- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-17
- Bylos Nr.
- N-756-1672-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. lapkričio 4 d. G. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 277-295 už tai, kad jis, būdamas UAB „Saulita“ direktoriumi ir darbdaviu, nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. iki 2005 m. spalio 25 d., Vilniaus r., Dūkštų sen., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Dūkštų seniūnijos administraciniame pastate, nesudaręs darbo sutarties ir nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, leido nelegaliai dirbti bendrovės statybos objekte statybininkais A. S. ir A. F., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. birželio 1 d. nutarimu G. B. skyrė po 2000 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. 4000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu teismo posėdžio metu, Valstybinės darbo inspekcijos atstovės paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. F. ir A. S. rašytiniais paaiškinimais, darbo sutartimis, pranešimais VSDFV apie priėmimą į darbą, prašymais priimti į darbą, rangos sutartimi, darbo sutarčių registravimo, saugos darbe instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalų, darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), į jo sveikatos būklę, šeimos ir turtinę padėtį, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl ATPK 30¹ straipsnio pagrindu skyrė mažesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje.
III.
Apeliaciniu skundu G. B. prašo skirti jam 600 Lt baudą, kurią pažeidėjas jau yra sumokėjęs. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonėje sunki finansinė situacija, kad ji turi didelių skolų, kurios nesumažėjo nuo įmonės darbo pradžios ir tai yra tiesiogiai susiję su G. B. gaunamu atlyginimu. Pažeidėjas teigia, kad be gaunamo 800 Lt atlyginimo (neatskaičius mokesčių), kitų pajamų ir turto jis neturi, vienas išlaiko du nepilnamečius vaikus. Teismo paskirta 4000 Lt bauda yra pernelyg didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas G. B., nesudaręs darbo sutarties ir įstatymo nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, leido nelegaliai dirbti bendrovės statybos objekte A. S. ir A. F., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį yra skiriama nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda. Pagal ATPK 30² straipsnio nuostatas konkretus baudos dydis administracinio teisės pažeidimo byloje parenkamas pagal sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bauda gali būti mažinama ar didinama nustatytos sankcijos ribose.
Veika - nelegaliu darbu - daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Pažeidėjas paprastai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas administracinėn atsakomybėn patrauktam G. B. nuobaudą taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė mažesnę nei numatyta įstatymo sankcijoje baudą. Teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, apelianto asmenybę ir jo sveikatos būklę, šeiminę ir turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir apeliantui už padarytą pažeidimą paskyrė tinkamą nuobaudą. Toks baudos dydis yra proporcingas G. B. padarytam pažeidimui, nustatytoms byloje aplinkybėms, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Dar daugiau mažinti paskirtą apeliantui baudą dėl įmonėje susidariusios sunkios finansinės situacijos ir jos turimų didelių skolų, nėra pagrindo.
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. B. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.