Kauno apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-582-2013

Teisėja: Loreta Radzevičienė Teisminio proceso Nr. 1-79-2-00059-2011-7

2013 m. birželio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, nuteistajam V. B., nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta 22 MGL (2860 litų) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. B. A. J. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1050 Lt turtinės žalos atlyginimo, iš viso 2050 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 25 d. apie 20 val. prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), diskotekos metu, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad, matant aplinkiniams, smogė vieną kartą stikliniu buteliu nukentėjusiajam A. J. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. J. padarė muštinę žaizdą kaktoje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl įvykusio konflikto laikinai buvo nutraukta diskoteka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus dėl V. B. kaltės, padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įvertino neteisingai, padarydamas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko V. B. už minėtą nusikaltimą nuteistas nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra apeliantui inkriminuota BK 284 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu ar grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar chuliganiškas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis ir to norėtų.

Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad V. B. nuteistas už tai, kad jis diskotekos metu įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad, matant aplinkiniams, smogė vieną kartą stikliniu buteliu nukentėjusiajam A. J. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. J. padarė muštinę žaizdą kaktoje, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo V. B. kaltės klausimą, rėmėsi nukentėjusiojo A. J., liudytojų N. V., A. V., V. K., T. R., A. T., A. L., parodymais ir iš esmės jais grindė V. B. inkriminuoto nusikaltimo sudėties buvimą jo veiksmuose. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų kaip visumos vertinimas nepagrindžia viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d. sudėties buvimo V. B. veiksmuose. Tokia išvada darytina, įvertinus liudytojos N. V. parodymus, kad nukentėjusysis A. J. pradėjo konfliktą, rėkdamas ant V. B., vadindamas jį necenzūriniais žodžiais ir grasindamas nužudyti, o vėliau, išsimuistęs iš draugų glėbio, šoko link V. B., po ko jis ir sudavė nukentėjusiajam buteliu, nuo ko pastarasis suklupo, tačiau atsistojęs vėl šoko ant V. B., o taip pat išanalizavus ir kitų liudytojų A. V., V. K., T. R., A. T. parodymus, kurie ne tik kad sutampa tarpusavyje bei su nuteistojo V. B. parodymais, bet atitinka ir faktines bylos aplinkybes. Būtent, liudytojas A. V. tapačiai, kaip ir liudytoja N. V., parodė, kad A. J., pamatęs V. B., pradėjo rėkti ir bėgti link jo, bet T. R. su A. T. jį sulaikė, nusivedė link salės durų, kur jis vėl rėkė ir V. B. „visaip išvadino“. Tada A. J. išsprūdo iš draugų rankų ir puolė link V. B., kuris jam sudavė buteliu todėl, kad jis jį puolė, t.y., bėgo link jo, užsimojęs ranka jam kirsti, rankose nieko neturėjo. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas V. K., kuris be šių aplinkybių nurodė ir tai, kad nukentėjusysis po V. B. suduoto smūgio nenukrito ant žemės, o tik pritūpė ir vėl pradėjo vaikytis V. B. aplink mašiną, ketindamas jam atgal suduoti. Iš liudytojo T. R. parodymų matyti, kad jis be aukščiau minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių patvirtino ir tai, jog dėl to, kad A. J. buvo išgėręs, jis būtų mušęs V. B., nes pyko ant pastarojo dėl to, kad anksčiau už išmuštus dantis V. B. sumokėjo pinigus. Tą aplinkybę, kad A. J. rėkė ant V. B. necenzūriniais žodžiais dėl to, kad buvo kalbėta dėl kažkada išmuštų dantų, patvirtino ir liudytojas A. T.. Taigi, tiek paties nuteistojo, tiek ir minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad konfliktą viešojoje vietoje pradėjo pats nukentėjusysis, nuteistasis neturėjo tikslo savo asmeninius santykius aiškintis viešojoje vietoje, neturėjo tiesioginės tyčios viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo veikoje nėra požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėties, todėl jis išteisintinas, nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, išaiškinant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vertindama prokuroro apeliacinės instancijos teisme išsakytą poziciją dėl V. B. veikos perkvalifikavimo iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., kadangi nukentėjusysis nesutiko taikytis su nuteistuoju (pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis į prokuroro klausimą, ar kilus abejonėms, kad ši veika gali būti perkvalifikuojama ne pagal viešosios tvarkos pažeidimą, o tik dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis sutiktų susitaikyti su nuteistuoju, atsakė nenorįs taikytis su nuteistuoju (2 t., b.l. 24-25)), o šioje byloje yra kilusios pasekmės – nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, sprendžia, kad V. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. pagrindo nėra. Iš teisme nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad V. B. negalėjo išvengti konflikto, neturėjo galimybės to padaryti kitaip, nei gindamasis nuo nukentėjusiojo ir panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra veikė būtinosios ginties situacijoje. Iš aukščiau išdėstytų liudytojų parodymų akivaizdu, kad V. B. grėsė akivaizdus, realus ir pavojingas kėsinimas į jo sveikatą, juolab, kad jis jau anksčiau buvo sumuštas A. J., dėl ko turėjo pagrindą bijoti vėl būti jo sumuštas. Šį kartą A. J. vėl kėsinosi sumušti V. B. ir to siekė netgi tada, kai V. B., bandydamas apsiginti, sudavė jam buteliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. B., gindamas savo sveikatą nuo pavojingo kėsinimosi ir suduodamas nukentėjusiajam buteliu per galvą, būtinosios ginties ribų neperžengė, nes padaryta žala (nežymus sveikatos sutrikdymas) atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą – V. B. galėjo nukentėti nuo A. J. pavojingo kėsinimosi - būti sumuštas, galėjo būti sutrikdyta jo sveikata ar padaryti žymesni sužalojimai. Tai, kad A. J. galėjo sutrikdyti V. B. sveikatą ar labiau jį sužaloti, patvirtina ir jų ankstesnis konfliktas, kai A. J. išmušė V. B. dantis. Be paminėtų aplinkybių įvertintinas ir konfliktavusių asmenų fizinis išsivystymas - fiziškai A. J. yra stambesnis, o tuo pačiu ir fiziškai stipresnis už V. B.. Pažymėtina, kad smarkiai susijaudinęs dėl atsiradusios pasikėsinimo grėsmės, besiginantis asmuo ne visuomet gali tiksliai įvertinti pasikėsinimo pavojingumą ir pasirinkti atitinkamas gynybos priemones. Gynyba neatitinka pasikėsinimo pobūdžio ir pavojingumo tuomet, kai užpuolikui padaroma daug didesnė žala negu buvo verti interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi. Pasikėsinimo pavojingumas priklauso ir nuo jo objekto reikšmingumo. Šiuo atveju iškilo reali grėsmė V. B. sveikatai, todėl pasikėsinimas buvo pavojingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad V. B. nežymiai A. J. sveikatą sutrikdė būtinosios ginties situacijoje, gindamas savo sveikatą nuo pavojingo kėsinimosi, ir būtinosios ginties ribų neperžengė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Rasos Malinauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį - V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę - raštinį pasižadėjimą neišvykti – V. B. panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).