Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-113/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
1A-113/2013
Teisminio proceso Nr.
1-83-2-00006-1996-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta (pran.), Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
V. Š.
Nukentėjusysis
V. M.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-113/2013Proceso Nr. 1-83-2-00006-1996-5Procesinių sprendimų kategorijos:(S)1.2.3.2.5.; 1.2.3.2.7.; 1.2.22.1.; 2.1.3.7.; 2.4.6.2.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: S. K., Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjui Stasiui Karveliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo

V. Š. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 15 metų, pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) laisvės atėmimu 14 metų, pagal BK 234 str. 1 d. (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakciją) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2002 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir to paties teismo 2005 m. vasario 1 d. nutartimi patikslinta laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę nustatant atlikti pirmus metus kalėjime, o likusią bausmės dalį pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. Š. priteista 2857,59 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. M.. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Taip pat iš nuteistojo V. Š. nuspręsta išieškoti 670,57 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, už pasikėsinimą nužudyti tris žmones kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir už neteisėtą šaunamojo ginklo bei šaudmenų įgijimą, laikymą ir gabenimą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

1996 m. kovo 14 d., apie 22 val. 15 min., Rokiškio m., tarp (duomenys neskelbtini)namų esančiame kieme V. Š., iš pistoleto „Makarov“ iššaudamas ne mažiau kaip septynis kartus į automobilyje „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčius V. M., G. M., R. R. ir D. Š., pataikydamas vieną kartą į V. M., taip padarydamas jam šautinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kuris komplikavosi į vidinį nukraujavimą į krūtinės ertmę, dėl kurio V. M. tą pačią dieną vežamas į ligoninę mirė, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė V. M..

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje V. Š., iššaudamas ne mažiau kaip septynis kartus iš pistoleto „Makarov“ į automobilyje „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčius V. M., G. M., R. R. ir D. Š., pataikydamas vieną kartą į V. M., taip padarydamas jam šautinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kuris komplikavosi į vidinį nukraujavimą į krūtinės ertmę, dėl kurių V. M. tą pačią dieną vežamas į ligoninę mirė, pataikydamas į D. Š. ne mažiau kaip vieną kartą, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį aklu šautiniu kulkiniu kairio žasto sužalojimu apatinio trečdalio srityje su žastikaulio daugybiniu skeveldriniu lūžimu (pažeidimu), taip pat pataikydamas į R. R. ne mažiau kaip vieną kartą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu dešiniame petyje, kitiems žmonėms pavojingu būdu pasikėsino nužudyti tris žmones: G. M., R. R. ir D. Š., kuriems netaiklūs V. Š. šūviai ir laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba sutrukdė V. Š. baigti nusikaltimą dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Be to, V. Š. Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 1996 m. kovo 14 d. įgijo iš nenustatyto šaltinio pistoletą „Makarov“ su jam skirtais 7 vienetais 9 mm kalibro šovinių, juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis laikė ir 1996 m. kovo 14 d. juos gabeno su savimi iš Anykščių iki Rokiškio ir iš Rokiškio iki Vilniaus.

N. V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas jo kaltę pagrindė abejotinais įrodymais ir prielaidomis. 1996 m. Rokiškyje veikė dvi grupuotės – „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama V. Š., ir „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama R. G.. Švenčiant V. Š. gimtadienį, buvo sumušti „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės nariai, konflikte dalyvavo ir R. G., kuris už autoriteto pažeminimą ir draugų sumušimą nutarė atkeršyti. R. G. keletą kartų organizavo „(duomenys neskelbtini)“ sumušimą, bet to padaryti nepavykdavo. 1996 m. kovo mėn. R. G. suorganizavo savo grupuotę, o norėdamas ją pastiprinti pasikvietė keletą asmenų iš Anykščių ir nutarė sumušti „(duomenys neskelbtini)“. 1996 m. kovo 14 d., vakare, R. G. su E. S. atvažiavo iš Vilniaus, o V. V., V. S., L. M., R. S. ir jį (V. Š.) iš Anykščių atvežė R. N.. Jų grupuotė buvo pasiruošusi grumtynėms ir kai kurie turėjo įrankius – metalinius strypus arba lazdas. K. R. pastatyti automobilius ir kaip patekti prie reikiamos vietos, nurodė R. G.. „(duomenys neskelbtini)“ važiavo automobiliu „F. S.“, kadangi jie nestojo, R. G. pradėjo šaudyti, kaip vėliau paaiškėjo, į automobilio padangas, tačiau parkrito ir šaudė kur papuolė. Šaudymo pasekmė – vienas asmuo nušautas, o du sužaloti. Jis (V. Š.) nieko iš nukentėjusiųjų nepažinojo, neturėjo motyvo nužudyti, pistoleto taip pat neturėjo. Apie tai, kad šaudė R. G., teisme parodė L. M. ir V. S., kuris buvo R. G. draugas. R. G. byloje neapklaustas, nes 2003 m. Rokiškio m. buvo nušautas. V. M. nužudymo byla buvo sustabdyta ir tik 2008 m. įtarimai buvo pareikšti E. S., V. V., V. S., L. M., R. N., o 2009 m. – R. S.. Apklaustas įtariamuoju dėl V. M. nužudymo E. S. davė nenuoseklius parodymus. Iš pradžių jis aiškino, kad R. G. prašymu vežė R. G. iš Vilniaus gaudyti „(duomenys neskelbtini)“, buvo įvykio vietoje, bet, kas šaudė, nematė, nes buvo sumaištis. Rytojaus dieną buvo pas R. G. bute ir matė, kaip R. G. žirklėmis trynė pistoleto vamzdį, kad ekspertai negalėtų nustatyti, jog iš to ginklo buvo šaudoma. R. G. jam liepė tylėti, nes Rokiškyje nušautas žmogus. Tokie E. S. parodymai iš esmės buvo nuo 2008 m. gegužės iki 2009 m. balandžio mėnesio, kada jis pradėjo aiškinti, jog bėgdamas nuo šaudymo vietos jis sutiko jį (V. Š.) su pistoletu „Makarov“ rankoje. Nutraukus ikiteisminį tyrimą E. S. atžvilgiu, šis, apklaustas liudytoju, aiškino, kad matė, kaip į automobilį šaudė jis (V. Š.). Teisme E. S. parodė, kad šaudant jo (V. Š.) betarpiškai nematė ir negalėjo matyti, bet jam susidarė įspūdis, kad šaudė jis. 2010 m. iš Vokietijos atgabenus R. S. ir pareiškus jam įtarimą, šis parodė, jog matė, kad į automobilį šaudė jis (V. Š.). Po tokių R. S. parodymų ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu taip pat buvo nutrauktas. E. S. ir R. S. parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jį apkalbėjo. Neteisingus parodymus davė ir E. S. motina G. S.. Būdama suinteresuota sūnaus likimu ši liudytoja parodė, kad praėjus kuriam laikui Rokiškio m. vedžiodama šunį pamatė automobilyje sėdintį R. G. su kažkokiais vyrais, o praeidama pro automobilį girdėjo, kaip R. G. jį vadino asilu dėl to, kad 1996 m. kovo 14 d. tariamai jis šaudė į V. M. ir kitus asmenis. Šie parodymai kelia abejonių, nes liudytoja buvo apklausta praėjus daugiau kaip 8 metams po įvykio, o jos sūnus tuo metu buvo įtariamasis. Teismas atmetė jo gynėjo prašymą atlikti G. S. parodymų patikrinimą vietoje dėl girdimumo. R. N. parodė, kad išlipdami iš automobilio V. S. ir jis (V. Š.) pasiėmė metalinius vamzdžius, jis laukė 10-15 min., išgirdo šūvius ir jie atbėgo prie automobilio, o grįžtant iš Rokiškio į Anykščius jis matė R. S. rankose pistoletą „Makarov“. Tokie parodymai leidžia abejoti E. S. parodymais apie tai, kad pistoletą jis matė jo (V. Š.) rankose. E. S. ir R. S. jį apkalbėjo, o liudytojos G. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl aplinkybių, kurios jai tapo žinomos iš sūnaus E. S., nesutampa. E. S. teisme parodė, kad grįžtant iš Rokiškio į Vilnių R. G. automobilyje slėpė pistoletą, nes nežinojo, ar yra kas nors nušautas. Tai patvirtina V. S. parodymus, jog R. G. pistoletą „Makarov“ turėjo anksčiau. Teismas padarė prielaidą, kad E. S. ir R. S. davė teisingus parodymus, o L. M. ir V. S. parodymai angažuoti. Be to, teismas padarė išvadą, kad L. M. ir V. S. parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokių prieštaravimų nėra. Teismas neįvertino, kad bylos baigtimi suinteresuoti ir E. S. bei R. S.. Nurodytų liudytojų parodymai niekaip nesiderina su R. G., kaip nusikaltimo organizatoriaus, motyvais – atkeršyti, daugiau negaišti laiko ir galutinai įtvirtinti savo grupuotės vaidmenį Rokiškio mieste, su R. N. parodymais bei neišaiškintu R. G. nužudymu 2003 m. Jo (V. Š.) charakteristika ir medicinos specialisto išvada prieštarauja teismo padarytai išvadai apie jį kaip apie neprognozuojamo elgesio asmenybę. Jis elgiasi adekvačiai situacijai, ginklo neturėjo, motyvų žudyti taip pat nebuvo. Surinkti įrodymai yra abejotini ir turėjo būti vertinami jo naudai, neginčijamų jo kaltės įrodymų nėra ir jis nepagrįstai pripažintas kaltu. Jei jis būtų žinojęs apie pasekmes, nebūtų vykęs į Rokiškį, incidentas su šaudymu įvyko, kaip daugeliui kitų, netikėtai ir staiga, jis nespėjo susivokti, kas vyksta bei sutrukdyti R. G.. Į Rokiškį vyko be ginklo ir tikslo šaudyti neturėjo, dėl pasekmių gailisi. Prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, po baigiamųjų kalbų ir nuteistojo paskutinio žodžio teismas pranešė apie teismo sprendimo šioje byloje paskelbimo laiką ir vietą. Tačiau dar iki sprendimo priėmimo buvo gauta duomenų, kad nuteistasis V. Š. M. pataisos namuose mirė. Dėl šios priežasties byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas.

Iš gautų dokumentų: išrašo apie asmenį, gauto iš gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, ir iš mirties liudijimo AA NR. (duomenys neskelbtini) matosi, kad V. Š. tikrai mirė Lietuvoje, Marijampolėje 2013 m. sausio 24 d. Kad mirė būtent šioje byloje nuteistas V. Š., matosi ir iš mirties liudijime nurodyto asmens kodo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p. (nuteistajam mirus).

Nuosprendis naikinamas, o byla nutraukiama.

BPK 3 str. 1 d. yra išvardintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis šioje byloje V. Š. mirė, o teismas jokių prašymų tęsti bylos nagrinėjimą mirusiajam reabilituoti negavo. Teismo posėdyje gynėjas nurodė, kad mirusio V. Š. giminaičiai jam tokių prašymų irgi nepareiškė. Šioje byloje nuteistas tik V. Š., nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik pats nuteistasis, daugiau apeliacinių skundų nepaduota. Todėl mirus nuteistajam V. Š. tolesnis baudžiamasis procesas negalimas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., nuosprendis turi būti panaikintas ir byla nutraukta.

Bylą nutraukus dėl BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytos aplinkybės, nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Klausimas dėl daiktinių įrodymų išsprendžiamas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis taip, kaip šį klausimą jau buvo išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendį, kuriuo V. Š. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją), BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 7 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją), BK 234 str. 1 d. (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. VIII-1439 redakciją), panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajam V. Š. mirus (BPK 3 str. 1 d. 7 p.).

N. V. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinių įrodymų klausimą išspręsti taip: tris kompaktinius diskus „Verbatim“, kuriuose sukaupta elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, videokasetę su įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu saugoti kartu su byla. Paketą su įvykio vietos apžiūros metu paimtomis stiklo šukėmis bei plastmasinėmis detalėmis ir laužtuvą sunaikinti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Svajūnas KnizlerisVioleta Ražinskaitė