Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Petrui Kulbiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių gydymo ir pataisos namų administracijos teikimas dėl V. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T., gim. 1959-04-07, Panevėžio apygardos teismo 2002-02-20 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 16 str. 2d. 118 str. 4d. laisvės atėmimo bausme 12 metų. 2003-07-14 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi 2003-06-20 veika perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1d. 149 str. 4d. ir skirta laisvės atėmimo bausmė 10 metų 6 mėnesiams.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007-06-28 nutartimi Pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo atmetė, motyvuodamas tuo, jog nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis V. T. skunde prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis ne padarė nusikaltimą, tačiau tik kėsinosi jį padaryti. Nurodo, kad atliko įstatymo numatytą bausmės dalį ir turi teisę grįžti į pilnavertį gyvenimą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. numatytus formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Nuteistasis yra atlikęs šiek tiek daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, baustas nebuvo, skatintas 14 kartų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BBVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Apylinkė teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvertino ne tik tai, kad nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau įvertino taip pat ir padaryto nusikaltimo pavojingumą, o kartu ir asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kuriuo buvo kėsintasi į mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę. Nors nuteistasis teigia, kad jis neįvykdė nusikaltimo, tačiau jo veika buvo nusikalstama ir jis jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. nuteistasis neatsisakė savo nusikalstamo sumanymo, tačiau jo nerealizavo dėl pašalinių kliūčių. Be to praeityje V. T. teistas net penkis kartus taip pat už tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad neatliktos bausmės dalis dar labai didelė- beveik penki metai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir apibūdina jį kaip asmenį linkusį daryti nusikaltimus ir pažeidinėti įstatymus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, pagrįsta.

Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė Pataisos namų teikimą dėl nuteistojo V. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nutarties išvados pagrįstos byloje esančia medžiaga, atitinka bylos aplinkybes.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-06-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti ar keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.