- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-383/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent:
jis kaltinamas tuo, kad 2008 m. spalio 30 d. neteisėtai, turėdamas tikslą išplatinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir organizavo kontrabandą į Lietuvos Respubliką, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. B. ir B. U., 2008 m. spalio 30 d., neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens Baltarusijos Respublikoje įgijo narkotinę medžiagą – labai didelį kiekį 1786,166 g heroino ir psichotropinę medžiagą – 173,552 g fenobarbitalio, kurią B. U. 2008 m. spalio 30 d. apie 1 val. automobilyje „Audi 100 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje nepateikdamas muitinės kontrolei per Raigardo pasienio kontrolės postą kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos pergabeno per Lietuvos Respublikos sieną, po ko B. U. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos automobilio „Audi 100 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio;
be to, jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą išplatinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir organizavo kontrabandą į Lietuvos Respubliką, t. y. jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su L. B. ir K. Š., 2011 m. balandžio 2 d., neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens Baltarusijos Respublikoje įgijo narkotinę medžiagą – labai didelį kiekį heroino, kurią K. Š. 2011 m. balandžio 2 d. apie 19.15 val. automobilyje „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei per Šalčininkų pasienio kontrolės postą kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos pergabeno per Lietuvos Respublikos sieną, po ko, su K. Š. ir L. B. važiavo iki Vilniaus g. 20, Šalčininkėliai, Šalčininkų raj., kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie atliktos automobilio „Audi“, v/n. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2011 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos 2011-04-02. Vėliau suėmimo terminas A. B. buvo tęsiamas.
2012-03-22 baudžiamąją byla su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus apygardos teismo 2012-03-29 nutartimi paskirtos A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2012-04-02, šis terminas buvo tęsiamas iki 2012-10-02.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012-09-27 nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog A.B. yra kaltinamas keturių tyčinių nusikaltimų padarymu, iš kurių du priskiriami sunkių ir du labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už šiuos nusikaltimus baudžiamajame įstatyme yra numatytos labai griežtos laisvės atėmimo bausmės. A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra priskiriamos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamasis teistas, kaltinamas bendrininkų grupe padaręs sunkias bei labai sunkias nusikalstamas veikas. Iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis yra susijęs su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo pajamos yra galimai gautos iš nusikalstamos veikos. Daroma išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. B. gynėjas skundu prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Teismas nesilaikė BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkte išdėstytų reikalavimų ir skundžiamoje nutartyje nenurodė kokie duomenys leidžia manyti, kad A. B. padarė nusikaltimus, kurių padarymu jis kaltinamas.
Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, neatsižvelgė į teismų praktiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, jog suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. A. B. be teismo nuosprendžio kalinamas ilgiau nei pusantrų metų. Per kalinimo laiką naujų duomenų byloje iš esmės nebuvo pateikta.
Teismo nutartis nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje nepatarė teismo posėdžio metu duotų liudytojo B. U. parodymų, kuris parodė, kad A. B. nepažįsta, o ikiteisminio tyrimo metu jo parodymus surašė tyrėja, o jis tik pasirašė, nes jam buvo pažadėta sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą, bei A. B. paaiškinimų apie telefoninių pokalbių esmę.
Teismo posėdyje kaltinamojo A. B. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. gynėjo skundas atmetamas.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad teismas nesilaikė BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkte išdėstytų reikalavimų ir skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokie duomenys leidžia manyti, kad A. B. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta. Su tokiu gynėjo teiginiu Apeliacinis teismas sutinka iš dalies.
Iš tiesų, iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad joje nėra nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl Apeliacinis teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo skundo teiginiu, kad skundžiamos teismo nutarties turinys neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkte išdėstytų reikalavimų. Tačiau Apeliacinis teismas minėto baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nesilaikymo nevertina kaip pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas. Tokie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte. Todėl Apeliacinis teismas daro išvadą, kad kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes jos yra teisiškai pagrįstos ir motyvuotos.
A. B. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir dvi sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) kategorijai, už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu aptariamoje byloje kaltinamas A. B. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis iki suėmimo legaliai dirbo ar turėjo kitą legalų pargyvenimo šaltinį. Nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. B., pobūdis leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Aptartų aplinkybių visuma, o taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. B., sunkumas ir pobūdis, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir nustatęs anksčiau aptartus suėmimo pagrindus pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiame kontekste Apeliacinis teismas pastebi, kad kaltinamojo gynėjas savo skunde teismo nustatytų A. B. suėmimo skyrimo pagrindų neginčija ir dėl jų skunde nepasisako.
Kaltinamojo gynėjas skunde akcentuoja A. B. ilgą laikymą (pusantrų metų) suėmime be teismo nuosprendžio ir mano, toks ilgas laikymas suėmime neatitinka BPK reikalavimų ir teismų praktikos. Toks apelianto teiginys nepaneigia teismo išvadų dėl būtinumo kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.
Kaip jau buvo minėta, suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Aptariamu atveju tiek kaltinamojo suėmimo skyrimo sąlygos, tiek suėmimo skyrimo pagrindai yra nustatyti ir jų buvimas skundžiamoje nutartyje yra pakankamai motyvuotas. Teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų, nes A. B. baudžiamoji byla jau yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. byla yra nagrinėjama pakankami intensyviai, jau įvyko 10 teisiamųjų posėdžių, kurių metu buvo apklausti liudytojai, kaltinamieji. Sekantis teisiamasis posėdis numatytas 2012 m. spalio 22 d. Apeliacinis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.
Be to, skunde gynėjas teigia, kad teismas, pratęsdamas kaltinamojo A. B. suėmimo terminą, neatsižvelgė į kaltinamojo ir liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta. Toks gynėjo teiginys yra nepagrįstas.
Apeliacinis teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl kardomųjų priemonių kaltinamiesiems taikymo, jų terminų pratęsimo, byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme nevertina ir dėl kaltinamųjų kaltės nepasisako, nes visi byloje surinkti duomenys bus įvertinti ir kaltinamųjų kaltės klausimai išspręsti tik pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje nutartyje išdėstytų teismo išvadų, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Aido Mažeikos skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.