Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Vaidos Baumilės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. A. gynėjos advokatės Audros L. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajam E. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 29 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. lapkričio 23 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, smurtavo prieš D. Š. - tyčia kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius į veidą bei kojomis spyrė ne mažiau tris kartus į šonkaulių sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam D. Š. sukėlė fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

2. Be to, jis 2024 m. gruodžio 16 d. apie 19.00 val. daugiabučio namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. R. ir A. Š., o būtent: tyčia kumščiais sudavė ne mažiau aštuonių smūgių nukentėjusiajam V. R. į galvos ir veido sritis, ko pasėkoje V. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelio srityje, abiejų smilkinių srityse, kaktos vidurinėje dalyje ir muštinės žaizdelės viršutinės lūpos gleivinėje, taip pat, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam A. Š. į galvos ir veido sritis, ko pasėkoje A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinės ausies kaušelio srityje ir smakro kairėje pusėje, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

3. Be to, jis 2024 m. gruodžio 23 d. apie 16.30 val. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. R. – tyčia kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, pargriovė ant šaligatvio ir gulinčiam ne mažiau kaip dešimt kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam V. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės rankos stipinkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

4. Be to, jis 2025 m. sausio 11 d. apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. P. atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, neleisdamas išeiti iš buto, paėmęs už rankos atitempdamas į virtuvę, pasodindamas ant kėdės, laikydamas rankoje peilį ir sakydamas: „papjausiu, žinosiu nors už ką atsisėsiu:, tokiu būdu grasino nukentėjusiajai E. P. ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikydamas rankoje peilį, juo mosikuodamas M. P. prie veido ir sakydamas: „aš tave subadysiu“, „ar nori problemų, ar pakviesti savo draugus ir su tavimi bus susidorota“, tokiu būdu grasino nukentėjusiajam M. P. jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje;

5. Be to, jis 2025 m. sausio 29 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui - sutuoktinei S. A. sakydamas: „papjausiu, nupjausiu galvą, užmušiu, tu negyvensi“, tokiu būdu grasino nukentėjusiajai S. A. ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia smurtavo prieš savo sutuoktinę S. A., o būtent: rankos delnu sudavė vieną kartą į veidą bei mobiliuoju telefonu sudavė vieną kartą į lūpų sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai S. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės viršutinės lūpos kairėje pusėje gleivinėje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu įtariamasis E. A. sulaikytas 2025 m. sausio 30 d. 08.45 val. 2025 m. sausio 31 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 30 d. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą 2025 m. rugpjūčio 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi kardomoji priemonė kaltinamajam pratęsta 3 mėnesiams iki 2025 m. lapkričio 29 d.,

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8.1. Skunde gynėja nurodo, kad kaltinamasis E. A. ir gynyba su 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi nesutinka, laiko ją neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

8.2. Skundo autorės vertinimu, pratęsiant suėmimą, teismas privalėjo atidžiai vertinti suėmimo sankcionavimui visas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindus ir sąlygas, alternatyvių priemonių skyrimo galimybę. Kaltinamajam realiai atimta laisvė ilgiau nei septynis mėnesius. Teismas nevertino suėmimo sankcionavimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių, alternatyvių priemonių skyrimo galimybių, nes neatsižvelgė, kad kaltinamasis yra vedęs, turi mažametį sūnų, gyvenamąją vietą nuo 2025 m. kovo 4 d., kurią yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis palaiko ryšius su sutuoktine, veda bendrą ūkį, dalyvauja sūnaus auklėjime. Jis neturi ryšių užsienyje, nebuvo išvykęs į užsienį, nesislapstė.

8.3. Toliau skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias sankcijoje nustatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė.

8.4. Pratęsdamas suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo trukdys procesui, teismas neatsižvelgė ir vertino tai, kad visi liudytojai ir nukentėjusieji baudžiamojoje byloje Nr. 1-572-801/2025 buvo apklausti, todėl tikimybė juos paveikti atmestina.

8.5. Pažymima, kad net ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė (ultima ratio), kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ilgą laiką laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.

8.7. Baudžiamojo proceso teisės doktrinoje nurodoma, kad netgi ir tada, kai baudžiamasis persekiojimas vyksta dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymų, vadovaujantis visų konkrečios situacijos aplinkybių visuma, gali būti padaryta išvada, kad taikyti griežčiausią procesinės prievartos priemonę – suėmimą nėra būtina.

8.8. Gynėja nurodo, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų paskirtos kitos kardomosios priemonės, kuriomis būtų galima kontroliuoti jo buvimo vietą. Gynyba mano, jog namų areštas ar intensyvi priežiūra būtų pakankamas kompleksas kardomųjų priemonių kontroliuoti kaltinamąjį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo E. A. gynėjos advokatės Audros L. K. skundas atmestinas.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą, įvertinusi skunde nurodytus argumentus bei motyvus, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, patikrinusi skundžiamą nutartį, išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, daro išvadą, kad kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas pagrįstai.

11. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

12. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Vertintina, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. A. galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti pareiškimuose apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, kitų objektų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pažymėtina, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, kadangi tai daroma baudžiamąją bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia turėti teismui priimant nuosprendį.

13. Skundžiama nutartimi E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir, kad kaltinamasis trukdys procesui. Pastebėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl suėmimo skyrimo (tęsimo) nustatymui pakanka bent vieno iš jų.

14. E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), tai yra 6 (šešis) nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia gresianti bausmė yra laisvės atėmimas trejiems metams (BK 138 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta būtina suėmimo sąlyga. Esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, skundžiamam nutartimi teismas galėjo kaltinamajam pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjos skunde, suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nustatyti pagrįstai.

15. Apie pagrįstą manymą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teisėsaugos institucijų, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Esant pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęsiamas) atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. A. padaręs šešis nesunkius nusikaltimus, iš kurių griežčiausia gresianti bausmė yra laisvės atėmimas trejiems metams (BK 138 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Vadinasi, nepaisant to, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai bylos medžiagoje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. iki suėmimo nedirbo, faktinė ir deklaruota gyv. Vieta adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, turi mažametį sūnų. Tačiau, aukštesnio teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės savaime nėra pakankamos eliminuoti riziką, kad kaltinamasis gali slapstytis ar trukdyti procesui.

17. Nors gynėja skunde nurodo, kad kaltinamasis palaiko ryšius su sutuoktine, veda bendrą ūkį, dalyvauja sūnaus auklėjime, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo sutuoktinė S. A. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams buvo pateikusi civilinį ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, teismas jos ieškinį 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kadangi tarp šalių kilusiam ginčui privaloma mediacija (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. 2-9636-470/2025). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamojo sutuoktinė pripažinta nukentėjusiąja dėl jos atžvilgiu E. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, dėl smurto artimoje aplinkoje ir grasinimo nužudyti. Esant tokiai situacijai, skunde nurodomas ryšių palaikymas su sutuoktine laikytinas deklaratyviu, o paties kaltinamojo buvimas šeimos aplinkoje negali būti vertinamas kaip socialiai stabilizuojanti aplinkybė. Kaip minėta, iki suėmimo kaltinamasis niekur nedirbo. Tokių duomenų kontekste spręstina, kad kaltinamasis nėra saistomas itin stipriais socialiniais, šeiminiais ar darbiniais ryšiais su Lietuvos Respublika. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis neturi ryšių užsienyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje jis negali slėptis ar vengti teisėsaugos institucijų Lietuvoje . Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina kad praeityje jis teistas 20 (dvidešimt) kartų, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Be to, yra duomenys, kad sulaikomas jis bandė pasišalinti per balkoną, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, nesilaikė paskirtų įpareigojimų.

18. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiame proceso etape išlieka reali tikimybė, jog paleistas į laisvę kaltinamasis, kuris neturi tvirtų socialinių, ekonominių ir šeiminių santykių, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju aktuali baudžiamoji byla yra perduota ir šiuo metu nagrinėjama teisiamajame posėdyje, todėl pakeitus kardomąją priemonę šioje stadijoje, būtų padidinta rizika kaltinamojo pasislėpimui nuo bylos nagrinėjimo ir vėliau nuo galimo nuosprendžio vykdymo. Konstatuotina, kad šiuo atveju taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę bus užtikrintas nepertraukiamas kaltinamojo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime bei galimo nuosprendžio vykdyme, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas.

19. Skiriant (tęsiant) suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas), sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami (tęsdami) suėmimą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

20. Pastebėtina, kad nukentėjusieji bei liudytojai šioje byloje yra kaltinamojo artimos aplinkos asmenys – šeimos nariai, giminaičiai, kaimynai ar pažįstami, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis turi realias galimybes paveikti jų parodymus ar kitaip kliudyti procesui. Pažymėtina ir tai, kad visos kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio – galimai nukentėjusieji dėl jų patyrė tiek fizinę, tiek emocinę žalą. Be to, remiantis nukentėjusiosios S. A. – kaltinamojo žmonos – parodymais, kaltinamasis ir anksčiau naudojo smurtą prieš ją, jo ir S. A. mažamečio sūnaus akivaizdoje. Remiantis kitų nukentėjusiųjų parodymais, akivaizdu, jog jie jaučiasi įbauginti ir bijo kaltinamojo, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad jam esant laisvėje šie asmenys gali nesijausti saugūs, o tai galėtų turėti tiesioginę įtaką jų parodymų turiniui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo pagrindas E. A. atžvilgiu nustatytas pagrįstai.

21. Įtariamojo gynėjos vertinimu, jam vietoje suėmimo gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė arba jų kompleksas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

22. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kita švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas šioje proceso stadijoje neužtikrintų visiško įtariamojo veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas asmuo gali bandyti bėgti (slėptis) bei trukdyti. Įvertinus byloje esančius duomenis, įtariamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, proceso stadiją, darytina išvada, kad tik įtariamajam taikant suėmimą bus užtikrintas sklandus procesas, todėl paskirta kardomoji priemonė proporcinga, o kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

23. Tokiu būdu kardomoji priemonė – suėmimas, įtariamajam E. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo įtariamojo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamojo atžvilgiu taikomas suėmimas, aukštesnio teismo vertinimu, yra adekvati kardomoji priemonė įtariamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.

24. Trims mėnesiams nustatytas suėmimo pratęsimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinkantis aukščiau aptartus duomenis.

25. Teismo vertinimu, šiuo atveju jau aptarti duomenys, juos vertinat BPK 122 straipsnio 2 dalies kontekste, sąlygoja viešojo intereso apsaugos būtinybę, o įtariamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas nėra akivaizdžiai per ilgas bei sudarantis pagrindą spręsti, jog tokiu būdu yra pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ar BPK 11 straipsnio, apibrėžiančio proporcingumo principą baudžiamajame procese, ar BPK 127 straipsnio 11 dalies, numatančios maksimalią galimą suėmimo trukmę viso baudžiamojo proceso metu, nuostatos. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų itin pavojingų nusikalstamų veikų yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų.

26. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo E. A. gynėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122, 130 straipsniais,

nutaria:

atmesti kaltinamojo E. A. gynėjos advokatės Audros L. K. skundą ir palikti galioti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.