tačiau apeliantas per teismo nurodytą terminą šio įpareigojimo neįvykdė bei pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant ir klausimą dėl kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 125).

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. J. buvo apklaustas, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Be to, jo interesus atstovavo advokatė Snieguolė Šermukšnė (b. l. 9, 20-22). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis bei kvalifikuota profesionalaus teisininko pagalba. Tačiau teismui nustačius terminą prašymo dėl kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą suformulavimui, apeliantas pateiktame prašyme nurodė, kad klausimą dėl kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą spręsti palieka teismo nuožiūra.

Įvertinus tai, kad vieną kartą Klaipėdos apygardos administracinis teismas jau atsisakė priimti patikslintą Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutartimi suformuluotą prašymą bei tai, kad apeliantas apylinkės teismui nurodė, jog klausimą dėl kreipimosi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą palieka spręsti teismo nuožiūra, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu nustatyti Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių aktualių punktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams nėra pagrindo. Todėl tokie administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. J. prašymai atmestini kaip nepagrįsti. Juolab, kad paties apelianto pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Palangos miesto apylinkės teismo 2014-05-16 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.