Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir S. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nutartimi pareiškėjams A. L. ir S. L. iškelta bankroto byla, jų bankroto administratoriumi paskirtas S. B.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-11 nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris teismo 2015-02-03 nutartimi buvo patikslintas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-21 nutartimi patvirtintas bankrutuojančių A. L. ir S. L. mokumo atkūrimo planas, kuris iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutartimi.

Bankrutuojančių A. L. ir S. L. bankroto administratorius S. B. 2016-11-14 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Administratorius nurodė, jog 2016-11-14 įvyko A. L. ir S. L. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepatvirtino patikslinto mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 str. nustatytus reikalavimus. Administratorius paaiškino, jog tikslindami teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą pareiškėjai sutrumpino šio plano įgyvendinimo terminą nuo 5 iki 3 metų, tačiau tam nepritarė kreditorių susirinkimas. Prašyme nurodoma, kad bankrutuojantys asmenys mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl sutrumpinus plano įgyvendinimo trukmę nebus pažeista bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra. Dėl to bankroto administratorius teismo prašė patvirtinti patikslintą A. L. ir S. L. mokumo atkūrimo planą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-02 nutartimi prašymą patenkino ir patvirtino 2016-10-31 patikslintą A. L. ir S. L. mokumo atkūrimo planą. Teismas nustatė, kad 2016-11-14 vyko bankrutuojančių A. L. ir S. L. kreditorių susirinkimas, kurio metu vienintelis jų kreditorius AB SEB bankas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, pagal kurį plano įgyvendinimo trukmė sutrumpinama iki 3 metų. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorius nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui nurodęs, jog nėra jokių esminių priežasčių mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui sutrumpinti iki 3 metų, todėl tai pažeis kreditoriaus ir skolininkų interesų pusiausvyrą. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių plano vykdymo pažeidimų ar galimo bankrutuojančių asmenų nesąžiningumo, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjai turi teisę pasinaudoti nuo 2016-01-01 įsigaliojusia FABĮ lengvata ir sutrumpinti plano įgyvendinimo terminą iki 3 metų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino, jog buvo pažeista FABĮ 8 str. nustatyta patikslinto mokumo atkūrimo plano svarstymo ir patvirtinimo tvarka bei nukrypta nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes patikslinto plano projektas nebuvo pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime.Teismas neatsižvelgė į tai, jog kreditorius pagrįstai nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Apelianto teigimu, bankrutuojantys asmenys nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima sutrumpinti plano įgyvendinimo trukmę, o teismo nutarties motyvai dėl bankrutuojančių asmenų sąžiningumo nėra pakankamas pagrindas keisti mokumo atkūrimo planą. Kreditoriaus nuomone, patvirtinus patikslintą mokumo atkūrimo planą buvo pažeista skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyra.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog buvo pažeista FABĮ 8 str. nustatyta patikslinto mokumo atkūrimo plano svarstymo ir patvirtinimo tvarka bei nukrypta nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes patikslinto plano projektas nebuvo pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 str. nuostatos. FABĮ 8 str. 13 d. nustato, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. FABĮ 8 str. 3 d. numatyta, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 d. nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytu teisiniu reglamentavimu yra reguliuojamos skirtingos teisinės situacijos, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui: pirma, kai nepritariama dėl plano neatitikties FABĮ 7 str. reikalavimams; antra, kai nepritarimo planui priežastys nenurodomos arba nurodytos nepritarimo priežastys, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-11-14 įvyko bankrutuojančių A. L. ir S. L. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Susirinkimo metu 100 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turintis kreditorius AB SEB bankas nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui ir pateikė savo pastabas dėl pateikto plano projekto. Iš 2016-11-10 balsavimo raštu biuletenio matyti, kad apeliantas pateikė pastabas dėl plano vykdymo trukmės ir nesutiko, kad mokumo plano įgyvendinimo terminas būtų sutrumpintas nuo 5 iki 3 metų. Kreditorius teigė, kad galiojantis mokumo atkūrimo planas jau nevisiškai atitinka kreditoriaus ir skolininkų interesų pusiausvyrą, todėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino sutrumpinimas dar labiau pažeis šią pusiausvyrą ir sudarys sąlygas skolininkams nurašyti skolas. Be to, banko nuomone, administravimo išlaidų sąmata yra per didelė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę reglamentuoja FABĮ 7 str. 5 d. nuostatos, todėl akivaizdu, jog plano įgyvendinimo trukmės nustatymas ir tinkamas jos pagrindimas yra vienas iš būtinųjų FABĮ 7 str. numatytų reikalavimų plano projektui. Dėl to bankroto administratorius 2016-11-14 prašyme nepagrįstai nurodė, kad kreditoriaus nurodytos nesutikimo su patikslinto plano projektu priežastys nėra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. reikalavimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad patikslintame plane yra nežymiai padidinta administravimo išlaidų sąmata, su kuria bankas taip pat nesutinka (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.). Dėl to apelianto nurodytos pastabos dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio taip pat buvo susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Šioje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat išaiškinta, kad jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 str. nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai į 2016-11-14 kreditorių susirinkime banko pateiktas pastabas neatsižvelgė ir atitinkamų plano dalių dėl jo įgyvendinimo trukmės ir administravimo išlaidų sąmatos dydžio tikslinti nesistengė bei tą pačią dieną kreipėsi į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kadangi 2016-11-14 kreditorių susirinkimo metu patikslintam plano projektui nebuvo pritarta dėl šio plano neatitikties FABĮ 7 str. reikalavimams ir nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti bankroto administratoriaus 2016-11-14 prašymą ir nepagrįstai sprendė dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl patikslinto plano patvirtinimo buvo pažeista šio plano tvirtinimo procedūra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Įvertinus tai, kad pareiškėjų pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime, apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano bei dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančių A. L. ir S. L. bankroto administratoriaus S. B. 2016-11-14 prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nenagrinėtą (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančių A. L. ir S. L. bankroto administratoriaus S. B. 2016 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nenagrinėtą.